Sagatys, Gediminas
Tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų parinkimo problema informacinių technologijų ir informacinių sistemų pirkimuoseItem type:ETD, [The Problem of Selecting the Evaluation Criteria of Supplier Tenders in the Procurement of Information Technology and Information Systems]master thesis[2024][S001]Ignatjevas, RobertasMagistro baigiamojo darbo tyrimas nukreiptas į tiekėjo pasiūlymų vertinimo kriterijų problemų informacinių technologijų ir informacinių sistemų pirkimuose paiešką tiek teisiniame reguliavime, tiek šio reguliavimo taikyme, todėl šio darbo tikslas – atskleisti tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų parinkimo praktiką informacinių technologijų ir informacinių sistemų pirkimuose, identifikuoti pirkimų vykdytojų išskiriamas problemas parenkant tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, išanalizuoti šias problemas sąlygojančias priežastis bei pasiūlyti galimus jų sprendimo ar šalinimo būdus ir teisinio reguliavimo tobulinimo pasiūlymus. Atlikus mokslinį tyrimą nustatyta, jog pirkimų vykdytojai, atlikdami informacinių technologijų ir informacinių sistemų pirkimus, susiduria su problemomis tiek parinkdami tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, tiek vėliau pagal juos vertindami tiekėjų pasiūlymus bei vykdant pirkimo sutartį, o ir esamas teisinis reguliavimas turi savo trūkumų. Identifikuotas pasiūlymų vertinimo kriterijų parinkimo problemas lemia neaiškus galiojantis teisinis reguliavimas, pirkimų politiką įgyvendinančios institucijos metodinės pagalbos trūkumas, viešuosius pirkimus reguliuojančių įstatymų taikymo ir įgyvendinimo rekomendacijų neišsamumas bei stoka ir viešųjų pirkimų efektyvumo vertinimo sistemos netobulumas. Teisinio reguliavimo pakeitimai, įpareigojantys pirkimų vykdytojus nustatytais atvejais ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti taikant sąnaudų ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijus bei pirkimo sutartyje nustatyti specialias, su pasiūlymų vertinimo kriterijais susijusias sąlygas, galėtų prisidėti prie viešųjų pirkimų efektyvumo didinimo, viešųjų pirkimų principų įgyvendinimo ir racionalaus lėšų naudojimo, atliekant informacinių technologijų ir informacinių sistemų pirkimus.
45 Civilinė atsakomybė dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimųItem type:ETD, [Civil Liability for Non-Compliance with Requirements of the Law on Public Procurement]master thesis[2022][S001]Šmigelskaitė, IevaMagistro baigiamajame darbe siekiama nustatyti, ar Lietuvoje taikomos procedūros tinkamai užtikrina tiekėjų teisės reikalauti perkančiųjų organizacijų civilinės atsakomybės, veiksmingumą. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama viešųjų pirkimų sąvoka, jų paskirtis, esminiai uždaviniai bei nustatomi viešųjų pirkimų santykių subjektai. Analizuojami taikomi principai bei teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų pirkimų procedūras ir juos aiškinanti doktrina. Antrojoje dalyje įsigilinama į viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, konkrečiai susijusias su civilinės atsakomybės perkančiosioms organizacijoms, taikymo galimybėmis. Siekiama išsiaiškinti, kokios procedūros ir galimybės yra įtvirtintos teisės aktuose ir vėliau jos sulyginant su realiai taikytina praktika. Galiausiai, trečioje dalyje analizuojami visi civilinės atsakomybės taikymo elementai ir jų įrodinėjimo ypatumai, susiję su viešųjų pirkimų procesu. Nustatomi pagrindiniai iššūkiai, kylantys tiekėjams įrodinėjant civilinės atsakomybės elementus ir įvertinama, kaip Lietuvoje įtvirtintas reguliavimas padeda efektyviai užtikrinti tiekėjų teises. Darbo išvadose atsispindi, jog nors Viešųjų pirkimų įstatymas nėra iki galo tinkamai sureguliavęs civilinės atsakomybės taikymo mechanizmo, ši tiekėjų teisė įgyvendinama veiksmingai. Teisė į žalos atlyginimą yra apsaugota ir užtikrinta teismų praktikoje, kuri įtvirtina tiekėjams realias ir veiksmingas galimybes kompensuoti jiems padarytą žalą. Taigi, iš esmės, nors ir turintis trūkumų ir nevisiškai tinkamai atliepiantis ES direktyvų tikslus Viešųjų pirkimų įstatymas, kartu su teismų praktikoje išplėtotomis taisyklėmis, Lietuvoje iš esmės užtikrina tiekėjų teises į žalos atlyginimą už viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus.
30 8 Sveikatos priežiūros įstaigų civilinė atsakomybė už pacientų sveikatai padarytą žaląItem type:ETD, [Civil Liability of Healthcare Institutions for the Damage Inflicted to Patients Health]Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiu, nauju teisiniu reglamentavimu, išplėtus pacientų teisių dėl sveikatai padarytos žalos gynimo mechanizmą, kilo poreikis išanalizuoti sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientų sveikatai padarytą žalą ypatumus. Šiuo darbu siekiama nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo mechanizmo privalumus bei trūkumus ir pasiūlyti trūkumų šalinimo priemones. Tyrimas atskleidė, kad vienos iš trūkumų šalinimo priemonių galėtų būti neišvengiamos žalos sąvokos papildymas, PTŽSAĮ 27 straipsnio 3 dalies papildymas, kuriuo nustatomas sveikatos priežiūros įstaigų įmokų apskaičiavimas, nutraukus veiklą kalendorinių metų eigoje, odontologijos specialisto į Komisijos sudėtį įtraukimas, ydingo žalos neatitikimo PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 daliai apibrėžimo atsisakymas.
25 21 Biologinės ir socialinės tėvystės santykis ginčuose dėl vaiko kilmėsItem type:ETD, [Relationship Between Biological and Social Parenthood in Disputes Over a Child`s Parentage]master thesis[2020][S001]Šimaitienė, IngaDarbo tyrimo esmė. Atskleisti biologinės ir socialinės tėvystės sampratas bei jų ryšį su teisine vaiko kilme. Įvertinti teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl vaiko kilmės, ypatumus, pokyčius, nuoseklumą. Atskleisti biologinės ir socialinės tėvystės santykio problematiką nustatant vaiko kilmę. Identifikuoti vaiko kilmės nustatymo instituto praktinio taikymo problemas bei pateikti siūlymus šioms problemoms išspręsti. Tyrimo tikslas. Atskleisti biologinės ir socialinės tėvystės santykio problematiką teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bei pateikti pasiūlymus vaiko kilmės nustatymo instituto tobulinimui. Gauti rezultatai. Baigiamajame darbe iškeltas tikslas pasiektas. Atlikus tyrimą ir įgyvendinus suformuluotus uždavinius gautos išvados visiškai patvirtino iškeltą ginamąjį teiginį, kad Lietuvos teisinėje sistemoje biologinis vaiko ir tėvo ryšys lemiamos reikšmės neturi, ir ginčuose dėl vaiko kilmės kiekvienu atveju yra individualiai vertinami vaiko, tėvystę siekiančio nuginčyti asmens ir šeimos interesai, o sprendimas, kuriai tėvystei – biologinei ar socialinei suteikti prioritetą, priimamas atsižvelgiant išskirtinai į geriausius konkretaus vaiko interesus.
17 13 Tėvystės nuginčijimas: lyginamasis tyrimasItem type:ETD, [Contestation of Parental Affiliation: Comparative Study]master thesis[2017][S001]Jakubauskas, TomasMagistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas Lietuvos tėvystės (motinystės) nuginčijimo institutas, bei atliktas palyginimas su pasirinktų Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos valstybių vaiko kilmės nuginčijimo reguliavimais. Pirmame skyriuje nagrinėjami vaiko kilmės nustatymo būdai, pats kilmės nuginčijimas, tarptautinių teisės aktų poveikis šiems teisiniams santykiams, išanalizuota svarbi kilmės ginčijimui Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Antrame darbo skyriuje atskleistas Lietuvos vaiko kilmės nuginčijimo reguliavimas, palygintas su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos valstybių institutais. Trečiame skyriuje analizuojami ir įvertinami svarbiausi lyginamų valstybių reguliavimo skirtumai ir panašumai. Pateikiamos išvados ir pasiūlymai dėl rastų problemų sprendimo ir tolimesnio vaiko kilmės nuginčijimo instituto tobulinimo.
35 29 Deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijaItem type:ETD, [Concurrence between the grounds of tortious and contractual civil liability]Disertacijoje tirta deliktinės ir sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų konkurencija, t.y. tokios situacijos, kuomet tos pačios faktinės aplinkybės gali būti kvalifikuojamos tiek sutarties pažeidimu, tiek deliktu. Tyrimo tikslas – pagrįsti sutarties pažeidimo ir delikto sutapimo galimumą ir pasiūlyti deliktinės ir sutartinės atsakomybės pagrindų konkurencijos sprendimo būdą nacionalinėje civilinėje teisėje. Disertacijoje pagrindžiama deliktinės ir sutartinės atsakomybės pagrindų konkurencijos sąvoka, pateikiama išsami jos prigimties analizė, t.y. vertinamas tradicinių sutartinės ir bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareigos atribojimų kriterijų pagrįstumas ir pakankamumas, nustatoma šių pareigų sutapimo sritis, taip pat tokio sutapimo priežastys. Išskiriami deliktinės ir sutartinės atsakomybės skirtumai. Tyrimo rezultatų pagrindu nustatomi konkurencijos sprendimo būdo pagrįstumo vertinimo kriterijai. Disertacijoje pristatomi teisės doktrinoje siūlomi ir užsienio valstybėse taikomi sprendimo būdai, išskiriami jų privalumai, trūkumai, taip pat pasirinkimo priežastys, kurios yra reikšmingos LR CK sisteminės ir lingvistinės, taip pat procesinės teisės normų analizės pagrindu nustatant, kuris konkurencijos sprendimo būdas taikytinas nacionalinėje civilinėje teisėje.
259 44 Tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atribojimas civilinėje teisėjeItem type:ETD, [Delimitation of direct and indirect losses in the civil law]master thesis[2015][S001]Jautakytė, VilijaŠio magistro darbo tikslas išanalizuoti žalos ir nuostolių skirstymo bei tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atribojimo ypatumus Lietuvos teisinėje sistemoje. Atlikus tyrimą iš dalies buvo patvirtintas ginamasis teiginys. Pirma nustatyta, jog iš tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atribojimo tarpusavyje kriterijų būtų galima išskirti turto buvimą/nebuvimą nukentėjusiojo žinioje žalos padarymo metu. Pagal tai tiesioginiai nuostoliai turėtų būti suprantami kaip turto, kurį turėjo nukentėjusysis, sumažėjimas, o netiesioginiai nuostoliai, turto, kurį nukentėjusysis būtų turėjęs, sumažėjimas. Tiesioginiai nuostoliai yra žalos padarytos asmens turtui, o netiesioginiai nuostoliai – turtinės žalos asmeniui piniginė išraiška. Antra nustatyta, pagrindiniai atribojimo kriterijai yra: grynai ekonominio pobūdžio nuostolius nuo tiesioginių ir netiesioginių nuostolių galima atriboti atsižvelgiant į objektą, kuriam padaryta žala bei subjektus, kuriems padaryta žala; netiesioginiai nuostoliai nuo prarastos galimybės piniginės vertės atribojami tuo, kad jie komercinės teisės srityje atsiranda dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, tuo tarpu prarastoji galimybė – ikisutartinių santykių derybų etape nesudarius pagrindinės sutarties; skirtingi netiesioginių nuostolių ir neteisėtai gautos naudos įrodinėjimo ypatumai.
275 21 Vaiko teisė į šeimos ryšius Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Lietuvos teisėje =Item type:ETD, [Right of the child family relations in the European Convention of human rights and fundamental freedoms and in the law of the Republic of Lithuania]The child's right to family relations is presupposed by the following elements: social-psychological and legal. However, the notion, content and safeguard of the child's right to family relations is under the influence of...
46 Vaiko teisė į šeimos ryšius Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Lietuvos teisėjeItem type:ETD, [The right of the child family relations in the European Convention of human rights and fundamental freedoms and in the law of the Republic of Lithuania]The child's right to family relations is presupposed by the following elements: social-psychological and legal. However, the notion, content and safeguard of the child's right to family relations is under the influence of...
20