Sagatys, Gediminas
Pretendentų į teisėjus atrankos komisija: siekiame ambicingų, bet kartu ir labai žemiškų tikslų : [pokalbis]Item type:Publikacija, other periodical[2021][S10][S001][5] ;Marius Bajoras; ; ; ; ;Edita Znutienė; Jomilė Juškaitė-VizbarienėTeismai.lt., 2021, p. 6-10.Pretendentų į teisėjus atrankos komisija – reikšminga grandis teisėjų korpuso formavimo procese. Septyni komisijos nariai padeda Lietuvos Respublikos Prezidentui atrinkti tinkamiausius kandidatus teismų teisėjų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų pareigoms užimti. Daugiau nei pusę metų dirbančios naujos sudėties Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariai sutiko pasidalyti mintimis apie šio darbo organizavimą, tinkamiausių kandidatų į teisėjus paiešką ir probleminius atrankų aspektus. Į klausimus atsakė Komisijos nariai: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, Vilniaus universi- teto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentė, žiniasklaidos ir komunikacijos ekspertė Jolanta Mažylė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė, teisininkė Lina Mikalo- nienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gediminas Sagatys, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso insti- tuto profesorė, l. e. šio instituto direktorės pareigas, teisininkė Jolanta Za- jančkauskienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė, personalo ekspertė Edita Znutienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teis- mo teisėja, šio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė.
17 The Right to Biological Truth versus Stability of the FamilyItem type:Publikacija, research article[2021][S1][S001][4]; ;Mammadov, VugarBeran, Roy GJournal of Law and Medicine. North Ryde : Thomson Reuters Australia LTD, 2021, vol. 28, pt. 4., p. 1154-1157This article reports on a 2019 Lithuanian case of disputed paternity. The judgment highlights the challenges of requiring deoxyribonucleic acid (DNA) testing of a family, where the infant is already part of an established family unit. The decision turned on the refusal of the putative parents to undergo imposed DNA testing. Ultimately, the Lithuanian Supreme Court (LSC) decided the matter according to the basis of the best interests of the child.
6 Paternity DNA testing: how to find right balance in complex situations?Item type:Publikacija, conference paper[2019][T2][S001][1]; Mammadov, VugarSeventh European Conference on Health Law Inovation and Health Care: New Chalenges for Europe : book of abstracts, Toulouse 25-27 September 2019. Toulouse : Toulouse Capitole University, 2019., p. 1545 Civilinio kodekso ir kitų įstatymų santykis Lietuvos civilinės teisės doktrinoje ir praktikojeItem type:Publikacija, research article[2014][S5][S001][20]Privatinės teisės doktrina ir praktika : Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui : mokslinių straipsnių rinkinys / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014. ISBN 9789955196518., P. 79-987 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji dešimt galiojimo metų: mokslo studijaItem type:Publikacija, 40 The pre-harmonization area: a comparison of Lithuanian, Latvian and Estonian child maintenance lawsItem type:Publikacija, research article[2011][S5][S001][16]The future of family property in Europe / Edited by Katharina Boele-Woelki, Jo Miles, Jens M. Scherpe. Cambridge : Intersentia, 2011. ISBN 9789400000544., P. 311-3269 The post-harmonization area: a comparison of Lithuanian, Latvian and Estonian child maintenance lawsItem type:Publikacija, conference paper[2010][T2][S001][2]The future of family property in Europe : fourth conference of the Commission on European Family Law, Thursday 8th - Saturday 10th April 2010, University of Cambridge, United Kingdom. Antwerp : Intersentia, 2010., P. 28-296 Teismo precedentas LietuvojeItem type:Publikacija, research article[2009][S5][S001][14]Justitia. Vilnius : Justitia, 2009, Nr.2 (72)., p. 2-15Straipsnio autorius siekia pasidalyti savo įžvalgomis apie precedento, kaip teisės šaltinio, atsiradimą ir perspektyvas Lietuvoje bei atskleisti praktines problemas, su kuriomis susiduria teisės taikytojas dėl pakitusios teismo precedento vietos teisės šaltinių sistemoje. Trumpai aptariama teismo precedento raida Lietuvos teisės doktrinoje ir nurodomos pagrindines aplinkybės, nulėmusios teismo precedento, kaip teisės šaltinio, įtvirtinimą Lietuvos teisės sistemoje. Straipsnyje analizuojama teismo precedento samprata ir pateikiami teismo precedentų klasifikavimo pagrindai bei klasifikacijos. Pagal teismo precedentų turinį (santykį su galiojančiomis pozityviosios teisės normomis) skiriami autonominiai ir subsidiarūs precedentai. Taip pat skiriamos „interpretacinių“, „kvaziįstatyminių“ bei „teisingo sprendimo“ teismo precedentų rūšys. Siekiama pateikti atsakymą į klausimą dėl teismo sprendimų „precedentiškumo“ kriterijų. Remiantis atlikta analize daroma išvada, kad teismo sprendimų precedentinė reikšmë neturėtų būti diferencijuojama priklausomai nuo teisės aiškinimo metodų, kuriuos naudojo teismas, priimdamas sprendimą, bei pagal tai, kiek kartų teismo sprendime įtvirtinta teisės aiškinimo taisyklė vėliau pakartojama to paties ar aukštesnės instancijos teismo(-ų). Kai yra keli skirtingi precedentai, klausimas spręstinas savarankiškai, taikant precedentų konkurencijos taisykles.
16 Įvaikinimo teisinio reguliavimo problemos Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijojeItem type:Publikacija, [Problematic aspects of adoption laws in the case-law of the European Court of Human Rights]research article[2008][S4][S001][10]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 2(104)., p. 18-27Straipsnyje nagrinėjamos aktualios žmogaus teisių apsaugos problemos, su kuriomis susiduriama teisiškai reguliuojant įvaikinimo santykius: teisė įvaikinti, tikrųjų (biologinių) tėvų teisės įvaikinimo atveju, įvaikinimo paslaptis (konfidencialumas) ir tinkamas įvaikinimo procesas. Pasakytina, kad reguliuodama šiuos santykius valstybė privalo atsižvelgti inter alia į savo tarptautinius įsipareigojimus pagal Europos žmogaus teisių konvenciją. Tai reiškia, kad valstybė privalo nuolat sekti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir įgyvendindama tarptautinės teisės viršenybės principą atitinkamai derinti nacionalinius įstatymus bei jų taikymo praktiką. Remiantis Teismo praktikos analize straipsnyje teigiama, kad kompetentingų valstybės institucijų priimtas įvaikinimo aktas ipso iure sukuria ryšį, saugomą Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio. Ši aplinkybė tampa itin svarbi svarstant įvaikinimo pagrįstumo ir biologinių vaiko tėvų teisių klausimus įvaikinimo atveju. Daroma išvada, kad siekiant išvengti socialinės inžinerijos pavojaus vaikui kitos Šeimos (įtėvių) gali būti ieškoma tik po to, kai įrodomas visiškas biologinių tėvų netinkamumas ar negalėjimas juo rūpintis. Be to, įvaikinimo bylose išskirtinė reikšmė turi būti teikiama paties vaiko nuomonei. Sis kriterijus iš esmės gali būti laikomas valstybės veiksmų atitikties Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimams garantu. [...]
23 Vaiko nuomonė ir jos reikšmė šeimos byloseItem type:Publikacija, conference paper[2007][P2c][S001][2]Vaiko teisė dalyvauti priimant sprendimus : konferencijos medžiaga, Vilnius, 2007m. lapkričio 22-23 d. Vilnius : Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2007., p. 24-2513