Mančinskas, Česlovas
Lietuvos policija atkūrus nepriklausomybę (1990-1996): monografijaItem type:Publication, book[2004][K1a][S001][323] ;Liubertas, PetrasVilnius: LTU Leidybos centras, 2004Monografijoje aptariama, kaip buvo kuriama dabartinė Lietuvos policija, jos veikla, Policijos įstatymo priėmimas ir pagrindinių policijos rūšių bei tarnybų darbas, atkūrus šalyje nepriklausomybę...
35 - book[2004][K1a][S001][323]
;Liubertas, PetrasVilnius: LTU Leidybos centras, 2004Monografijoje aptariama, kaip buvo kuriama dabartinė Lietuvos policija, jos veikla, Policijos įstatymo priėmimas ir pagrindinių policijos rūšių bei tarnybų darbas, atkūrus šalyje nepriklausomybę...
102 85 Policijos mokslas tarpukario LietuvojeItem type:Publication, [Science of police in Lithuania in 1922-1940]research article[2002][S5][S001][9]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2002, T. 35(27)., p. 26-34This article deals with the course of the police science in Lithuania from it's very first steps till the occupation of Lithuania in the summer 1940...
45 15 Sovietinės milicijos kadrai Lietuvoje 1944-1990 metaisItem type:Publication, [The staff of Soviet militia in Lithuania in 1944-1990]research article[1999][S5][S001][18]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės akademija, 1999, t. 13(5)., p. 99-116Straipsnyje pirmą kartą mūsų istoriografijoje pateikta sovietinės Lietuvos milicijos 1944-1990 m. kadrų analizė. Parodyta, kad, sovietinei kariuomenei užėmus Lietuvos teritoriją 1944 m. vasarą, nebuvo skubama kurti milicijos organus, o pirmiausia reguliarioji sovietinė kariuomenė naikino vadinamuosius “liaudies priešus” ir taip buvo atliekamas parengiamasis darbas sovietinės teisėsaugos institucijoms kurti Lietuvoje. 1944 m. gruodžio mėnesį Maskva atsiuntė į Lietuvą pirmąją didžiulę milicijos darbuotojų grupę, kuri pradėjo Lietuvoje organizuoti centrinį aparatą, vietinius milicijos organus ir jiems vadovauti. Vadinamoji Maskvos “pagalba kadrais” intensyviai buvo teikiama iki pat 1947 m., ir vidaus reikalų organai bei milicija tapo vienomis iš labiausiai surusintų institucijų Lietuvoje per visą sovietmečio laikotarpį. 1950 m. pradžioje milicija iš Vidaus reikalų ministerijos perėjo į Valstybės saugumo ministerijos žinią, ir po to daugiau kaip dešimties metų statistiniai duomenys apie sovietinę miliciją Lietuvoje beveik išnyko iš archyvų. Straipsnyje analizuojami 1961-1990 m. statistiniai duomenys apie milicijos skaičių, nacionalinę sudėtį, bendrąjį ir teisinį išsilavinimą, lytį, darbo stažą, kadrų kaitą, valdančiajai komunistinei nomenklatūrai daug rūpesčių kėlusį vadinamąjį milicijos “nekomplektą” ir kt.Sovietinės Lietuvos milicijos istorija iki šiol nebuvo nagrinėjama, nors parašyti ją sovietinės valdžios metais buvo mėginta ne kartą. Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos kolegija 1969 m. spalio 31 d. buvo priėmusi specialų nutarimą “Dėl knygos iš Lietuvos milicijos istorijos parengimo ir išleidimo” *1+. Jame buvo numatyta sutelkti rašytojus, žurnalistus bei kitus intelektualus ir per negirdėtai trumpą laiką – 3 mėnesius – parašyti Lietuvos milicijos istoriją. Tačiau rašytojai, žurnalistai ne moksliniais tyrinėjimais užsiima, o mokslininkų, sugebančių “šturmu”, t.y. per tokį laiką parašyti sovietinės milicijos istoriją, neatsirado, ir VRM kolegijos nutarimas nedavė jokių rezultatų. Aštuntajame dešimtmetyje buvo mėginta šitam reikalui pasitelkti Maskvos mokslininkus. Respublikos vidaus reikalų ministras generolas J. Mikalauskas pasirašė specialią sutartį su SSRS VRM akademija dėl Lietuvos milicijos istorijos tyrinėjimų, bet jokie darbai nebuvo atlikti ir Lietuvos milicijos istorija nebuvo net pradėta rašyti. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, 1989 m., Maskvos universitete apgintoje disertacijoje “Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje” ir kituose savo darbuose T. Birmontienė nušvietė sovietinės milicijos kūrimąsi Lietuvoje 1918-1919, 1940-1941 ir pokario metais [2].Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, suaktyvėjo Lietuvos teisėsaugos organų, tarp jų ir sovietinės milicijos istorijos, tyrinėjimai, pasirodė pirmosios išsamesnės mokslinės publikacijos. Docentas P. Biveinis per pastaruosius penkerius metus paskelbė nemažai mokslinių straipsnių apie sovietinės milicijos veiklą Lietuvoje 1944-1990 metais [3]. Remdamasis daugiausia archyvine dokumentine medžiaga ir kitais pirminiais šaltiniais bei vadovaudamasis nauju požiūriu į sovietinės milicijos istoriją, doc. P. Biveinis 99 savo darbuose apibūdino ir išskyrė ryškesnius sovietinės milicijos raidos Lietuvoje etapus, atskleidė jų būdingesnius bruožus, nušvietė atskirų milicijos rūšių ir tarnybų raidą sovietinės valdžios metais. Straipsnio tikslas – pateikti sovietinės milicijos kadrų Lietuvoje 1944-1990 m. kiekybinės sudėties analizę.Būtina pažymėti, kad sovietinės valdžios metais bet kokie statistiniai duomenys apie miliciją buvo laikomi didžiule paslaptimi ir juos skelbti spaudoje, ne tik viešojoje, bet ir žinybinėje bei mokslinėje, buvo griežtai draudžiama. Tuo ypač uoliai rūpinosi komunistų partijos sukurtos ir kontroliuojamos politinės ideologinės cenzūros institucijos. Šitame straipsnyje pirmą kartą mūsų mokslinėje literatūroje yra pateikiami ir nagrinėjami statistiniai duomenys apie milicijos skaičių ir jos sudėtį. Siekiant skaitytojui pateikti ne epizodinį, o vientisą ir bent kiek išsamesnį vaizdą apie milicijos kadrus per visą nagrinėjamą laikotarpį ir tuo pat metu iš-vengti didžiulių, gremėzdiškų statistinių lentelių, straipsnyje yra pateikti ne kasmetiniai, o kas trečių metų statistiniai duomenys. Tuo tarpu sovietmečiui apibūdinti skirtoje literatūroje dažnai statistiniai duomenys pateikiami penkmečiais, mūsų nuomone, yra nepakankami tam, kad būtų galima laiku pastebėti prasidėjusius tam tikrus istorinio proceso pokyčius. Paskutinio sovietinės valdžios dešimtmečio, t.y. 1980-1990 m. laikotarpio milicijos kadrų statistiniai duomenys yra pateikti dažnesni, t.y. kas antrų metų. Šis laikotarpis kaip svarbesnis Lietuvos teisėsaugos istorijoje iš kitų išsiskiria tuo, kad tai buvo dabartinės Lietuvos policijos atsiradimo išvakarės, milicijos pertvarkymo į policiją bazė.
48 13 Policija Lietuvoje 1918-1940 metais: mokymo leidinysItem type:Publication, Ši mokymo priemonė susideda iš trijų dalių, apimančių tris istorijos laikotarpius. Pirmoji dalis apima Lietuvos policijos istoriją tarpukario metais (1918-1940), antroji - sovietmečio laikotarpį (1940-1990) ir trečioji - dabartinį mūsų gyvenamąjį laikotarpį...
129 Tarpukario Lietuvos policija ir dabartisItem type:Publication, conference paper[1998][P2c][S001][7]Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos istorinė raida 1918 - 1998 m. : mokslinės teorinės konferencijos, skirtos VRM 80-mečiui, medžiaga. Trakai, 1998 lapkričio 12 d.. Vilnius : LR Vidaus reikalų ministerija, 1998., p. 11-1718 Lietuvos transporto policijos veikla 1991-1996 metaisItem type:Publication, [Lithuanian transport police activities in 1991-1995]research article[1998][S5][S001][10]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės akademija, 1998, t. 9(1)., p. 145-154Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos transporto policijos veikla 1991-1996 metais. Pagal darbuotojų skaičių transporto policija buvo mažiausias Lietuvos policijos struktūrinis padalinys. Joje dirbo 400-440 pareigūnų. Tai sudarė tik 2,4 proc. visų Lietuvos policijos darbuotojų. Transporto policija atliko viešosios ir kriminalinės policijos funkcijas Lietuvos geležinkelių, jūrų ir oro transporto objektuose. Ji aiškino padarytus nusikaltimus, saugojo viešąją tvarką, dirbo prevencinį darbą. Transporto policijos organizacinę struktūrą sudarė Transporto policijos valdyba ir šeši transporto policijos komisariatai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Šeštokų, Oro uostų), kurie apėmė visą Lietuvos teritoriją. Lietuvos transporto policijai nagrinėjamu laikotarpiu vadovavo vyriausiasis komisaras V. Bagužis. Nagrinėjamo laikotarpio antrojoje pusėje, t.y. 1994-1996 metais gerokai pagerėjo visi pagrindiniai transporto policijos veiklos rodikliai, išaugo policijos pareigūnų išsilavinimo lygis, profesinis pasirengimas ir patirtis. Nusikalstamumas Lietuvos transporto objektuose sumažėjo beveik dvigubai: nuo 850 (1991 m.) iki 505 (1996 m.) nusikaltimų, iš jų kriminalinių - nuo 781 iki 404. Gerokai daugiau nusikaltimų buvo išaiškinama. 1990 metais buvo išaiškinta 31,7 proc. nusikaltimų, kriminalinių nusikaltimų - 31,8 proc., o 1996 metais buvo išaiškinama atitinkamai 55,9 proc. ir 50,3 proc. nusikaltimų. Transporto policija tapo rimta administracine jėga, užtikrinančia teisėtvarką Lietuvos geležinkeliuose, jūrų bei oro uostuose.
38 12 1935 metų Policijos mokyklos statutasItem type:Publication, [The statute of the Lithuanian Police school of 1935]research article[1997][S5][S001][9]Kriminalinė justicija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės akademija, 1997, t. 7-8., p. 102-110Piliečių apsaugos departamento 1922 metų lapkričio 7 d. įsakymu įsteigta Milicijos mokykla- rezervas, vėliau tapusi Kauno aukštesniąja policijos mokykla, o nuo 1926 metų lapkričio mėn., prie jos prijungtas Rokiškio žemesniąja policijos mokyklą, pavadinta Policijos mokykla, buvo pagrindinis Lietuvos policijos pareigūnų mokslinimo centras tarpukario metais. Faktiškai tai buvo nuolat veikiantys kvalifikacijos kėlimo kursai, o ne mokykla, nes čia nerengė naujų specialistų, o tik keldavo atvykstančių į kursus policijos valdininkų ir eilinių policininkų kvalifikaciją. Policijos mokykla daugiau kaip 14 metų neturėjo savo statuto ir buvo tam tikru Policijos departamento, nuo kurio visiškai priklausė, priedeliu. Vidaus reikalų ministras pulkininkas S. Rusteika 1935 metų birželio 12 d. išleido įsakymą Nr. 34, patvirtinantį pirmąjį ir vienintelį Policijos mokyklos statutą tarpukario metais. Statutas šiek tie pagerino Policijos mokyklos juridinį statusą, reglamentavo jos veiklą ir tam tikrose srityse sušvelnino jos priklausomybę nuo Policijos departamento. Statutas nustatė pagrindinių kvalifikacijos kėlimo kursų trukmę- vienerius metus, o šalutinių trumpalaikių- nustatydavo Policijos departamentas savo nuožiūra; kursų klausytojus suskirstė į tris kategorijas- mokinius, kursantus ir komandiruotuosius, apibrėžė jų skirtingą juridinį statusą, teises bei pareigas per visą mokymosi Policijos mokykloje laiką, nustatė, kad joje dėstomi 35 dalykai, išvardijo juos; nustatė mokyklos absolventų privilegijas, palyginti su nebaigusiais šios mokyklos Lietuvos policijos darbuotojais.
24 Milicijos spauda Lietuvoje 1945-1990Item type:Publication, [Militia press of Lithuania during 1945-1990]research article[1996][S5][S001][8]Kriminalinė justicija : mokslo darbai. Vilnius : LPA, 1996, t. 5., p. 82-89During the Soviet period in Lithuania two periodicals for law and order "Milicijos darbuotojas" ("The worker of militia") and "Liaudies sargyboje" ("Standing on guard of people") were being published with the intermissions in Lithuanian and Russian languages...
14 Viešosios policijos reforma Lietuvoje 1932 metaisItem type:Publication, [Reform of public order police in Lithuania in 1932]research article[1995][S5][S001][7]Kriminalinė justicija : mokslo darbai. Vilnius : LPA, 1995, t. 4., p. 64-70The public order police was the main and most important police service Lithuania during the period between the World Wars (1918-1940). There were 1516 employees in public police service in 1932, i.e. about 42 proc. of the all Lithuanian police corps...
21