Kosaitė-Čypienė, Elena

On 3 June 2008 the National Family Policy Concept was adopted by Seimas that states the goals and principles of the state family policy and several times refers to historical and scientific experience. The present article aims to reveal the historical and legal experience of the ancient Rome that laid foundations of contemporary private law and to compare the goals of the National Family Policy Concept and the state policy of the ancient Rome regarding family issues. The concept of family framed by the National Family Policy Concept is based on matrimony. This is why the authors of the article focus on Roman matrimony. Having discussed the ancient Roman concept of marriage and Roman state policy regarding issues of matrimony and family and comparing it with the aims of the National Family Policy concept it might be stated that policy of encouraging family and promoting family relations based on matrimony that is provided by the Lithuanian state is not a new invention but may also refer to legal resolutions of the ancient Rome.

Straipsnyje nagrinėjama kontinentinės teisės sistemos įrodinėjimo proceso genezė: ištakos romėnų teisėje, pagrindiniai romėnų teisminio proceso teisės suformuluoti įrodinėjimo proceso principai bei sąvokos, jų recepcija Vakarų Europoje bei išraiška moderniajame šiuolaikiniame civiliniame procese. Lyginamajam tyrimui pasirinkta Lietuvos ir Švedijos, kaip vienų iš vėliausiai patyrusių civilinio proceso reformą Europos valstybių, teisė. Darbe analizuojama šalių ir teismo galių pusiausvyra romėnų civilinio proceso įrodinėjimo procese, nagrinėjama įrodinėjimo dalyko, įrodinėjimo naštos sampratos, atskleidžiamos principinės nuostatos, kuriomis vadovavosi teisėjas vertindamas įrodymus, apžvelgiamos įrodinėjimo priemonės, vertinama įtaka moderniajam civiliniam procesui.

Straipsnyje nagrinėjama įrodymų ir įrodinėjimo instituto Švedijos civiliniame procese raida, aptariami pagrindiniai įrodinėjimo proceso šaltiniai, bruožai bei principai. Švedijos įrodinėjimo proceso nuostatos lyginamos su nuostatomis, įsigaliojusiomis Lietuvoje kartu su naujuoju Civilinio proceso kodeksu, pateikiami glausti teisiniai skirtumų įvertinimai bei pastabos. Švedijos civilinis procesas, kurio pagrindinis bruožas yra jo socialinis pobūdis, buvo vienas iš pavyzdžių rengiant ir vykdant 2003 m. Lietuvos civilinio proceso reformą, kurios vienas iš tikslų kaip tik ir buvo pereiti prie socialinio civilinio proceso teorijos taikymo, todėl jo analizė bei lyginimas su Lietuvos civilinio proceso nuostatomis yra svarbūs teisės mokslui. Svarbiausi Švedijos civilinio proceso įrodinėjimo proceso metu pasireiškiantys principai yra rungimosi, kooperacijos, dispozityvumo, derinamo su aktyvaus teisėjo vaidmens principu, žodinio bylos nagrinėjimo, koncentruotumo bei laisvojo įrodymų vertinimo principai. Labiausiai nuo Lietuvoje įsitvirtinusių civilinio proceso principų skiriasi laisvojo įrodymų vertinimo principas. Švedijoje Šiems vertinimams suteikiamos didelės galimybės, o Lietuvoje tai ribojama įrodymų leistinumo taisyklėmis.