Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20303
Now showing1 - 4 of 4
  • Item type:ETD,
    Sisteminis smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje: atpažinimo ir įrodinėjimo problemos
    [Systemic Violence against Women in the Domestic Environment: Problems of Recognition and Proof]
    master thesis[2021][S001]
    Kvasytė, Julija

    Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris yra labai paplitęs reiškinys, kuris lengvai perauga į sisteminį smurtą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruotas 7691 nusikaltimas, tai sudarė 16,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Po 2011 m. Lietuvoje įsiteisėjusio Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, registruojamų nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius ženkliai išaugo, kadangi ikiteisminiai tyrimai pradedami nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, o ne sulaukus nukentėjusio asmens skundo. Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kuomet siekiama kurti ir palaikyti dominavimu grįstus santykius, partnerio atžvilgiu naudojamos įvairios galios ir kontrolės strategijos, aukos atžvilgiu naudojamas įvairios smurto formos. Dažnu atveju, pirmiausia, moteris patiria psichologinį ir/ar ekonominį smurtą, o tuomet, kai nori ištrūkti iš tokių santykių, partneris pradeda naudoti fizinį ir/ar seksualinį smurtą, siekiant išlaikyti dominavimą santykiuose ir įbauginti auką. Kadangi fizinis smurtas traktuojamas kaip ilgą laiką trunkančių kitų smurto formų naudojimo pasekmė, galima daryti prielaidą, kad moteris, kuri patiria fizinį smurtą, patiria ir sisteminį smurtą. Dėl šios priežasties 2011 m. įsiteisėjusio Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo normos padidina galimybę atpažinti, tai, kad moteris patiria sisteminį smurtą.

      31  32
  • Item type:ETD,
    Piliečių pasitikėjimo policija pokyčiai Lietuvoje ir juos lemiantys veiksniai
    [Changes in Citizens' Trust in the Police in Lithuania and the Factors Determining Them]
    master thesis[2020][S001]
    Leškevičiūtė, Inga

    Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti piliečių pasitikėjimo policija pokyčius Lietuvoje, jį lemiančius veiksnius bei nustatyti pasitikėjimo policija didinimo galimybes. Darbo teorinėje dalyje atskleidţiama pasitikėjimo policija samprata, aptariami pasitikėjimo matavimo metodologiniai aspektai. Kartu pateikiama ir statistinių duomenų apie pasitikėjimą Lietuvos policiją per 2008 - 2019 m. analizė, parodoma, kokie pokyčiai įvyko per atitinkamą laikotarpį. Šiame darbe daug dėmesio buvo skirta pasitikėjimą įtakojančių veiksnių analizei. Remiantis Lietuvoje atliktais sociologiniais tyrimais buvo išskiriami veiksniai didinantys pasitikėjimą policija, tiek teigiamai, tiek neigiamai veikiantys pasitikėjimą policija. Baigiamojo darbo tiriamojoje dalyje pristatomi atlikto empirinio tyrimo, kurio siekta įvertinti visuomenės pasitikėjimo reikšmę policijos pareigūnų praktinėje veikloje bei policijos pareigūnų poţiūrį į tai, kas lemia visuomenės pasitikėjimą. Gauta išvada, jog praktiniame pareigūnų darbe visuomenės pasitikėjimas svarbus tuo, jog suteikia norą tobulėti bei suvokimą, jog darbas yra atliekamas teisingai.

      10  20
  • Item type:ETD,
    Prevencinis darbas su rizikos grupės vaikais: priemonės ir jų efektyvumas
    [Preventive Work with Children at Risk: Measures and their Effectiveness]
    master thesis[2018][S001]
    Samoilenkaitė, Viktorija

    Magistro baigiamajame darbe ,,Prevencinis darbas su rizikos grupės vaikais: priemonės ir jų efektyvumas“ siekiama išanalizuoti vykdomą prevencinį darbą su rizikos grupės vaikais Lietuvoje, atskleisti svarbiausias prevencijos programų rengimo problemas bei pasiūlyti jų sprendimo būdus. Tuo tikslu buvo atskleista rizikos grupės vaikų samprata bei rizikos grupės vaikų elgesį įtakojantys veiksniai, statistiniai duomenys, pateikiamos pagrindines prevencinio darbo efektyvumo vertinimo charakteristikos. Darbe siekiama ne tik konstatuoti rizikos grupės vaikų padėtį, bet ir įvertinti teisės aktus, vykdomas programas bei ištirti jų veiksmingumo vertinimo rezultatus. Prieinama išvados, kad dėmesys rizikos grupės vaikams ir jiems nukreiptai prevencijai silpsta. Prevencinis darbas mažai orientuotas į rizikos grupės vaikus, jų individualius interesus, poreikius, priemonės kuriamos ir įgyvendinamos nesiremiant mokslininkų atliktais tyrimų rezultatais bei metodiniais nurodymais, o jas įgyvendinus nėra atliekamos veiksmingumo bei efektyvumo analizės, padėsiančios prevencinio darbo tobulinimui.

      15  11
  • Item type:ETD,
    Automobilių vagystės ir jų prevencija Lietuvoje
    [Car theft and prevention in Lithuania]
    master thesis[2018][S001]
    Čėsna, Laimonas

    Automobilių vagystės yra viena iš nusikalstamumo sudėtinių dalių, sukeliančių didelę turtinę, moralinę bei socialinę žalą valstybei ir jos piliečiams, pažeidžianti žmonių teisingumo ir saugumo jausmą. Kompleksinės automobilių vagysčių kontrolės ir prevencijos programa veikė iki 2007 metų, tačiau po dokumento galiojimo ir sėkmingai sumažinto autotransporto vagysčių skaičiaus, nutarta neatnaujinti šios programos, neskiriant automobilių vagysčių prevencijai taip būtino dėmesio. Nors nuo 2010 metų automobilių vagysčių skaičius šalyje tik mažėjo, atskiruose šalies miestuose ši problema yra pakankamai didelė bei sietina su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis. Todėl būtina nustatyti, ar esama automobilių vagysčių prevencijos sistema šalyje yra pakankama šiai nusikalstamai veikai pažaboti?

      27  16