Ravluševičius, Pavelas

Šiame straipsnyje analizuojami klausimai yra reikšmingi kultūros objektų grąžinimui pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę. Kultūros objektų grąžinimas yra kompleksinis reiškinys, kuriam, viena vertus, būdingas tarptautiškumo elementas, kita vertus, jis realizuojamas taikant nacionalinės teisės nuostatas. Lietuvos Respublika yra viena iš nedaugelio valstybių, ratifikavusių UNIDROIT konvenciją dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų, kuri reglamentuoja kultūros objektų grąžinimo sąlygas ir tvarką, todėl straipsnyje dėmesys skiriamas Lietuvos teisės ypatumams. Lietuvos teisėje taikoma Europos Sąjungos direktyva 2014/60/ES dėl neteisėtai iš valstybės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo ir atskiri susitarimai kultūrinio bendradarbiavimo srityje, kuriuose taip pat apibrėžiamos nuostatos dėl kultūros objektų grąžinimo. Straipsnio tikslas – atskleisti kultūros objektų grąžinimo reglamentavimą tarptautinėje bei Europos Sąjungos teisėje ir jo įgyvendinimo ypatumus Lietuvos nacionalinėje teisėje.

Mokslo studija „Tautinių mažumų apsauga: tarptautinės teisės aspektai“ skirta ypatingai svarbiai ir aktualiai Lietuvoje asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių apsaugos temai. Žmogaus teisių, tarp jų ir asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių apsaugos užtikrinimas, laikytinas valstybės demokratijos vertinimo matu. Šios Studijos tikslas – išnagrinėti ir įvertinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų statusą, jų teisių apimtį bei nustatyti valstybės tarptautinius įsipareigojimus užtikrinant šių asmenų teises. Studija „Tautinių mažumų apsauga: tarptautinės teisės aspektai“ reikšminga tuo, kad joje Mykolo Romerio universiteto mokslininkų kolektyvas ne tik aptaria teisinio reglamentavimo aspektus, bet ir plačiai analizuoja valstybių praktiką bei tarptautinių teisminių ir kvaziteisminių institucijų jurisprudenciją dėl tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių. Studijoje apžvelgiami tiek bendri, tiek labai specifiniai aspektai, susiję su tautinėmis mažumomis. Pažymėtina, kad iki šiol tautinių mažumų apsauga tarptautinės teisės požiūriu nebuvo sulaukusi Lietuvos mokslininkų dėmesio, todėl ši Studija yra pirmasis leidinys Lietuvos Respublikoje plačiai ir visapusiškai nagrinėjantis tautinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugos tarptautinėje teisėje aspektus.

by the EU directive, clarifying the legal form for the implementation of the EU directive, necessary of the transposition of the EU directive through the national legal act, detailed legal norms in the EU directive without ability to choice the form and methods to the implementation of the EU directive, convergence tendencies between the EU directive and EU regulation, the minimal harmonization in the EU directive, permissibility of the strict national law and blocking effect of the EU directives. In the next part of the articles, the financial sanction and state liability against the EU Member State, as the consequences of the wrong implementation of EU directives, are analyzed. The purpose of the article is to develop common principles for the implementation of the European Union directives into the domestic legal order of the EU Member States. However, it is difficult to reconcile the specifications of the EU directives with the different traditions in the domestic legal orders. The investigation is concerned with selected German and Lithuanian cases from the practice of the European Court of Justice.

The main issue of this article is analysing the principle of primacy of the European Union law over the Lithuanian law. The actual discussion of the relationship between the EU law and domestic law in the Lithuanian law science should give an answer to the correct way of finding a solution as to the law that will have a prerogative in case of contradictions. Consequently, the author evaluated the impact of the jurisprudence of the courts of EU Member States on the praxis of Lithuanian courts based on comparative methods of legal research. The purpose of the article is to prove that different developments arose at the level of EU law and at the one of domestic law. Finally, the author makes proposals on possible measures to avoid situations of legal conflict. The article includes some relevant examples of application of the European Union law in the praxis of the Lithuanian Constitutional Court and Lithuanian courts of general and special competence.

Membership of the Republic of Lithuania in the EU is the result of a national foreign policy of integration. The notion of remaining outside the EU and NATO did not find support in Lithuanian society. The development of relations between the Lithuanian Republic and the EU reflects the typical procedure used for most of the new Member States, for example the accession negotiations were based on standard programmes. In the case of Lithuania this was the "Partnership for the Accession of Lithuania".5' Public opinion polls and the result of the referendum on accession provided very strong arguments in favour of accession to the EU. The above analysis of the public opinion polls has demonstrated the high level of support for the activities of the EU among Lithuanian citizens. Matters particular to Lithuania include the issue of transit through Kaliningrad and the closure of two units of the Ignalina power station. The results of the negotiations on these issues are to be regarded as compromises between Lithuania and the EU and thus these two parties have committed themselves to act in a spirit of solidarity in the future. The provisions relating to the agricultural and other policy sectors are applicable in Lithuania according to the transitional periods laid down in the Act of Accession. The status of international and EU law in Lithuania is based on the rules of the Lithuanian Constitution and the Constitutional Act of the Lithuanian parliament. Importantly, the Constitutional Act guarantees the supremacy of EU law over domestic legislation. The Constitutional Court is responsible for controlling Lithuanian legislation in this field and the case law of the Constitutional Court is reflected by the legislative acts passed.

Darbdavio ir darbuotojo santykiai siejami atsakomybės ryšiu. Įsigaliojus Lietuvos darbo kodeksui pradėta taikyti nauja atsakomybės rūšis – neturtinė žala. Todėl svarbu išnagrinėti teisinius klausimus, susijusius su neturtinės žalos sąlygomis darbo santykiuose: žalos buvimu, žalos padarymu neteisėta veika, neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo priežastiniu ryšiu, kaltės buvimu. Tai svarbu ne tik Lietuvoje dirbantiems Lietuvos piliečiams, bet ir į Lietuvą atvykusiems dirbti darbuotojams iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Europos Bendrijos darbo teisės įtaka nacionalinei teisei vykdoma per Europos Bendrijos steigimo sutartyje numatytą darbuotojų judėjimo laisvę. Straipsnyje nagrinėjama Europos Teisingumo Teismo bei Lietuvos teismų praktika.

Vartotojų teisių apsauga ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos teisėje pasižymi ypatumais. Dėl šios priežasties svarbu nustatyti jų poveikį teisės doktrinai bei teismų praktikai. Šiuo metu vartotojų apsauga atsiranda teisės sistemoje viešosios, privatinės, materialinės bei procesinės teisės sankirtoje. Todėl straipsnyje keliami su konstituciniu socialinės valstybės principo taikymu, Europos Sąjungos teisės derinimo su nacionaline teise susiję klausimai, taip pat svarstomos vartotojų teisių apsaugos kodifikavimo problemos. Straipsnyje apibendrintos Europos Sąjungos šalių teisės sistemų reguliavimo tendencijos. Pateikiant Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų pavyzdžių vertinama šios jurisprudencijos reikšmė.