Šaltinytė, Loreta
- conference paper[2009][P1a1][S001][21]
; European Tort Law 2008. Tort and Insurance Law Yearbook. / Helmut Koziol, Barbara C. Steininger (eds.); European Centre of Tort and Insurance Law. Wien : Springer Verlag, 2009. ISBN 9783211927977., p. 414-43447 9 Europos Bendrijos kompetencija reglamentuojant užsienio investicijasItem type:Publication, [EC competence governing foreign investment : towards a multilateral agreement on investment?]research article[2008][S4][S001][7]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 1(103)., p. 86-92Nors Europos Bendrijų sutartis neįtvirtina sąvokos „užsienio investicijos", jų ekonominė įtaka ir ryšys su prekyba leidžia ginčyti, kad užsienio investicijos turėtų patekti į EB bendrosios prekybos politikos (BPP) sritį. Deja, ankstyvosios savo praktikos metu propagavęs plečiamą, teleologinį BPP aiškinimą, nuo 1994 m. Europos Teisingumo Teismas (Teismas) linkęs ją aiškinti siaurai, itin kreipdamas dėmesį į Sutarties sistemą bei tekstą. Net du kartus - Nuomonėje 1/94 ir 2/92 - Teismas pareiškė, kad stei-gimosi laisvė ir paslaugų teikimo laisvė, t.y. kertinės užsienio investicijų teisės sritys, nėra BPP turinio dalis. Teismas taip pat nesutiko, kad gali būti numanoma EB išimtinė kompetencija veikti šiose srityse. Tačiau po 2004 m. Europos Sąjungos plėtros etapo atsirado galimybė nustatyti kitas sritis, kuriose galėtų atsirasti prieštaravimas tarp valstybių narių sudarytų užsienio investicijų sutarčių ir EB sutarties, o tai liudytų, kad EB kompetencija užsienio investicijų srityje gali būti didesnė nei manyta iki šiol. Procesas gali būti įvardytas kaip prekybos teisės ir investicijų teisės konvergencija. Ji skatintų valstybes nares sinchronizuoti savo sutartis dėl užsienio investicijų apsaugos. Šis veiksnys taip pat galėtų paskatinti valstybes nares pagaliau pasirašyti daugiašalį susitarimą dėl užsienio investicijų apsaugos.
15 11 Interpreting an arbitration clause under Lithuanian law in Svenska Petroleum v. Government of the Republic of LithuaniaItem type:Publication, research article[2008][S1b][S001][44]Baltic yearbook of international law. Leiden : Koninklijke Brill N.V, 2008, vol. 8., p. 153-19616 Republic of Lithuania materials on international law 2007Item type:Publication, research article[2008][S1b][S001][38]; Baltic yearbook of international law. Leiden : Koninklijke Brill N.V, 2008, vol. 8., p. 347-3847 Determining the common intention to be bound by an arbitration clause : Svenska Petroleum v. Republik of LithuaniaItem type:Publication, research article[2007][S5][S001][12]The UNIDROIT principles 2004 : their impact on contractual practice, jurisprudence and codification / Swiss Institute of Comparative Law. [T.] 56. Zürich : Schulthness, 2007. ISBN 9873725553365., p. 245-2567 Republic of Lithuania materials on international law 2006Item type:Publication, research article[2007][S4][S001][21]; Baltic yearbook of international law. The Hague : Kluwer Law International, 2007, vol. 7., p. 453-4731 Republic of Lithuania materials on international law 2005Item type:Publication, [[Lietuvos Respublikos tarptautinės teisės apžvalga 2005]]research article[2006][S4][S001][31]; Baltic yearbook of international law. The Hague : Koninklijke Brill N.V, 2006, vol. 6., p. 449-4791 Book reviewItem type:Publication, review article[2006][C4][S001][3]Baltic yearbook of international law. The Hague : Koninklijke Brill N.V, 2006, vol. 6., p. 479-4813 Book reviewsItem type:Publication, review article[2006][C4][S001][4]Baltic yearbook of international law. The Hague : Koninklijke Brill N.V, 2006, vol. 6., p. 483-4862 Ar tarptautinė paprotinė teisė įtvirtina įsipareigojimą erga omnes vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų?Item type:Publication, [Is there an obligation erga omnes to investigate and prosecute for grave human rights violations in international customary law?]research article[2006][S4][S001][15]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 1(79)., p. 113-127Ius cogens normos ir erga omnes įsipareigojimai yra dvi esminės sąvokos, skiriančios šiuolaikinę tarptautinę teisę nuo klasikinės. Vis dėlto kuo šios sąvokos skiriasi ir kokie yra jų pažeidimo teisiniai padariniai - iki šiol neišspręsta problema. Straipsnyje nagrinėjamas valstybių įsipareigojimo vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl kankinimų teisinis statusas tarptautinėje teisėje. Mokslo darbuose ir teismų sprendimuose kankinimų draudimas visuotinai pripažįstamas kaip ius cogens normos pavyzdys, tačiau nesutariama dėl to, ar valstybės turi tarptautinę teisinę pareigą vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl asmenų, padariusių sunkius žmogaus teisių pažeidimus. Straipsnyje ginčijama, kad šis valstybių įsipareigojimas yra tarptautinės paprotinės teisės dalis. Sis įsipareigojimas išplaukia iš paties sunkių žmogaus teisių pažeidimo erga omnes pobūdžio. Si išvada daroma apžvelgus arbitražų sprendimus dėl šio įsipareigojimo klasikinėje teisėje, išanalizavus šio įsipareigojimo reglamentavimą pagrindinėse tarptautinėse sutartyse, žmogaus teisių apsaugos institucijų praktiką, reikalaujant bausti žmogaus teises pažeidusius asmenis, bei galiausiai Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimus Barcelona Traction (1970 m.) ir Genocido (1996 m.) bylose.
18 18