Ravluševičius, Pavelas
Der Beitritt und die neuen MitgliedliedstaatenItem type:Publication, research article[2008][S5][S001][16]; Die Verträge zur EU Osterweiterung. : Kommentar mit systematischen Erläuterungen / Franz Merli, Stefan Huster (Hrsg.). Berlin : Berliner Wissenschafts-Verlag, 2008. ISBN 9783830508946., 569-584 p.Membership of the Republic of Lithuania in the EU is the result of a national foreign policy of integration. The notion of remaining outside the EU and NATO did not find support in Lithuanian society. The development of relations between the Lithuanian Republic and the EU reflects the typical procedure used for most of the new Member States, for example the accession negotiations were based on standard programmes. In the case of Lithuania this was the "Partnership for the Accession of Lithuania".5' Public opinion polls and the result of the referendum on accession provided very strong arguments in favour of accession to the EU. The above analysis of the public opinion polls has demonstrated the high level of support for the activities of the EU among Lithuanian citizens. Matters particular to Lithuania include the issue of transit through Kaliningrad and the closure of two units of the Ignalina power station. The results of the negotiations on these issues are to be regarded as compromises between Lithuania and the EU and thus these two parties have committed themselves to act in a spirit of solidarity in the future. The provisions relating to the agricultural and other policy sectors are applicable in Lithuania according to the transitional periods laid down in the Act of Accession. The status of international and EU law in Lithuania is based on the rules of the Lithuanian Constitution and the Constitutional Act of the Lithuanian parliament. Importantly, the Constitutional Act guarantees the supremacy of EU law over domestic legislation. The Constitutional Court is responsible for controlling Lithuanian legislation in this field and the case law of the Constitutional Court is reflected by the legislative acts passed.
6 Das Verhältnis zwischen EU-Recht und litauischem Verfassungsrecht (Bedeutung des Vorabends Scheidungsverfahrens nach dem Art. 234 EGV)Item type:Publication, conference paper[2008][P1g][S001][16]EU law and member state law legal questions from the border zone between community law and domestic law. Piteşti : Editura Universităţii din Piteşti, 2008. ISBN 9789736908514., p. 128-1437 Neturtinės žalos atlyginimo klausimai Europos Bendrijos ir Lietuvos darbo teisėjeItem type:Publication, [Issues of non-material damage in the European and Lithuanian labour law]research article[2007][S4][S001][7]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 5(95)., p. 32-38Darbdavio ir darbuotojo santykiai siejami atsakomybės ryšiu. Įsigaliojus Lietuvos darbo kodeksui pradėta taikyti nauja atsakomybės rūšis – neturtinė žala. Todėl svarbu išnagrinėti teisinius klausimus, susijusius su neturtinės žalos sąlygomis darbo santykiuose: žalos buvimu, žalos padarymu neteisėta veika, neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo priežastiniu ryšiu, kaltės buvimu. Tai svarbu ne tik Lietuvoje dirbantiems Lietuvos piliečiams, bet ir į Lietuvą atvykusiems dirbti darbuotojams iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Europos Bendrijos darbo teisės įtaka nacionalinei teisei vykdoma per Europos Bendrijos steigimo sutartyje numatytą darbuotojų judėjimo laisvę. Straipsnyje nagrinėjama Europos Teisingumo Teismo bei Lietuvos teismų praktika.
21 11 Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės santykis su Lietuvos teiseItem type:Publication, [Relationship between the international, European Union law and Lithuanian law]research article[2007][S4][S001][9]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 2(92)., p. 28-36Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės daro poveikį Lietuvos teisinei sistemai, todėl svarbu nustatyti tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės suderinamumą ir įvertinti šių teisės sistemų santykio praktinę reikšmę. Valstybės institucijos privalo įgyvendinti tarptautiniu mastu priimtus įsipareigojimus. Straipsnyje akcentuojama Lietuvos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje realizuojami Europos žmogaus teisių bei laisvių konvencijos, Europos Sąjungos teisės reikalavimai.
10 30 Vartotojų teisių apsaugos ypatumai Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėjeItem type:Publication, [Speciality of the consumer rights protection in the European Union and Lithuanian law]research article[2007][S4][S001][6]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2007, Nr. 9(99)., p. 48-53Vartotojų teisių apsauga ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos teisėje pasižymi ypatumais. Dėl šios priežasties svarbu nustatyti jų poveikį teisės doktrinai bei teismų praktikai. Šiuo metu vartotojų apsauga atsiranda teisės sistemoje viešosios, privatinės, materialinės bei procesinės teisės sankirtoje. Todėl straipsnyje keliami su konstituciniu socialinės valstybės principo taikymu, Europos Sąjungos teisės derinimo su nacionaline teise susiję klausimai, taip pat svarstomos vartotojų teisių apsaugos kodifikavimo problemos. Straipsnyje apibendrintos Europos Sąjungos šalių teisės sistemų reguliavimo tendencijos. Pateikiant Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų pavyzdžių vertinama šios jurisprudencijos reikšmė.
33 10 Unfair commercial practices: An analysis of the exiting national laws unfair commercial practices between business and consumers in the new Member States : General reportsItem type:Publication, book[2005][K1b][S001][109] ;Katsis, Agata; ; ; London: Britisch institute of international and comparative law, 200513 Europos Sąjungos vartototjų teisės įgyvendinimas nacionalinėje teisėjeItem type:Publication, [Implementation of European Union consumer protection law into national legislation]research article[2005][S5][S001][9]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005, t. 72(64)., p. 46-54Šiame straipsnyje aptariamas Europos Bendrijos direktyvų dėl vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Straipsnio tikslas – aptarti į nacionalinę teisę perkeliant Europos Bendrijos direktyvos dėl vartotojų teisių apsaugos taikytinus dėsnius. Straipsnyje apibrėžiamos Europos Sąjungos institucijų kompetencijos ribos vartotojų teisių apsaugos srityje ir konkretizuojamas direktyvos reguliavimo pobūdis. Šiuo aspektu svarbūs tokie klausimai: kokius įpareigojimus nacionaliniam įstatymų leidėjui numato direktyvos dėl vartotojų teisių apsaugos perkeliant jas į nacionalinės teisės sistemą? Kokios apimties teisinio reguliavimo koncepciją nacionaliniam įstatymų leidėjui privalu įgyvendinti nacionalinėje teisinėje sistemoje? Straipsnyje taip pat aptariami Europos Bendrijos direktyvos teisės formos pakeitimo Europos Sąjungos Konstitucijoje klausimai. Pateikiami Europos Bendrijos direktyvų dėl vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimo principai pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį ir Europos Sąjungos konstitucinę sutartį. Atliekant Europos Bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos konstitucinės sutarties lyginamąją analizę, pabrėžiami egzistuojantys panašumai ir skirtumai, analizuojama esama bei būsima teisinė padėtis, taip pat pateikiama Europos Sąjungos vartotojų teisės įgyvendinimo nacionalinėje teisėje analizė.
22 10 The EC fundamental freedoms in the EC constitutional treatyItem type:Publication, [Europos Sąjungos pagrindinės laisvės pagal Europos Sąjungos konstitucinę sutartį]research article[2004][S5][S001][10]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2004, t. 58(50)., p. 68-77The topic of research deals with the questions of enforcing of the EC fundamental freedoms in the legal text of the European Constitution. So is oriented the analysis at the written requirements of the "European Constitution. The requirements of the EC fundamental freedoms belong to the obligatory conditions of any European and international transaction. Therefore, it is necessary to analyse the new rules in the European Constitution, but only textual analysis is not enough. The attention must be paid to the examples of application of the EC fundamental freedoms. The final conclusions about the new dimension of the EC fundamental freedoms are, in the author's opinion, early to make.
14 9 Die Reform des Internationalen Privatrechts in LitauenItem type:Publication, journal article[2003][V3][S001][4]IPRax – Praxis des Internationalen Privat - und Verfahrensrechts. [Bielefeld] : Gieseking Verlag, 2003, Hefts 3., p. 272-2755 Europos Sąjungos vartotojų teisių apsauga ir Lietuvos teisėItem type:Publication, [EU consumer rights protection and the law of the Republic of Lithuania]research article[2003][S5][S001][8]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003, t. 44(36)., p. 95-102Lyginant Europos Sąjungos vartotojų teisių politiką su kitomis Europos Sąjungos politikomis, galima teigti, kad Europos Sąjungos vartotojų apsaugos teisė turi jau nusistovėjusias teisines kategorijas. Ji tapo viena iš ypač plėtojamų teisės politikų Europos Sąjungoje. Tarp pagrindinių jos krypčių yra dvi civilinės teisės kategorijos: sutartis ir deliktas. Tačiau Europos Sąjungos teisės reikalavimai jas skirsto ir apibrėžia savaip: klaidinanti reklama, vartotojų kreditai, nesąžiningos sutarties sąlygos, kainų žymėjimas, užsakytos kelionės, sutartys, dėl kurių derėtasi už verslo patalpų ribų, nuosavybė, padalyta pagal naudojimosi laiką, atsakomybė už nekokybišką ir nesaugią produkciją, nuotolinės prekybos, vartojimo, pirkimo-pardavimo sutartys. Minėtas teisines kategorijas lyginant su Lietuvos Respublikos įstatymais ganėtinai sunku nustatyti atitikties santykį. Šį darbą gali palengvinti aiškiai apibrėžtas pate vartotojų teisių apsaugos principas. JĮ nustatyti yra pagrindinis straipsnio tikslas. Kitų valstybių teisės šaltiniai šiame straipsnyje bus nagrinėjami kartu su Lietuvos Respublikos teisės šaltiniais. Bus atsižvelgta į Vokietijos, Austrijos ir Lenkijos teise ir dėl to kilusius teisės sistemos struktūrinius sutrikimus. Straipsnyje aptariama Europos Sąjungos direktyva dėl nesąžiningų sutarties sąlygų (93/13) ir jos perėmimas j Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės šaltinius (Civilinį kodeksą ir Vartotojų teisių gynimo įstatymą). Kartu bus atsižvelgta j perimtų teisės normų taikymo praktiką. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados.
16 14