Kaminskienė, Natalija

Teisminė mediacija Lietuvoje taikoma jau daugiau nei penkiolika metų. Per šį laikotarpį šio alternatyvaus ginčų sprendimo būdo taikymo Lietuvoje modelis nuolat keitėsi ir susidūrė su įvairiais iššūkiais. Nuo teisėjų modelio iki rinkos modelio ir atvirkštinė transformacija rodo tai, kad šis institutas vis dar vystosi. Straipsnio tikslas – įvertinti esamą teisminės mediacijos Lietuvoje situaciją ir, remiantis teisėjų požiūriu, nustatyti galimas šiuo metu taikomo modelio tobulinimo kryptis. Siekiant šio tikslo vadovautasi šiuo metu taikomo Lietuvoje teisminės mediacijos modelio teisine struktūra, statistiniais duomenimis apie šio alternatyvaus ginčo sprendimo teismuose būdo taikymo praktiką ir buvo siekiama išsiaiškinti teisėjų, kaip šio proceso dažniausių iniciatorių ir jame mediatorių paslaugas teikiančių subjektų, požiūrį į teisminę mediaciją ir jų turimą viziją dėl šio instituto tolimesnio vystymosi perspektyvų. Straipsnyje glaustai aptariama teisminės mediacijos Lietuvoje istorinė raida, apibrėžiamas esamas teisminės mediacijos civiliniame procese modelis ir jo ypatumai, pateikiami empirinio teisėjų nuomonės ir požiūrio į teisminę mediaciją tyrimo rezultatai, taip pat apibendrinimai. Empirinis tyrimas buvo atliktas derinant tarpusavyje kiekybinį (teisėjų ir teisėjų teismo mediatorių apklausa) ir kokybinį (teisėjų ir teisėjų teismo mediatorių sutelktųjų (focus) grupių diskusijų) tyrimų metodus. Konstatuotina, kad teisminės mediacijos institutas Lietuvoje, siekiant jo tvarumo ir sėkmingos tolimesnės taikymo praktikos, teisėjų požiūriu, galėtų būti tobulinamas daugiau dėmesio skiriant tolimesniam jo viešinimui, teisėjų teismo mediatorių darbo sąlygų gerinimui, teismo mediatorių teisėjų motyvacinės sistemos apsvarstymui. Šio tyrimo rezultatai sukuria prielaidas tolimesniems tyrimams, nukreiptiems į teisminės mediacijos teisinio reguliavimo tobulinimą.

Background: This article explores the response of Lithuania, Latvia, and Estonia to major European initiatives in the field of mediation. Accordingly, the paper examines EU attempts to foster mediation and introduces the process and the outcome of the implementation of the Mediation Directive (as the main legal instrument of setting the unified standards for mediation in the EU) in the aforementioned Baltic States. Methods: Research commenced with a review of the existing literature, followed by an analysis of mediation models currently being implemented in the three Baltic States. A comparative analysis of the models presented by the authors and a discussion of common issues and challenges enabled us to draw certain conclusions. Results and Conclusions: Throughout, the paper considers key developments in the implementation of mediation and presents an analysis of what are considered to be the main challenges that need to be addressed. This research assists dispute resolution practitioners and researchers who are interested in better understanding how different countries are implementing mediation practices and processes.

This paper aims to analyse the international consequences of private divorces, which are available in several European countries. Particular attention is drawn to the amendments suggested by the Lithuanian legislator, which intend to transfer certain functions of the courts to notaries. In particular, Lithuanian notaries would have competence in the dissolution of marriage provided there is mutual consent between spouses. The authors discuss how private divorces are regulated in different countries, whether the amendments suggested by the Lithuanian legislator would introduce a “private divorce” into Lithuanian law, and what the implications of private divorce are in private international law. In particular, the scope of application of the Brussels II bis Regulation is addressed. As yet, there is no consensus as to whether the Regulation applies to private divorces. However, the analysis in this paper shows that it would be beneficial to include such divorces in the above-mentioned Regulation. This would ensure a greater legal certainty for international couples.

Court-connected mediation designed to foster more sustainable dispute resolution practices in Lithuania was launched in 2005. The article is an elaboration on Lithuania’s experiences relating to court-connected mediation in the realm of civil justice. It investigates the problem of the so called “plateau”, when the number of mediated cases stops to grow, thus raising the question of what is the future of court-connected mediation in general. Authors present the main features of the Lithuanian court-connected mediation model and stages of its formation. The autors strive to provide a better understanding of the possible causes for the problem under consideration, as well as underlying assumptions associated with sustainable dispute resolution practices in courts. Next, the results of the original quantitative and qualitative empirical survey dedicated to the analyzed problem and performed by the authors in the beginning of 2021 are presented. The research is supplemented by data from Poland, which presents a fracture of the problems related to court-connected mediation in Eastern Europe. Poland’s perspective provides a glance into another legal system, which chose a different model of court-connected mediation without the direct involvement of judges as mediators. Still, the data from Poland shows the tendency of a steady influx of mediated cases. The article ends with a discussion, conclussions and recommendations on the causes and consequences of mediation stagnation in the process of developing a court-mediation and, possibly, mediation in general. The paper is dedicated to dispute resolution experts, both practitioners and scientists, who are interested in Eastern European experiences and problems associated with the development of mediatiaton.

The article reveals the experience of one of the Baltic countries – Lithuania – in the institutionalization of the out-of-court civil disputes mediation. In the very beginning of the paper, the main preconditions and the need to introduce mediation in Lithuanian society are discussed. Afterwards article presents an overview of currently implemented reform on the out-of-court mediation in the civil disputes in the Republic of Lithuania, as well reflects on possible problems, which current system may face in the nearest future. The aim of this article is to analyse the existing scheme of the out-of-court civil disputes mediation in Lithuania and discuss its future challenges. This paper is oriented towards mediation experts, both practitioners and scientists, all over the world, who are interested in the development of mediation by the measures applied from the side of state government. Research was carried out using the methods of scientific literature review, document analyses and comparative analyses.

Nuo 2019 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikoje teisminė mediacija pradėta taikyti ir administracinėje teisenoje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti teisminės mediacijos taikymo administracinėje teisenoje prielaidas ir galimas teisinio reguliavimo šioje srityje tobulinimo kryptis. Darbe glaustai aptariama teisminės mediacijos raida Lietuvoje, apžvelgiamas šios ginčų sprendimo būdo taikymo administracinių bylų teisenoje ypatumai ir teisinis reguliavimas. Dėmesys taip pat skiriamas ir praktiniams teisminės mediacijos administracinėse bylose taikymo aspektams.

Mediatoriaus vadovas–metodinė priemonė, skirta mediatoriams ir visiems kitiems asmenims, kurie savo profesinėje veikloje susiduria su konfliktais ir ieškobūdų, kaip rasti tvarius jų sprendimus. Spręsti ginčą mediacijos būdu reiškia net sudėtingiausiose situacijose tikėti žmonių bendravimo galia, norėti ir gebėti ieškoti kūrybiškų ginčoišsprendimobūdų, individualiai parinkus optimaliausias priemones. Šis praktinis vadovas atsako į daugelį klausimų, kurie kyla savo profesinę veiklą pradedančiam mediatoriui. Patyrusiems specialistams leidinys yra naudingas kaip apibendrintos informacijos apie kitųmediatoriųpatirtį šaltinis. Leidinyje pateikiama informacija apie: · tinkamus atsakymus į mediatoriams dažniausiai užduodamus klausimus; · prielaidas ginčo mediacijai; · mediacijos principus; · mediatoriaus vaidmenį; · mediacijos procesą; · mediatoriaus įrankių dėžutę; · šeimos ginčų mediaciją; · kitų ginčų mediacijos ypatumus; · informacinių technologijų panaudojimą mediatoriaus veikloje. Leidinio paskutinėje dalyje pateikiami mediatoriaus darbe naudojamų dokumentų pavyzdžiai.

Monografijoje "Teisinės derybos" teisinės derybos nagrinėjamos kaip atskiras procesas, siekiant atskleisti šio proceso ir jame dalyvaujančių asmenų elgesio ypatumus. Aptariami ir šiais laikais itin aktualūs teisinių derybų etikos klausimai. Tokia nuodugni teisinių derybų proceso analizė leidžia skaitytojui įžvelgti visas derybų teikiamas galimybes, nuosekliai įvertinti patį derybų procesą, sustiprinti pasitikėjimą savo jau turimais ir lavinamais derybų įgūdžiais. Prasti derybų įgūdžiai net gali tapti priežastimi klientui pareikšti ieškinį dėl teisininko, kuris savo netinkamais veiksmais per derybas klientui padarė žalos. Tai turėtų paskatinti teisininkus ne tik nuolat tobulinti savo materialiosios ar proceso teisės žinias, bet ir lavinti derybų įgūdžius. Be to, derantis būtina atsižvelgti ne tik į grynai teisinius, bet ir psichologinius bei sociologinius derybų aspektus. Taigi ši monografija "Teisinės derybos" galėtų būti naudinga ne tik teisininkams praktikams, siekiantiems kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti, bet ir visiems derybomis besidomintiems asmenims.