Kaminskienė, Natalija
Teisminės mediacijos Lietuvoje raida ir galimos tobulinimo kryptys: teisėjų požiūrio tyrimasItem type:Publication, [The development of judicial mediation in Lithuania and possible directions for its improvement: the study of judges’ attitudes]research article[2023][S4][S001][29]; ; Jurisprudencija = Jurisprudence, 2023, vol. 30, no. 1, p. 209-237Teisminė mediacija Lietuvoje taikoma jau daugiau nei penkiolika metų. Per šį laikotarpį šio alternatyvaus ginčų sprendimo būdo taikymo Lietuvoje modelis nuolat keitėsi ir susidūrė su įvairiais iššūkiais. Nuo teisėjų modelio iki rinkos modelio ir atvirkštinė transformacija rodo tai, kad šis institutas vis dar vystosi. Straipsnio tikslas – įvertinti esamą teisminės mediacijos Lietuvoje situaciją ir, remiantis teisėjų požiūriu, nustatyti galimas šiuo metu taikomo modelio tobulinimo kryptis. Siekiant šio tikslo vadovautasi šiuo metu taikomo Lietuvoje teisminės mediacijos modelio teisine struktūra, statistiniais duomenimis apie šio alternatyvaus ginčo sprendimo teismuose būdo taikymo praktiką ir buvo siekiama išsiaiškinti teisėjų, kaip šio proceso dažniausių iniciatorių ir jame mediatorių paslaugas teikiančių subjektų, požiūrį į teisminę mediaciją ir jų turimą viziją dėl šio instituto tolimesnio vystymosi perspektyvų. Straipsnyje glaustai aptariama teisminės mediacijos Lietuvoje istorinė raida, apibrėžiamas esamas teisminės mediacijos civiliniame procese modelis ir jo ypatumai, pateikiami empirinio teisėjų nuomonės ir požiūrio į teisminę mediaciją tyrimo rezultatai, taip pat apibendrinimai. Empirinis tyrimas buvo atliktas derinant tarpusavyje kiekybinį (teisėjų ir teisėjų teismo mediatorių apklausa) ir kokybinį (teisėjų ir teisėjų teismo mediatorių sutelktųjų (focus) grupių diskusijų) tyrimų metodus. Konstatuotina, kad teisminės mediacijos institutas Lietuvoje, siekiant jo tvarumo ir sėkmingos tolimesnės taikymo praktikos, teisėjų požiūriu, galėtų būti tobulinamas daugiau dėmesio skiriant tolimesniam jo viešinimui, teisėjų teismo mediatorių darbo sąlygų gerinimui, teismo mediatorių teisėjų motyvacinės sistemos apsvarstymui. Šio tyrimo rezultatai sukuria prielaidas tolimesniems tyrimams, nukreiptiems į teisminės mediacijos teisinio reguliavimo tobulinimą.
45 17 Mediation in the Baltic States: developments and challenges of implementationItem type:Publication, research article[2022][S1][S001][19]; ; ;Rone, DanaUudekull, ReaAccess to justice in Eastern Europe. Kyiv : Publishing House VD Dakor, 2022, vol. 5, iss. 4., p. 68-86Background: This article explores the response of Lithuania, Latvia, and Estonia to major European initiatives in the field of mediation. Accordingly, the paper examines EU attempts to foster mediation and introduces the process and the outcome of the implementation of the Mediation Directive (as the main legal instrument of setting the unified standards for mediation in the EU) in the aforementioned Baltic States. Methods: Research commenced with a review of the existing literature, followed by an analysis of mediation models currently being implemented in the three Baltic States. A comparative analysis of the models presented by the authors and a discussion of common issues and challenges enabled us to draw certain conclusions. Results and Conclusions: Throughout, the paper considers key developments in the implementation of mediation and presents an analysis of what are considered to be the main challenges that need to be addressed. This research assists dispute resolution practitioners and researchers who are interested in better understanding how different countries are implementing mediation practices and processes.
49 17Scopus© Citations 10 Non-judicial divorces and the Brussels II bis Regulation: to apply or not apply?Item type:Publication, research article[2021][S1b][S001][9]; ; Vaigė, LaimaInternational comparative jurisprudence. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021, vol. 7, no. 1., p. 31-39This paper aims to analyse the international consequences of private divorces, which are available in several European countries. Particular attention is drawn to the amendments suggested by the Lithuanian legislator, which intend to transfer certain functions of the courts to notaries. In particular, Lithuanian notaries would have competence in the dissolution of marriage provided there is mutual consent between spouses. The authors discuss how private divorces are regulated in different countries, whether the amendments suggested by the Lithuanian legislator would introduce a “private divorce” into Lithuanian law, and what the implications of private divorce are in private international law. In particular, the scope of application of the Brussels II bis Regulation is addressed. As yet, there is no consensus as to whether the Regulation applies to private divorces. However, the analysis in this paper shows that it would be beneficial to include such divorces in the above-mentioned Regulation. This would ensure a greater legal certainty for international couples.
18 41Scopus© Citations 1 Towards more sustainable dispute resolution in courts: empirical study on challenges of the court-connected mediation in LithuaniaItem type:Publication, research article[2021][S1a][S001][21]; ; ; Cudowska, MariaEntrepreneurship and sustainability issues. Vilnius : Entrepreneurship and Sustainability Center, 2021, vol. 8, no.3, 39., p. 633-653Court-connected mediation designed to foster more sustainable dispute resolution practices in Lithuania was launched in 2005. The article is an elaboration on Lithuania’s experiences relating to court-connected mediation in the realm of civil justice. It investigates the problem of the so called “plateau”, when the number of mediated cases stops to grow, thus raising the question of what is the future of court-connected mediation in general. Authors present the main features of the Lithuanian court-connected mediation model and stages of its formation. The autors strive to provide a better understanding of the possible causes for the problem under consideration, as well as underlying assumptions associated with sustainable dispute resolution practices in courts. Next, the results of the original quantitative and qualitative empirical survey dedicated to the analyzed problem and performed by the authors in the beginning of 2021 are presented. The research is supplemented by data from Poland, which presents a fracture of the problems related to court-connected mediation in Eastern Europe. Poland’s perspective provides a glance into another legal system, which chose a different model of court-connected mediation without the direct involvement of judges as mediators. Still, the data from Poland shows the tendency of a steady influx of mediated cases. The article ends with a discussion, conclussions and recommendations on the causes and consequences of mediation stagnation in the process of developing a court-mediation and, possibly, mediation in general. The paper is dedicated to dispute resolution experts, both practitioners and scientists, who are interested in Eastern European experiences and problems associated with the development of mediatiaton.
24 50 - research article[2019][S4][S001][7]
; Lietuvos teisė 2019 : esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019., p. 52-582020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje mediacija šeimos ginčuose pradėta taikyti privalomai. Straipsnio tikslas – išanalizuoti svarbiausias privalomosios mediacijos taikymo prielaidas bei teisinius veiksnius, galinčius turėti įtakos šio intituto tinkamam fukcionavimui. Darbe glaustai aptariami privalomosios mediacijos paslaugos teikimo sistemos ypatumai, išskiriamos galimos teisinio reguliavimo tobulinimo kryptys. Didelis dėmesys skiriamas mediacijos kaip įstatymu nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos Lietuvoje taikymo praktiniams aspektams, mediatorių kvalifikacijos užtikrinimui ir mediacijos valdymo schemos tobulinimui.
109 453 - research article[2019][S4][S001][5]
; Lietuvos teisė 2019 : esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019., p. 29-33Nuo 2019 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikoje teisminė mediacija pradėta taikyti ir administracinėje teisenoje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti teisminės mediacijos taikymo administracinėje teisenoje prielaidas ir galimas teisinio reguliavimo šioje srityje tobulinimo kryptis. Darbe glaustai aptariama teisminės mediacijos raida Lietuvoje, apžvelgiamas šios ginčų sprendimo būdo taikymo administracinių bylų teisenoje ypatumai ir teisinis reguliavimas. Dėmesys taip pat skiriamas ir praktiniams teisminės mediacijos administracinėse bylose taikymo aspektams.
103 53 - book[2019][K2c][S001][367]
; ; ; ; ; Vilnius : Lietuvos Respubliko teisingumo ministerija, 2019Mediatoriaus vadovas–metodinė priemonė, skirta mediatoriams ir visiems kitiems asmenims, kurie savo profesinėje veikloje susiduria su konfliktais ir ieškobūdų, kaip rasti tvarius jų sprendimus. Spręsti ginčą mediacijos būdu reiškia net sudėtingiausiose situacijose tikėti žmonių bendravimo galia, norėti ir gebėti ieškoti kūrybiškų ginčoišsprendimobūdų, individualiai parinkus optimaliausias priemones. Šis praktinis vadovas atsako į daugelį klausimų, kurie kyla savo profesinę veiklą pradedančiam mediatoriui. Patyrusiems specialistams leidinys yra naudingas kaip apibendrintos informacijos apie kitųmediatoriųpatirtį šaltinis. Leidinyje pateikiama informacija apie: · tinkamus atsakymus į mediatoriams dažniausiai užduodamus klausimus; · prielaidas ginčo mediacijai; · mediacijos principus; · mediatoriaus vaidmenį; · mediacijos procesą; · mediatoriaus įrankių dėžutę; · šeimos ginčų mediaciją; · kitų ginčų mediacijos ypatumus; · informacinių technologijų panaudojimą mediatoriaus veikloje. Leidinio paskutinėje dalyje pateikiami mediatoriaus darbe naudojamų dokumentų pavyzdžiai.
643 137 Monografijoje "Teisinės derybos" teisinės derybos nagrinėjamos kaip atskiras procesas, siekiant atskleisti šio proceso ir jame dalyvaujančių asmenų elgesio ypatumus. Aptariami ir šiais laikais itin aktualūs teisinių derybų etikos klausimai. Tokia nuodugni teisinių derybų proceso analizė leidžia skaitytojui įžvelgti visas derybų teikiamas galimybes, nuosekliai įvertinti patį derybų procesą, sustiprinti pasitikėjimą savo jau turimais ir lavinamais derybų įgūdžiais. Prasti derybų įgūdžiai net gali tapti priežastimi klientui pareikšti ieškinį dėl teisininko, kuris savo netinkamais veiksmais per derybas klientui padarė žalos. Tai turėtų paskatinti teisininkus ne tik nuolat tobulinti savo materialiosios ar proceso teisės žinias, bet ir lavinti derybų įgūdžius. Be to, derantis būtina atsižvelgti ne tik į grynai teisinius, bet ir psichologinius bei sociologinius derybų aspektus. Taigi ši monografija "Teisinės derybos" galėtų būti naudinga ne tik teisininkams praktikams, siekiantiems kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti, bet ir visiems derybomis besidomintiems asmenims.
551 414 Lietuvos advokatų požiūrio į taikų ginčų sprendimą ir mediaciją tyrimasItem type:Publication, [Research on attitude of Lithuanian lawyers to peaceful dispute resolution and mediation]research article[2016][S4][S001][18]; ; ; Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers.. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2016, t. 8, Nr. 1., p. 44-61Straipsnyje analizuojamas Lietuvos advokatų požiūris į taikų ginčų sprendimą ir mediaciją, vis plačiau įtvirtinamus mūsų valstybės teisės aktuose, teismų veikloje (teisminė mediacija) tačiau sunkiai atrandančius vietą advokatų praktikoje. Publikacijoje pateikiama advokato vaidmens mediacijoje teorinė analizė, nagrinėjama advokato-mediatoriaus, advokato-neutralaus patarėjo bei advokato-šalies atstovo statusas mediacijos procese. Straipsnyje yra pristatomi 2015 m. atliktos Lietuvos advokatų apklausos apie advokatų taika užbaigiamus ginčus, jų žinias apie mediaciją, mediacijos naudojimą praktikoje bei nesinaudojimo mediacijos procedūra priežastis rezultatai. Tyrimo rezultatų pagrindu daromos išvados ir teikiami siūlymai dėl priemonių, kurios galėtų paskatinti advokatų palankesnio požiūrio į taikų ginčų sprendimą bei mediaciją formavimą, padaryti šiuos pažangius procesus natūralia bei prioritetine tvarka advokato klientui siūloma alternatyva ginčo sprendimui teisme.
16 42 - research article[2016][S4][S001][6]
;Kelly, Edward J.International Comparative Jurisprudence. Vilnius ; Amsterdam : Mykolas Romeris University ; Elsevier B.V, 2016, Vol. 2, iss. 1., p. 55-60Emotions play a very important role in the search for dispute resolution, but very often are neither understood nor effectively addressed by the parties to the dispute, also not properly controlled and managed by the professionals that are helping the parties to reach peaceful dispute resolution. The effective negotiator or mediator must take into account not only the economic, political and physical aspects of the process, but also the emotional tenor of themselves as well as that of all of the parties. This paper has three objectives: to define emotions and their role in solving legal disputes by the means of negotiation and mediation processes; to outline main elements of the process of developing emotional intelligence as they play out in the mediation and negotiation processes; and to explore some of the mechanisms for addressing and optimizing the emotional climate in negotiation and mediation processes. The object of the research – emotions in the processes of legal dispute resolution – negotiation and mediation. The research is composed of introduction, three parts and conclusions. Introduction provides a brief overview of the object of that research and its goals, part one describes emotions and their roles in negotiation and mediation processes, in part two four elements to develop emotional intelligence are overviewed and in the third part analysis of mechanisms for addressing and optimizing the emotional climate of negotiations and mediation are presented. The conclusion gives main ideas of the assignment of that work in brief.
53 15