Bandzevičienė, Rita
Penitencinė psichologija : vadovėlisItem type:Publication, book[2009][K2a1][S006][327]Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009151 Improving risk and need assessment in young paroleesItem type:Publication, conference paper[2009][T2][S006][1]; 11th European Congress of Psychology ECP09 A Rapidly Changing World - Challenges for Psychology : abstracts. Oslo, Norway 7 – 10 July 2009. Oslo : [The Norwegian Psychological Association], 2009., p. 719 +6 Tyčinio savęs žalojimo reiškiniai Lietuvos pataisos įstaigoseItem type:Publication, conference paper[2009][P2c][S006][5]; Tamulevičienė, MarijaIV pasaulio lietuvių psichologų konferencija : 2009 m. liepos 2-4 d., Vilnius, Lietuva / Lietuvos psichologų sąjunga, Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2009. ISBN 9789955422532., p. 16-205 Re-offending risk of young Lithuanian paroleesItem type:Publication, conference paper[2009][T1e][S006][1]; XIVth European conference on developmental psychology : August 18-22, 2009. / Mykolas Romeris university. Vilnius : Advertising company Made in LT, 2009. ISBN 9786099509808., p. [1]2 Deliberate self-injures in Lithuanian correctional settingsItem type:Publication, conference paper[2009][T1a1][S006][2]Psychology and health. Abingdon : Taylor & Francis Ltd, 2009, vol. 24, special iss. suppl. 1., p. 89-906 Jaunuolių pakartotinio nusikalstamo elgesio prognozė: galimybės ir problemosItem type:Publication, [Predicting juvenile re-offending: opportunities and problems]research article[2009][S4][S006][11]; Socialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2009, Nr. 8(1)., p. 92-102Straipsnis skirtas jaunuolių nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo problemoms ir galimybėms aptarti. Empirinio tyrimo tikslai: (a) apibūdinti individualius, socialinius ir kriminologinius, (praeities ir esamus) veiksnius, darančius įtaką rizikai pakartotinai nusikalsti; (b) įvertinti trijų psichologinių charakteristikų (vidinės darnos, agresyvumo ir nevilties) rodiklius grupėje, jų sąsajas ir prognostinę vertę. Pirmajame tyrimo etape buvo surinkti duomenys iš asmens bylų ir užpildytos 265 vaikinų (15–21 metų amžiaus), atliekančių lygtines bausmes trijų Lietuvos regioninių pataisos inspekcijų priežiūroje, anketos; antrajame etape 137 tiriamieji (52 proc.) buvo apklausti pusiau struktūruotu interviu. Psichologiniam įvertinimui naudota A. Antonovsky „Vidinės darnos skalė“, A.H. Buss’o ir M. Perry „Agresijos klausimynas“ ir A. Beck’o „Nevilties skalė”. Rezultatai atskleidė vyraujančias individualias ir socialines tikslinės grupės charakteristikas; regresinė analizė parodė istorinių kintamųjų svarbą jaunuolių nusikalstamo elgesio prognozėms; nors grupėje vyravo vidutinio lygio vidinė darna, vidinės darnos mažėjimas buvo reikšmingai susijęs su aukštesniais agresyvumo ir nevilties rodikliais. Apibendrinant rezultatus atkreipiamas dėmesys į tikslinės grupės rizikos pakartotinai nusikalsti vertinimo ypatumus.
31 16 Tyčinio savęs žalojimo reiškiniai pataisos įstaigoseItem type:Publication, [Deliberate self-mutilation in Lithuanian correctional settings]research article[2009][S4][S006][12]; Tamulevičienė, MarijaSocialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2009, Nr. 8(1)., p. 112-123Tyčinio savęs žalojimo reiškiniai daugelio šalių įkalinimo įstaigose yra paplitę kur kas dažniau nei bendrosiose populiacijose. Istoriškai šie reiškiniai ilgą laiką buvo ignoruojami. Pastaruoju dešimtmečiu užsienio šalyse ženkliai padaugėjo psichologinių publikacijų šia tema, tačiau Lietuvoje jų kol kas nėra. Šiame straipsnyje siekta aptarti šios problemos aktualumą, savęs žalojimo reiškinių pataisos įstaigose etiologiją, motyvaciją ir rizikos veiksnius. Straipsnyje pristatomas Lietuvoje atliktas empirinis save žalojusių nuteistųjų tyrimas, taikant anketavimo (N=90) ir interviu (N=22) metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunesnis amžius, ankstesni savižudiško elgesio atvejai, ilgesni bausmės terminai, neužimtumas, patiriami sunkumai ir paramos trūkumas, taip pat nevilties bei priešiškumo išgyvenimai yra susiję su savęs žalojimo rizika. Dažniausia savęs žalojimo priešistorė – kritinis įvykis, kurio pasekmės buvo suvoktos kaip grėsmingos ir neįveikiamos. Nors manipuliacinė savęs žalojimo funkcija yra dažna, bet ne vienintelė. Remiantis šio ir kitų tyrimų rezultatais formuluojamos tam tikros įžvalgos bei rekomendacijos dėl galimų tyčinio savęs žalojimo reiškinių pataisos įstaigose prevencijos ir intervencijos priemonių.
38 15 Asmeninės motyvacijos ir profesinio ugdymo rizikos grupės jaunimui programa: metodinė priemonėItem type:Publication, book[2008][K2c][S006][62]; ; ; Gavrilovienė, MartaKaunas: InDiza, 20084 Mokymo programa specialistams, dirbantiems su asmenimis, nuteistais bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, ir asmenimis, paleistais iš laisvės atėmimo vietų: metodinė priemonėItem type:Publication, book[2008][K2c][S006][162]; ; ; ;Daškevičienė, Jūratė ;Baranauskienė, Birutė ;Stankaitytė, Jūratė ;Gavrilovienė, MartaLeskauskas, DariusKaunas: InDiza, 200816 Apsaugos darbuotojų psichologijaItem type:Publication, research article[2008][S5][S006][7]Fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimas. Apsaugos darbuotojo parengimas. Jo kovos veiksmų teisėtumas ir atsakomybė už fizinio poveikio, specialiųjų priemonių bei šaunamojo ginklo panaudojimą prieš teisės pažeidėjus: [medžiagų rinkinys] / Gari Nikolajonok ir Ekskomisarų biuras. Vilnius : Ekskomisarų biuras, 2008. ISBN 9789955833000., p. 214-22016