Kanopienė, Vida

The paper examines the changes in fatherhood in Lithuania, focusing on the experiences and attitudes of men, who became fathers in two different historic periods – the soviet time and in the years of societal transformations after the collapse of communist regime. The narratives of 24 men (born in 1950–1965 and 1970–1985) are explored, the data come from the qualitative research, conducted in 2012. It is maintained that the construction of fatherhood in late socialism can be described in terms of modern fatherhood metanarrative, while the features of a ‘new father' can be traced mainly among the younger males of ‘independence generation’.

Šioje monografijoje, parengtoje remiantis projekto „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“ rezultatais, siekiama atskleisti, kokie yra Lietuvos šeimos raidos ypatumai kitų Europos šalių atžvilgiu: analizuojamos demografinių procesų (santuokų, gimstamumo, ištuokų) tendencijos ir lyginama šeimos transformacijos eiga bei gyventojų šeiminės sudėties (namų ūkių struktūros) pokyčiai skirtingose senojo žemyno valstybėse / regionuose, vertinami gyventojų senėjimo mastai Europos šalyse ir šio proceso poveikis šeimos institutui, aptariami gyventojų vertybinių nuostatų (požiūrių į partnerystę / santuoką, vaikus, lyčių vaidmenis ir tarpgeneracinius įsipareigojimus šeimoje) skirtumai įvairiuose sociokultūriniuose, demografiniuose ir geopolitiniuose kontekstuose, nagrinėjami įvairūs šeimos ir individo gyvenimo kokybės tarpusavio sąsajų aspektai, lyginamas namų ūkių skurdo rizikos lygis Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, analizuojama, kaip šeimų materialinė padėtis priklauso nuo jų dydžio, sudėties bei kitų veiksnių. [...]

Monografijoje nagrinėjamos socialinių saitų ir kasdienių santykių kūrimo Lietuvos šeimose temos: šeimos kūrimo ir palaikymo praktikos, šeimos struktūrinių konfigūracijų įvairovė, socialinio tinklo įtakos matrimonialinei elgsenai, atskleidžiamas savitarpio paramos turinys bei šeimos narių ir kitų asmenų, nesusijusių giminystės ryšiais, vaidmuo savitarpio pagalbos tinklams. Kaip atskiras atvejis apžvelgiamas šeimos sampratos kūrimas ir šeiminių santykių patirtys atotolio šeimose. Temos gvildenamos iš tarpgeneracinės perspektyvos, lyginami keturių kohortų (gimusių 1950–1955 m., 1960–1965 m., 1970–1975 m. ir 1980–1985 m.) duomenys. Sociologinė analizė grindžiama kiekybinio tyrimo (apklausti 2 000 Lietuvos gyventojų, reprezentuojančių šias keturias kohortas) ir kokybinio tyrimo (atlikta 60 asmenų giluminių interviu) duomenimis. Tyrimai atlikti, vykdant mokslinį projektą „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“ (kodo Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-106). Monografija skirta mokslininkams, dėstytojams, studentams, politikams ir įvairiems specialistams, kurie domisi šeima ir jos narių socialiniais ryšiais.