Latysh, Kateryna
Титан криміналістичної науки та науковий батькоItem type:Publication, [Titan of Forensic Science and Scientific Father.]book part[2026][Y1][S001][4]Нове століття криміналістики та судових наук : Liber Amicorum на честь академіка В. Ю. Шепітька : монографія = New Century of Criminalistics and Forensic Sciences : Liber Amicorum in Honour of Academician Valery Shepitko : monograph. - 2nd edition., 2026, p. 197-2002 The impact of digital technologies on victim interrogation: enhancing practices and protecting rightsItem type:Publication, [Skaitmeninių technologijų įtaka aukų apklausai: praktikos tobulinimas ir teisių apsauga.]research article[2025][S5][S001][15]; Bemydova, YevheniiaKriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika : recenzuojamų mokslinių straipsnių rinkinys = Criminalistics and forensic expertology: science, studies, practice : a collection of peer-reviewed scientific articles, t. 21., 2025, p. 545-559This paper examines the future of victim’s rights in the digital era, focusing on how new technologies can reshape victim interrogation practices. It explores the potential for enhanced transparency, tailored support, and improved evidence collection while addressing ethical and legal challenges. The research also highlights the privacy challenges of digitizing victim interrogation processes, emphasizing the need for updated protocols to safeguard the rights of those involved. The paper recommends ways for improving victim rights in criminal prosecutions. Ukraine is the first testing ground for “digital justice in wartime”. By early 2015 more than 160 000 suspected war-crime incidents had been registered – numbers that far exceed the capacity of traditional investigative and judicial procedures. In response, law enforcement bodies have used encrypted virtual-court interfaces that allow displaced victims to provide testimony from abroad. These innovative solutions meet the EU’s reasonable-time and cost-efficiency goals, reduce geographic and financial barriers, as well as health and security risks. Yet the legal framework is lagging behind the technology. At trial, Ukrainian courts only permit videoconferencing on a narrow, discretionary basis and solely through the licensed TrueConf platform; at the pre-trial stage remote questioning is effectively barred whenever the participant is outside the jurisdiction of the investigator’s law-enforcement body. The resulting “digital discretion” is technologically obsolete, constitutionally questionable and inconsistent with international best practice. Using Ukraine as a case study, this article analyses how emergency-driven digitalization can both mitigate and reproduce access-to-justice barriers. It argues that targeted amendments allowing certified e-identity, qualified e-signatures and secure home-based links are urgently required to render victims’ remote participation a practical reality while safeguarding due process and data protection.
45 Migracija ir aukos: sankirtos šiandieniame pasaulyjeItem type:Publication, video[2025][H2a][S001]; ; Mokslo balsu, 2025, 1 vaizdo įrašasKai šiandienos pasaulyje priskaičiuojama iki 280 mln. migrantų, migracijos reiškinio priežastys, reguliavimas, pasekmės visuomenėje – aktuali tema. Su MRU Teisės mokyklos prof. dr. Lyra Jakulevičiene kalbėsime apie šio reiškinio daugialypiškumą ir iš to kylančius skirtingus padarinius. Kokią įtaką besikeičiančios aplinkybės pasaulyje (I-asis ir II-asis pasauliniai karai, Ukrainos karo kontekstai) daro migracijai bei su ja susijusiems teisės srities pokyčiams? Kaip tinkamai sureguliuoti neteisėtai atvykusių migrantų srautus? Aptarsime platų migrantų spektrą – nuo kvalifikuotų darbuotojų, kurie į savo kilmės šalis grįžta pasibaigus darbo santykiams užsienyje – iki pabėgėlių ir karo aukų migracijos, kurios dalis sudaro tik vos 10 proc. bendro migracijos srauto. Laidoje taip pat dalyvausianti ukrainiečių kilmės mokslininkė iš MRU Teisės mokyklos dr. Kateryna Latysh atskleis, kas šiandien gali būti laikomas auka – ar tik tas, kuris patyrė fizinę žalą? O gal ir tas, kuris tapo kibernetinių atakų, deepfake'ų ar masinio sekimo taikiniu? Ar gali būti tas laikomas „tikra" auka pasaulyje, kuriame nusikaltimai vis dažniau vyksta virtualioje erdvėje? Ir ar visada galime aiškiai atskirti auką nuo pažeidėjo – ypač kai kalbame apie vaikus, priverstus tapti kariais?
11