Paulikas, Vygandas Kazimieras

Mokslo ir technologijų plėtros bei globalizacijos procesų suponuotų valstybių valdymo reformų, įskaitant ir vietos savivaldos reformas, pasirinkti scenarijai žymiu mastu veikia valstybių socialinius ir ekonominius rodiklius bei demokratijos plėtros procesus. Visose iš sovietinės okupacijos išsivadavusiose Baltijos, Rytų bei Vidurio Europos valstybėse, išskyrus Lietuvą, vyko vietos savivaldos administracinių teritorinių padalinių smulkinimo procesas. Didelio dėmesio visame pasaulyje sulaukė pastarųjų dešimtmečių Kinijos ekonomikos augimo rodikliai, kurie tiesiogiai siejami su šioje valstybėje vykdytomis vietinio valdymo administracinėmis teritorinėmis reformomis. Šiuo darbu siekėme analizuoti bei įvertinti Lietuvos ir kitų valstybių įvykdytas ar vykdomas administracines teritorines reformas bei jų įtaką vietos valdymui.

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos žemdirbių organizacijų lobistinė veikla Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) institucijose. Nustatyta, kad Lietuvos žemdirbių lobistinė veikla turi pliuralizmo ir korporatyvizmo bruožų. Taip pat aprašyta lobistinė veikla Europos Komisijoje (EK), Europos Parlamente (EP) ir Europos Taryboje (ET). Atlikta Lietuvos žemdirbių organizacijų vadovų bei valstybės tarnautojų apklausa apie žemdirbių interesus, žemdirbių lobistinės veiklos metodų efektyvumą, prieigos taškus ir žemdirbių konkurentus vykdant lobistinę veiklą. Taip pat atlikta žemdirbių organizacijų vadovų, valstybės tarnautojų ir politikų atsakymų lyginamoji analizė.

Sustainable development has become the main priority of contemporary global society, and it is increasingly perceived not only in the context of environmental protection, but also as an entirety of processes in ecosystems, the society and different countries. Ecosystem stability and human well-being in an ecosystem, in the community, the society, and the country are greatly influenced by political, economic, social and cultural processes in the countryside, because rural territories make up a bigger part of the territories of contemporary countries. The article analyses Lithuanian rural development reviewing the damage done by Russian (Soviet) occupation to the Lithuanian countryside and assessing its development in the context of rural development and contemporary sustainable development in Western European countries and the world. It is concluded that the agricultural model in Lithuania as well as in all other countries that have freed themselves from the Soviet Union is based on Socialist (communist) doctrine and is an extreme contrast to the European Model of Agriculture.

Straipsnio tikslas – remiantis Europos Sąjungos teisės aktais bei institucine struktūra išryškinti Europos Sąjungos Sveikatos politikos plėtros procesus. Aptariamos Sveikatos politikos užuomazgos Europos ekonominėje bendrijoje (Romos sutartis) bei tolimesnė šios politikos plėtra Europos Bendrijose, atsispindinti 1987 m. Suvestinio Europos akto nuostatose. Nagrinėjama Europos Sąjungos Sveikatos ir vartotojų teisių apsaugos konstitucinės teisės evoliucija, pradedant Mastrichto sutartimi ir baigiant sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (Lisabonos). Aptariami Europos Parlamento ir Tarybos priimti ES antrinės teisės aktai, kuriais remiantis įgyvendinama ES Sveikatos ir vartotojų teisių politika. ES komitologijos komitetų plėtros kontekste analizuojama ES Sveikatos ir vartotojų teisių politikos plėtra bei šios politikos vieta kitų ES viešųjų politikų kontekste.

Vadovėlis supažindina su Europos Sąjungos bendrąja žemės ūkio politika, jos atsiradimo aplinkybėmis. Pirmoje dalyje apžvelgiamos vidinės ir tarptautinės aplinkybės, lėmusios žemės ūkio sektoriaus įtraukimą į kuriamos Europos Sąjungos projektą. Tai atsispindi bendrosios žemės ūkio politikos tiksluose, įtvirtintuose Romos sutartyje, ir susiformavusiuose nuostatuose. Antroje dalyje aptariamos bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Trečia dalis skirta žemės ūkio rinkų reguliavimo mechanizmams pristatyti. Ketvirtoje dalyje apžvelgiama kaimo plėtros politikos raida ES, pristatomi kaimo plėtros modeliai. Penkta dalis supažindina su pagrindinėmis kaimo plėtros priemonėmis, taikomomis bendrojoje žemės ūkio politikoje. Šeštoje dalyje pristatomos Lietuvos kaimo plėtros priemonės. Septinta dalis skirta tausojančiajam ūkininkavimui aptarti. Aštuntoje dalyje pasakojama apie bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo institucinę struktūrą, pagrindines institucijas ir jų kompetencijas įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką.

Vadovėlyje apžvelgta Europos Sąjungos aplinkos politikos raida, jos poveikis Lietuvos aplinkos politikos raidai, tarptautinio bendradarbiavimo svarba sprendžiant pagrindines sveikos ir saugios aplinkos išsaugojimo problemas darnaus vystymosi strategijos kontekste. Išnagrinėtos konkrečios Europos Sąjungos aplinkos valdymo kryptys ir tendencijos: vandens apsaugos, atmosferos taršos, atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės išsaugojimo, cheminių medžiagų, triukšmo, pramonės taršos kontrolės, branduolinės ir radiacinės saugos srityse, horizontalieji teisės aktai, visuomenės informavimo ir švietimo problemos. Vadovėlis skirtas viešojo administravimo specialistams ir aukštųjų mokyklų studentams.

Purchasing has a direct impact upon business capacity to reduce their contribution to environmental and social problems and enhance its performance. Studies on socially responsible purchasing have been mostly executed for the public sector; however few studies have investigated social and environmental issues with the private organizational buying process. Therefore, socially responsible purchasing in private sector continues to be an area of interest both from managerial and scholarly perspectives. This article explores the barriers and drivers for private organizations to implement socially responsible purchasing. Integrally, the article presents a current discussion on varied managerial perspectives and research trends investigating socially responsible business practices in purchasing.