Markevičius, Edgaras

Increasing use of technologies in the last decades has created an unprecedented opportunity to systematically collect and use a wide variety of data (including personal data) for different purposes. Information and data collected and processed with the help of new technologies is used not only for the purposes of natural and legal persons but also for various other purposes. Intelligence services that ensure prevention of crime must perform their functions to ensure safety of public. When doing so, they use various means and methods of information collection, which help them to reach their goals. However, the means applied undermine and intensively restrict a person’s right to private life. Given that two legal interests compete during the application of criminal intelligence measures, i.e. the individual’s right to privacy and ensuring of public security, the Author seeks to analyse their points of contact – restrictions of application of criminal intelligence measures, which in theory are designed to ensure the person’s right to private life. In this article, the Author analyses the restrictions on the application of criminal intelligence measures, which are present in international, Lithuanian legislation and compares them with relevant requirements set forth in the practice of European Union Court of Justice.

Per pastaruosius metus didelį susidomėjimą sukėlė įsigaliojęs Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (to-liau – BDAR); ypač daug informacijos buvo skleista apie didelių baudų taikymo galimybę ir žadamą perversmą asmens duomenų apsaugoje. Viso šio pasirengimo BDAR įgyvendinti fone buvo kuriamas kitas Europos Sąjungos reglamentas, kuris turi galimybę padaryti ne mažesnę įtaką elektroninių ryšių paslaugų rinkai – Reglamentas dėl privatumo ir elektroninių ryšių, kuris yra svarstomas Europos Komisijoje ir valstybėse narėse.Galiojant e. Privatumo direktyvai išryškėjo jos taikymo problemų, siekiant suderinti nacionalines ryšio konfi-dencialumo taisykles, tačiau tikrovėje situacija atrodo toli nuo suderintos, valstybėms narėms skirtingai įgyvendinus direktyvą, ir su skirtingu direktyvos įgyvendinimu valstybėse narėse ir neefektyvia valstybių narių piliečių teisių apsauga ir jų įgyvendinimo lygmeniu.E. Privatumo direktyva neapima technologinių pokyčių, kurių atsirado telekomunikacijų ir skaitmeninių technologijų srityje per pastaruosius 15 metų (elektroniniai ryšiai nebėra iš esmės apriboti tradicinėmis teleko-munikacijos paslaugomis, tai skambučiai ar SMS žinutės), o naujos kartos (palyginti su skambučiais GSM tinklu ir SMS žinutėmis) internetinėms asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms (virštinklinėms paslaugoms; angl. OTT (Over-the- Top) services;pvz., Viber, Whatsapp, Netflix etc.), šiuo metu galiojanti Europos Sąjungos elektroninių ryšių sistema, įskaitant e. Privatumo direktyvą, apskritai netaikoma.Straipsnyje pristatomas autoriaus nustatytų e. Privatumo direktyvos taikymo problemų sprendimo e. Privatumo reglamente vertinimas. Pasisakoma dėl specialių taisyklių, suteikiančių papildomą, palyginti su BDAR, teisinę apsaugą ar BDAR nustatytą apsaugą detalizuojančių, poreikio dėl elektroninių ryšių paslaugų specifikos. Auto-riaus vertinimu, e. Privatumo reglamento projekte nustatomos atnaujintos taisyklės, kurios atsižvelgia į pastarojo dešimtmečio technologinius pokyčius ir į paslaugų naudotojų lūkesčius dėl jų privatumo apsaugos elektroninių ryšių srityje. Nors e. Privatumo reglamento projekte nustatytas teisinis reguliavimas ir turi kritikuotinų elementų, tačiau, tikėtina, bent dalis e. Privatumo direktyvos taikymo problemų naujuoju reglamentavimu bus išspręsta