Guobaitė-Kirslienė, Ramunė
- book[2008][K2a1][S001][478]
; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008Vadovėlyje išnagrinėtos pagrindinės darbo teisės sistemos struktūrinės dalys, pradedant darbo teisės bendrųjų nuostatų apžvalga (darbo teisės dalykas, metodas, sistema, darbo teisės principai, šaltiniai, darbo teisinių santykių sistema). Atskira dalis skirta kolektyviniams darbo santykiams: socialinės partnerystės, kolektyvinės sutarties ir kolektyvinių darbo ginčų analizei. Aptariama individualiųjų darbo santykių esmė ir reikšmė. Šioje dalyje nagrinėjami įdarbinimo teisiniai santykiai, darbo sutartis, darbo ir poilsio laikas, darbo užmokestis, garantijos ir kompensacijos, darbo drausmė ir atsakomybė, materialinė darbo sutarties šalių atsakomybė, darbuotojų sauga ir sveikata, darbo ginčai, darbo įstatymų laikymosi priežiūra ir kontrolė. Atskiruose skyriuose analizuojama Europos Sąjungos ir tarptautinė darbo teisė. Vadovėlis skirtas studijuojantiems aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių mokyklų studijų programаs – teisės, vadybos, viešojo administravimo, ekonomikos ir finansų, socialinės politikos ir kt. – studentams. Jis bus naudingas ir teisininkams bei kitų sričių specialistams, kurių veikla susijusi su darbo teisės praktiniu taikymu.
1340 249 Darbo laiko teisinio reguliavimo esmė ir dinamikaItem type:Publication, [The Essence dynamics of the legal regulation of working time]research article[2005][S5][S001][9]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005, t. 74(66)., p. 57-65Darbo laiko teisiniam institutui būdingas kompleksiškumas. Darbo laikas vertinamas ne tik darbo teisės kontekste. Kai kurie autoriai, analizuodami šį institutą makroekonomikos ir darbo ekonomikos aspektu, nagrinėjo jo įtaką gyventojų užimtumui. Siekiant, kad darbo ir poilsio laiko teisinės nuostatos būtų įgyvendinamos praktikoje, reikėtų įvertinti šio reiškinio dualizmą. Rengiant teisės aktus, formuojant nacionalinę poziciją dėl tarptautinių dokumentų pataisų ir įgyvendinimo, turi būti atsižvelgta ne tik į darbuotojų saugą, sveikatą, bet įvertinti ir ekonominiai kriterijai, migracijos tendencijos, užimtumo ir nedarbo lygis. Šiandien darbo laiko institutui ypač didelę įtaką daro globalizacijos procesai. Straipsnyje apžvelgiamos esminės darbo laiko raidos tendencijos XIX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje. Tačiau įvertinus šio teisinio instituto kompleksiškumą, taikant istorinį, loginį, sisteminės analizės metodus, pasirinkti nagrinėti tik keli poinstitučiai. Tai maksimali darbo laiko trukmė (įskaitant darbo santykių daugetą1), viršvalandinis darbas, suminė darbo laiko apskaita, darbo laiko sąvoka ir jo struktūra, kompensuojamo poilsio laikas ir kita. Straipsnyje apžvelgiami istoriniai šio instituto raidos aspektai skirtingose užsienio valstybėse bei jo pokyčius lemiantys veiksniai.
29 15