Diržytė, Aistė
Asmenybės bruožų, stiprių pojūčių siekimo ir kibernetinio tyčiojimosi bei kibernetinės viktimizacijos patirčių sąsajosItem type:ETD, [Relationship between Personality Traits, Sensation Seeking, Cyberbullying and Victimization]magister thesis[2025][S006]Strončikaitė, VasarėSparčiai besivystančios skaitmeninės technologijos lėmė tai, kad didžioji dalis tarpasmeninio bendravimo persikėlė į virtualią erdvę, kurioje anonimiškumo galimybė ir menka atsakomybė sudarė vartotojams sąlygas nepaisyti moralės bei etikos normų ar net pažeidinėti įstatymus, tad tampa vis svarbiau suvokti, kokios žmogaus savybės lemia į įsitraukimą į panašų elgesį kibernetinėje erdvėje. Šiuo pagrindu buvo suformuluotas tyrimo tikslas - įvertinti ar tam tikri asmenybės bruožai bei polinkiai, tokie kaip stiprių pojūčių siekimas, gali sietis su kibernetinio tyčiojimosi bei kibernetinės viktimizacijos patirtimis. Tyrime dalyvavo 333 respondentai (241 moteris ir 91 vyras), užpildę internete paskelbtą apklausą. 77,7 % dalyvavusiųjų apklausoje buvo 18–40 metų. Tyrime buvo naudoti trys klausimynai tyrimo kintamiesiems ištirti: Didžiojo Penketo inventorius (angl. Big Five Inventory-2 (BFI-2)), Soto & John (2017), Stiprių pojūčių siekimo skalė (angl. Sensation Seeking Scale (SSS-V)) (Zuckerman et. al., 1978) ir Kibernetinių patyčių bei viktimizacijos patirčių skalė (angl. Cyber Bullying Behaviors and Victimization Experiences Measure), sukurta Holfeld & Leadbeater (2015). Tyrimas atskleidė, kad kai kurie asmenybės bruožai siejasi su kibernetinio tyčiojimosi ir kibernetinės viktimizacijos patirtimis. Sąmoningumas bei sutarumas neigiamai siejosi su kibernetiniu tyčiojimusi, o tuo tarpu ekstraversija teigiamai. Su kibernetine viktimizacija neurotiškumas ir atvirumas patirčiai siejosi teigiamai, o sąmoningumas neigiamai. Taip pat nustatyta, kad kai kurie asmenybės bruožai, tokie kaip ekstraversija, atvirumas patirčiai (teigiamai), sąmoningumas bei sutarumas (neigiamai), siejasi su stiprių pojūčių siekimu. Galiausiai nustatyta, kad stiprių pojūčių siekimas yra reikšmingas mediatorius tarp kibernetinio tyčiojimosi ir kai kurių asmenybės bruožų, tokių kaip ekstraversija, sąmoningumas, atvirumas patirčiai.
54 Keliaujančių oro transportu skrydžio baimės, asmenybės bruožų ir psichologinio klestėjimo sąsajosItem type:ETD, [The Links between Flight Anxiety, Personality Traits, and Psychological Well-Being in Air Travelers]master thesis[2024][S006]Akstinavičiūtė, RitaŠis tyrimas analizuoja sąsajas tarp keliaujančiųjų oro transportu skrydžio baimės, asmenybės bruožų ir psichologinio klestėjimo. Tyrimu siekiama išsiaiškinti veiksnius, turinčios įtakos skrydžio baimei ir įvertinti, ar skrydžio baimę galima paaiškinti remiantis asmenybės bruožų teorija ir psichologiniu klestėjimu. Taikant tyrimo metodus, naudotos Skrydžio baimę keliančių situacijų klausimynas (angl. Flight Anxiety Situations Questionnaire), psichologinę ir fizinę baimės išraišką atspindintis situacijų skrydžio metu klausimynas (angl. Flight Anxiety Modality Questionnaire), trumpoji Didžiojo asmenybės penketo klausimyno versija (angl. A Brief Version of the Big Five Personality Inventory), bei psichologinės gerovės klausimynas (angl. Psychological Wellbeing, 18 items. Tyrimo imtį sudarė Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos ir Afrikos keliautojai oro transportu (N=220), kurių amžius siekė nuo 18 iki daugiau nei 50metų. Duomenų analizei naudota Jamovi statistikos programa taikant vienos krypties ANOVA , Pearsono koreliacija ir Struktūrinių lygčių modelis (SEM). Rezultatai parodė, kad konstruktai yra tarpusavyje susiję: psichologinis klestėjimas teigiamai susijęs su ekstravertiškumu ir atvirumu patirčiai bei neigiamai siejasi su neurotiškumu. Skrydžio baimė neigiamai siejasi su ekstravertiškumu ir teigiamai su neurotiškumu. Neigiama koreliacija buvo rasta tarp psichologinio klestėjimo ir skrydžio baimės. Rezultatai atskleidė, kad psichologinis klestėjimas ir asmenybės bruožai gali nulemti skrydžio baimės stiprumą. Be to, psichologinis klestėjimas stebimas kaip reikšmingas aspektas prognozuojant asmenybės polinkį į skrydžio baimę. Atsižvelgus geografinę keliautojų oro transportu kilmę ir vertinant jų skrydžio baimės stiprumą, analizuota žiniasklaidos, istorijos, kultūros ir gamtinių regionų įtaką skrydžio saugai ir individo skrydžio baimei. Išvadose pabrėžiama, kad labai svarbu atsižvelgti į individualius asmenybės bruožų ir psichologinės gerovės skirtumus vertinant skrydžio baimės išraišką ir siekiant taikyti tinkamus baimės įveikos metodus, kad kelionė oro transportu būtų maloni.
21 Aistra dirbti: įsitraukimo į darbą ryšys su bazinių psichologinių poreikių patenkinimu, psichologiniu klestėjimu ir gerove darbeItem type:ETD, [Passion for Work: The Relationship Between Work Engagement and the Satisfaction of Basic Psychological Needs, Psychological Flourishing and Well-Being at Work]master thesis[2023][S006]Lauciūtė, RasaTyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp įsitraukimo į darbą, bazinių psichologinių poreikių, gerovės darbe ir psichologinio klestėjimo. Tyrime dalyvavo 185 dirbantys asmenys. Tyrimas atliktas patogiuoju imties sudarymo būdu. Tyrimui atlikti buvo naudota: Parker ir Hyett (2011) Gerovės darbe klausimynas (angl. WWQ, Workplace Wellbeing Questionnaire); Diener ir kitų (2010) Psichologinio klestėjimo skalė (angl. Flourishing Scale), Chen ir kitų (2015) Bazinių psichologinių poreikių patenkinimo ir frustracijos skalė (darbo sferai) (angl. BPNSFS+, Basic Psychological Need Satisfaction and Frustration Scale, work domain), Schaufeli (2003) Utrechto įsitraukimo į darbą skalė (angl. UWES-17, Utrecht Work Engagement Scale) ir klausimai rinkti demografiniams duomenims, tokie kaip – lytis, amžius, mėnesinės pajamos, pasitenkinimas pajamomis, išsilavinimas, organizacijos tipas, kurioje dirbama, darbo stažas, užimamų pareigų lygmuo, veiklos sritis. Tyrimų rezultatai parodė, kad pasitenkinimas gaunamu atlygiu už darbą susijęs su įsitraukimu į darbą, o objektyvus gaunamas atlygis – nesusijęs su įsitraukimu į darbą. Bazinių psichologinių poreikių autonomijos ir kompetencijos patenkinimas darbe yra statistiškai reikšmingai susiję su įsitraukimu į darbą, o frustruojamas autonomijos poreikis neigiamai siejasi su įsitraukimu į darbą. Gerovė darbe yra statistiškai reikšmingai susijusi su įsitraukimu į darbą tik pasitenkinimo darbu atžvilgiu. Psichologinis klestėjimas yra statistiškai reikšmingai teigiamai susijęs su įsitraukimu į darbą. Gaunami statistiškai reikšmingai teigiami meditaciniai ryšiai rasti tarp pasitenkinimu darbu, autonomijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą; pasitenkinimu darbu, kompetencijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą; pasitenkinimu darbu, autonomijos frustracijos ir įsitraukimo į darbą. Statistiškai reikšmingai neigiami meditaciniai ryšiai rasti tarp: darbo kišimosi į asmeninį gyvenimą, kompetencijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą bei darbo kišimosi į asmeninį gyvenimą, autonomijos frustracijos ir įsitraukimo į darbą. Iš šių mediacijos ryšių klestėjimas pilnai reikšmingai moderuoja pasitenkinimą darbu, autonomijos patenkinimą ir įsitraukimo į darbą mediacininį ryšį, taip pat pasitenkinimo darbu, kompetencijos patenkinimo ir įsitraukimo į darbą mediacininį ryšį.
71 10