Kaminskienė, Natalija

Magistriniame darbe siekiama ištirti nuspėjamojo teisingumo panaudojimo ginčų sprendimo procese teisme, mediacijoje bei derybose galimybes ir iššūkius. Anketinės apklausos ir interviu pagalba, nustatyta, kad visuomenė nėra pakankamai informuota apie nuspėjamojo teisingumo technologijas. Nors šios technologijos, kaip dirbtinis intelektas ar duomenų analizės įrankiai, neturi didelės įtakos teisės srities profesionalų priimamiems sprendimams, tačiau pastarųjų įtaka didėja pasirengimo fazėje. Iššūkiai su kuriais dažniausiai susiduriama, nuspėjamojo teisingumo panaudojimo kontekste, yra susiję su konteksto trūkumu, šališkumu, atsakomybės ribomis ir baime, kad žmogiškas faktorius bus išstumtas. Ginamasis teiginys, kad nuspėjamasis teisingumas gali atlikti tik pagalbinę funkciją ginčų sprendimo procese, tačiau negali ir neturi pakeisti teisingumo vykdymo, mediacijos ar derybų procesų, pasitvirtino, nes pastarųjų atžvilgiu svarbus kontekstas ir žmogiškas vertinimas, o nuspėjamojo teisingumo technologijos kol kas to pilnai neatstoja, tačiau kaip pagalbinė priemonė – vis dažniau praverčia.

Daktaro disertacijoje, remiantis teoriniais ir praktiniais mediacijos taikymo advokato veikloje aspektais, siekiama atskleisti mediacijos poveikį advokato profesinei veiklai, ypatingą dėmesį skiriant advokato vaidmens transformacijai mediacijos procese ir su tuo susijusiems iššūkiams. Disertacijoje analizuojama, kaip advokato funkcijų plėtra mediacijoje peržengia tradicinį ginčo šalies gynėjo vaidmenį, plečiant jį į neutralaus ir nešališko tarpininko poziciją. Nustačius, kad advokato-mediatoriaus teikiamos paslaugos mediacijoje yra priskiriamos neteisinėms paslaugoms, disertacijoje vertinama, ar Europos Sąjungos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Austrijos teisinė bazė, reglamentuojanti advokatų veiklą mediacijoje, atsako į esminį klausimą – ar advokato kaip mediatoriaus paslaugos turėtų būti vertinamos kaip teisinės. Todėl analizuojami teisinio reguliavimo neapibrėžtumai, kylantys dėl advokato atsakomybės, kai jis atlieka skirtingus vaidmenis mediacijos procese. Apžvelgiami advokato veiklos mediacijoje ypatumai užsienio valstybėse. Remiantis mokslinės analizės rezultatais, nustatoma advokato veiklos mediacijoje specifika. Disertacijoje pristatomi kiekybinio tyrimo, nagrinėjančio mediacijos praktinius ypatumus ir jos taikymą advokatų veikloje, rezultatai bei pateikiami pasiūlymai dėl advokatų veiklos mediacijoje plėtros Lietuvoje. Tyrimo rezultatai gali būti naudojami kaip teorinis pagrindas, planuojant mediacijos plėtrą advokatų veikloje.

Magistriniame darbe tiriamas šalies nesąžiningumo mediacijoje reiškinys, analizuojamos šalies sąžiningumo apraiškos mediacijos procese, ieškoma efektyvių priemonių mediacijos šalių sąžiningumui užtikrinti. Atlikta anketinė apklausa parodė, kad tiriama problema yra aktuali, mediatoriai susiduria su nesąžiningu šalių elgesiu. Nustatyta, kad konfidencialumo principas apsunkina galimybę teismui nustatyti nesąžiningą šalių elgesį mediacijoje bei jį vertinti, be to, sąžiningai šaliai sunku jį įrodinėti. Nesąžiningo šalies elgesio pasekmė galėtų būti mediacijos proceso nutraukimas, šiuo atveju šalims prarandant galimybę bandyti ginčą spręsti mediacijos būdu. Procese labai svarbūs mediatoriaus gebėjimai ir aukšta kvalifikacija, pastebint ir užkardant šalies nesąžiningumo apraiškas mediacijoje. Veiksmingiausias būdas užtikrinti šalių sąžiningumą - numatyti efektyvias pozityviąsias priemones šalių sąžiningam elgesiui skatinti, būtent tokios priemonės labiausiai atitinka ir pačios mediacijos, kaip savanoriškos procedūros prigimtį.

Magistro baigiamajame darbe atskleidžiamos esminės teisminės mediacijos problemos. Tyrimo esmę atspindi ir pasirinktas baigiamojo darbo tikslas – nustatyti esmines teisminės mediacijos problemas, trukdančias efektyviai naudoti teisminę mediaciją sprendžiant šalių ginčus. Darbas baigiamas pateikiant išvadas, kuriose konstatuota, jog teisminė mediacija susiduria su tokiomis problemomis kaip teisminės mediacijos nežinomumas, nepasitikėjimas teismine mediacija ar mediatoriumi, neprieinamumas, operatyvumo stoka.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos mediacijos taikymo vykdymo procese ginčuose dėl vaiko galimybės. Nustatyta, kad priverstinio vykdymo priemonių ir teisinių pasekmių taikymo nepakanka išspręsti vykdymo procese ginčuose dėl vaiko, kylančių problemų, reikia sudaryti galimybę ginčo šalims pasinaudoti alternatyvia vykdymo procesui priemone – mediacija. Kokybinio tyrimo metu atskleistas poreikis taikyti mediaciją vykdymo procese ginčuose dėl vaiko, ypatingai nepiniginio pobūdžio ginčuose. Teisinis reguliavimas sudaro tinkamas prielaidas ginčo šalims spręsti ginčą dėl vaiko vykdymo procese tik esant išreikštai šalių valiai. Identifikuotos mediacijos taikymo vykdymo procese ginčuose dėl vaiko tobulintinos sritys ir galimos mediacijos taikymo problemos. Atsižvelgiant į tai, pateikiami pasiūlymai dėl mediacijos plėtros vykdymo procese ginčuose dėl vaiko.

Šio disertacinio tyrimo tikslas – remiantis moksline analize, atskleisti mediacijos, kaip verslo ginčų sprendimo būdo, teorinius pagrindus, taikymo ypatumus ir vystymosi tendencijas. Visapusiškam pasirinkto tyrimo dalyko atskleidimui nuspręsta išanalizuoti fundamentaliuosius požymius, nusakančius kas yra verslo ginčų mediacija ir kokie ginčai yra laikomi verslo ginčais, bei atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje turėtų atsirasti vietos verslo ginčų mediacijai. Disertacijoje išskiriami ir nagrinėjami mediacijos susitarimo teisiniai padariniai bei susitarimo dėl verslo ginčų esmės vykdymo problematika. Apžvelgiama verslo mediacijos padėtis užsienio valstybėse, nagrinėjamos tarptautinių verslo ginčų sprendimo mediacijos būdu ypatybės. Atliktos mokslinės analizės pagrindu nurodoma verslo ginčų mediacijos, lyginant ją su kitomis mediacijos rūšimis, specifika. Pristatomi atlikto kiekybinio tyrimo apie mediacijos ypatybes ir jos taikymą versle rezultatai ir pateikiama disertacijos autorės siūloma verslo ginčų mediacijos vystymo koncepcija Lietuvoje.

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas mediacijos taikymo rangos ginčuose perspektyvų klausimas. Taikant įvairius metodus (literatūros analizės, empirinio tyrimo ir kitus) išsiaiškinama rangos ginčų sąvoka, jų kilimo priežastys, šių ginčų šalių požymiai (verslininkas, vartotojas, viešojo administravimo subjektas) bei mediacijos, kaip galimo jų sprendimo būdo, privalumai ir trūkumai. Aptariami kiti galimi rangos ginčų sprendimo būdai, jie palyginami su mediacija, analizuojami Lietuvoje atlikto empirinio tyrimo rezultatai. Identifikuojama, kad Lietuvoje mediacija nėra populiarus rangos ginčų sprendimo būdas bei svarstomos priemonės, kuriomis mediacija galėtų būti skatinama (viešinimas, išlyga rangos sutartyje, privalomas vykdymas). Analizuojamas mediacijos kokybės gerinimo (mediatoriaus kompetencijos, mediacijos stiliaus) klausimas ir jo įtaka mediacijos, kaip rangos ginčų sprendimo būdo, populiarumui.

Baigiamajame magistro darbe analizuojami skirtingi alternatyvaus ginčų sprendimo (mediacijos) modeliai aukštosiose mokyklose, nagrinėjama ginčų ir ginčų sprendimo situacija Lietuvos aukštosiose mokyklose, ginčų sprendimo aspektu analizuojama Mykolo Romerio universiteto teisinė bazė ir pasiūlomas Mykolo Romerio universiteto akademinėje bendruomenėje kylančių ginčų sprendimo modelis taikant mediacijos klinikos modelį su bendraamžių / bendradarbių mediacijos modelio elementais.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama privalomosios mediacijos problema: jos samprata, raida, santykis su savanoriškumo principu ir teise į teisminę gynybą, reglamentavimas ir taikymas. Analizuojamos teisės specialistų nuomonės „už“ ir „prieš“ privalomąją mediaciją, pateikiant jų pozicijas. Pristatomi trys privalomosios mediacijos teisinio reguliavimo modeliai: „kategoriškas“, diskrecinis ir iš dalies privalomos mediacijos. Taikant dokumentų analizės ir lyginamąjį metodus šie modeliai nagrinėjami ir lyginami remiantis įvairių šalių privalomosios mediacijos reguliavimo ir taikymo praktika. Pateikiami naujausi privalomosios mediacijos taikymo rezultatai užsienio šalyse ir Lietuvoje. Analizuojamos privalomosios mediacijos taikymo problemos bei iššūkiai Lietuvoje ir pateikiama pasiūlymų, kaip juos išspręsti, atsižvelgiant į gerąją kitų šalių praktiką. Atlikus analizę daroma išvada, kad geriausių rezultatų galima pasiekti derinant kelis privalomosios mediacijos teisinio reguliavimo modelius.

Teisingumo principas mediacijos procese kol kas nebuvo plačiai nagrinėjama tema. Visuomenė vis dar nepatikliai žiūri į šį alternatyvų ginčų sprendimo būdą. Baigiamojo darbo tikslas buvo įrodyti, kad teisingumo principas gali būti mediacijos principas. Mediacijos tikslas padėti ginčo šalims rasti tinkamą sprendimą, atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Darbe atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad teisingumo principas gali būti mediacijos principas, kad šio principo įgyvendinimą įtakoja, tiek ginčo šalys, tiek mediatorius. Siekiant nepažeisti teisingumo principo mediacijoje būtina išlaikyti šalių savanoriškumą bei užtikrinti, kad mediatoriais taptų aukštus kvalifikacinius ir moralinius standartus atitinkantys asmenys.