Latysh, Kateryna

Projekto tikslas: išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir Ukrainos teisines strategijas, kurios susiformavo siekiant teisingumo genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, politinių represijų aukoms ir pasiūlyti galimus šių strategijų patobulinimus. Taip pat sieksime ištirti, kokį vaidmenį šių Lietuvos ir Ukrainos teisinių strategijų pasirinkime vaidino istorinė atmintis (ir ar ją galima laikyti faktoriumi, turėjusiu įtakos pereinamojo laikotarpio teisingumui abiejose valstybėse). Projekto metu bus tiriamos teisinės strategijos siekiant teisingumo aukoms, nukentėjusioms nuo organizuoto politinio bei karinio smurto įvairiais XX a. ir XXI a. laikotarpiais Lietuvos ir Ukrainos teritorijoje (turimi omenyje nusikaltimai, XX a. I p. vykdyti sovietinio režimo, tokie kaip Holodomoras, Antrojo pasaulinio karo ir nacistinės okupacijos laikotarpio nusikaltimai, ypač Holokaustas, Romų ir kitų grupių genocidas, pokario, sovietinio režimo bei antisovietinės rezistencijos metų smurtas prieš civilius gyventojus, naujausi nusikaltimai, tokie kaip Sausio 13-osios ir Medininkų įvykiai Lietuvoje bei tebevykstančio Rusijos karo Ukrainoje nusikaltimai). Tyrimo hipotezė teigia, kad yra ryšys tarp teisės ir atminties, o traumuojantys tam tikrų visuomenių prisiminimai turi įtakos jų pasirinktoms teisinėms strategijoms.

Tirsime Rytų Europos teisinėse sistemose, teisiniuose ir kriminologiniuose diskursuose įsitvirtinusių nusikaltimo aukos sampratų bei apibrėžimų istorines ištakas, kaitą ir šiandienines reprezentacijas – ypatingai akcentuojant nusikaltimo aukų teisių apsaugos spragas bei ieškant sprendimų aukų situacijai pagerinti. Projektu taip pat ketinama išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais nusikaltimo aukos Rytų Europoje baudžiamojo persekiojimo procese gali susidurti ateityje – ir kokios yra naujos galimybės šiems iššūkiams įveikti (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto plėtra). Kadangi projekte bus gilinamsi į patį „aukos“ apibrėžimą, nusikaltimo auka bus suprantama plačiai – kaip auka tiek individualios kriminalinės veikos (pvz. žmogžudystė, seksualinis smurtas), tiek tokių veikų kaip nusikaltimai žmoniškumui.

Remiamės iš teisės ir kriminologijos istorijos kylančiu žinojimu, kad supratimas apie aukų teises baudžiamajame procese – kaip ir patys aukos, ir net nusikaltimo apibrėžimai – yra istoriškai kintantys. Pvz., sovietinės okupacijos metais ir šiandieninėje Lietuvoje suvokimas, kas yra nusikaltimo auka ir kokias teises ji turi, skiriasi. Keliame klausimą, ar aukos samprata ir supratimas, kuriuo remiantis auka buvo ir yra apibrėžiama Rytų Europoje, istoriškai skyrėsi ir tebesiskiria nuo vakarietiškųjų sampratų, ar yra unikalus. Tam, kad galėtume geriau suprasti nusikaltimo aukos sampratos istorines ištakas ir šiandienos realijas Rytų Europoje, subūrėme tarptautinę komandą, besispecializuojančią Baltijos šalių, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Balkanų regiono teisės bei viktimologijos raidoje ir šiandieninėse realijose. Projektą sudarys į šiuos pagrindinius regionus nukreiptos atvejų studijos: istorinė analizė, šiandieninės situacijos tyrimas, ateities perspektyvų bei iššūkių identifikavimas. Projektas padės atsakyti į klausimą, kokios supratimo apie nusikaltimo aukas spragos dar egzistuoja Rytų Europoje – ir kokių sprendimų reikia, kad situacija pagerėtų.