Latysh, Kateryna

This paper examines the future of victim’s rights in the digital era, focusing on how new technologies can reshape victim interrogation practices. It explores the potential for enhanced transparency, tailored support, and improved evidence collection while addressing ethical and legal challenges. The research also highlights the privacy challenges of digitizing victim interrogation processes, emphasizing the need for updated protocols to safeguard the rights of those involved. The paper recommends ways for improving victim rights in criminal prosecutions. Ukraine is the first testing ground for “digital justice in wartime”. By early 2015 more than 160 000 suspected war-crime incidents had been registered – numbers that far exceed the capacity of traditional investigative and judicial procedures. In response, law enforcement bodies have used encrypted virtual-court interfaces that allow displaced victims to provide testimony from abroad. These innovative solutions meet the EU’s reasonable-time and cost-efficiency goals, reduce geographic and financial barriers, as well as health and security risks. Yet the legal framework is lagging behind the technology. At trial, Ukrainian courts only permit videoconferencing on a narrow, discretionary basis and solely through the licensed TrueConf platform; at the pre-trial stage remote questioning is effectively barred whenever the participant is outside the jurisdiction of the investigator’s law-enforcement body. The resulting “digital discretion” is technologically obsolete, constitutionally questionable and inconsistent with international best practice. Using Ukraine as a case study, this article analyses how emergency-driven digitalization can both mitigate and reproduce access-to-justice barriers. It argues that targeted amendments allowing certified e-identity, qualified e-signatures and secure home-based links are urgently required to render victims’ remote participation a practical reality while safeguarding due process and data protection.

Kai šiandienos pasaulyje priskaičiuojama iki 280 mln. migrantų, migracijos reiškinio priežastys, reguliavimas, pasekmės visuomenėje – aktuali tema. Su MRU Teisės mokyklos prof. dr. Lyra Jakulevičiene kalbėsime apie šio reiškinio daugialypiškumą ir iš to kylančius skirtingus padarinius. Kokią įtaką besikeičiančios aplinkybės pasaulyje (I-asis ir II-asis pasauliniai karai, Ukrainos karo kontekstai) daro migracijai bei su ja susijusiems teisės srities pokyčiams? Kaip tinkamai sureguliuoti neteisėtai atvykusių migrantų srautus? Aptarsime platų migrantų spektrą – nuo kvalifikuotų darbuotojų, kurie į savo kilmės šalis grįžta pasibaigus darbo santykiams užsienyje – iki pabėgėlių ir karo aukų migracijos, kurios dalis sudaro tik vos 10 proc. bendro migracijos srauto. Laidoje taip pat dalyvausianti ukrainiečių kilmės mokslininkė iš MRU Teisės mokyklos dr. Kateryna Latysh atskleis, kas šiandien gali būti laikomas auka – ar tik tas, kuris patyrė fizinę žalą? O gal ir tas, kuris tapo kibernetinių atakų, deepfake'ų ar masinio sekimo taikiniu? Ar gali būti tas laikomas „tikra" auka pasaulyje, kuriame nusikaltimai vis dažniau vyksta virtualioje erdvėje? Ir ar visada galime aiškiai atskirti auką nuo pažeidėjo – ypač kai kalbame apie vaikus, priverstus tapti kariais?

Europos Parlamentui priėmus pirmąjį pasaulyje dirbtinio intelekto įstatymą, poreikis aptarti jo taikymo teismo ekspertizėje klausimą yra svarbus ir daugiau nei neatidėliotinas. Taip yra visų pirma dėl iššūkių, kylančių siekiant užtikrinti saugumą, pagarbą pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principą. Straipsnyje analizuojama dirbtinio intelekto teisinio reguliavimo būklė Ukrainoje ir užsienyje kriminalistikos mokslo kontekste ir nustatomos sritys, kuriose jis galėtų būti efektyviai kuriamas, atsižvelgiant į ypatingus iššūkius ir poreikį jį įdiegti į tyrimo ir kriminalistinės veiklos procesą, siekiant automatizuoti ir optimizuoti tam tikrus procesus. Straipsnio tikslas – išanalizuoti sparčios skaitmeninių technologijų plėtros ir dirbtinio intelekto sistemų diegimo poveikį teismų, ekspertų ir teisėsaugos institucijų veiklai, ypač karo padėties sąlygomis. Autorė nagrinėja pirmąjį teismo proceso atvejį ir teismo vertinimą, kaip viena iš šalių, siekdama pagrįsti savo argumentus, naudojo dirbtinį intelektą ChatGPT. Tyrimo rezultatai parodė, kad nepaprastosios padėties ir karo padėties kontekste kriminalistinės veiklos skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto technologijų naudojimo problemos tampa dar aktualesnės ir yra intensyviai įgyvendinamos, kartais viršijant teisinį reguliavimą. Šie procesai taip pat susiję su fizinio pavojaus, kurį sukelia raketų atakos ir priverstinė teismo ekspertų migracija, buvimu. Dirbtinis intelektas gali tapti svarbia priemone optimizuojant teismo ekspertizės procesus, ypač ieškant raktinių žodžių dideliame informacijos kiekyje, analizuojant tekstus, vaizdo įrašus ir nuotraukas. Dirbtinį intelektą siūloma naudoti informacinei, analitinei pagalbai kriminalistikos ekspertams, specializuotoms informacinėms ir edukacinėms sistemoms kurti, taip pat duomenų analizei, siekiant nustatyti propagandiniams pranešimams būdingus dėsningumus. Straipsnyje taip pat analizuojama esama teismų praktika, susijusi su ChatGPT ir dirbtinio intelekto naudojimu. Naudojant dirbtinį intelektą teismų ir ekspertų veikloje svarbiausia laikytis teisinės valstybės, pagrindinių žmogaus teisių, pagarbos garbei ir orumui, lygybės prieš įstatymą ir teismą, proporcingumo, šalių konkurencingumo, skaidrumo, nešališkumo ir teisingumo principų. Taip bus užtikrinta, kad inovatyvių technologijų naudojimas atitiktų aukštus standartus, o ekspertinės institucijos būtų veiksmingos.

War has long gone beyond classical understanding and includes itself and cyberwar. After all, the failure of critically important facilities infrastructure is possible not only through physical destruction with the help of various types of weapons, but also by destroying information systems that manage such facilities. That is why a decision was made in Ukraine creation of cyber troops and the National Coordination Center with cyber security. Such units are already operating in Germany, Poland, Estonia, Israel. In addition, a significant amount of information is available on the Internet, which can potentially, under certain conditions, be used as evidence committing war crimes. However, not enough researched and the rules for collecting such evidence are normatively fixed. In this sense it is the so-called Berkeley Protocol developed by the law school is known of the University of California in Berkeley together with representatives of the United Nations. Protocol Berkeley contains basic provisions on international standards of remote investigation, forensic means of collection, analysis and storage electronic traces and digital information in compliance with professional, legal and ethical principles. At the same time, it is very important to have synergy between the Ukrainian and European experience in matters of criminal investigation offenses during military operations on the territory of Ukraine. Especially in the context of the expansion of the jurisdiction of the International Criminal Court, of the European Court of Human Rights and other international institutions criminal offenses committed on the territory of Ukraine during war.