Guobaitė-Kirslienė, Ramunė

Straipsnyje nagrinėjama psichologinio smurto darbo aplinkoje samprata ir šio smurto požymiai Lietuvos teisėje, pasitelkiant 2020 metais vykdytų giluminių interviu su asmenimis, manančiais, kad patyrė tokį smurtą, rezultatus. Vertinama, ar galiojančiose teisės normose yra įtvirtinti draudimai veikų, kurias patyrė tyrime dalyvavę asmenys. Straipsnyje pateikiamos įžvalgos, ar teisinis reguliavimas, saugantis darbuotojus nuo psichologinio smurto, yra veiksmingas praktikoje bei kokią įtaką šiam veiksmingumui turi aptariamo smurto teisinės sąvokos apibrėžtis

Chapter analyses collective bargaining practices in Lithuania including following issues: framework conditions and principal actors, extent, level, depth, security of bargaining as well as scope and degree of control of collective agreements

Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) jurisprudencijoje lyčių lygybės principo pagrindu suformuluotos ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų teisių apsaugos nuostatos. Autorė lygindama šias nuostatas su „direktyvinėmis“, numatytomis Europos socialinių partnerių bendrame susitarime dėl darbo ne visą darbo dieną (toliau – Susitarimas), vertina, kokia apimtimi ETT praktika turėjo įtakos minėto Susitarimo turiniui. Keliamas klausimas, ar priėmus Europos Bendrijos (toliau – EB) „direktyvines“ teisės normas buvo užtikrinta didesnė tokių darbuotojų darbo ir socialinė apsauga ir ar direktyvos normomis išties pasiekiami dualistiniai jos tikslai, susiję ne tik su lankstesnio darbo organizavimo bei konkurencijos poreikiu darbo rinkoje, bet ir su būtinybe atsižvelgti į darbuotojų reikmes.

The article concentrates on the main features of part-time work according to international law and international practice. In order to discuss the modern understanding of part-time work, the author analyzes the provisions of legal regulation on part-time work, the concept of part-time work, the main forms of part-time work organization, duration of part-time work and the features of part-time work agreements. The article aims at identifying the main features of legal regulation for ensuring the most effective implementation of part-time agreements in practice. It is discussed whether the implementation of this right can be linked with labour contract party autonomy, not limited by an imperative of the legislator. With the view on that, the author analyzes which legal regulation is mostly corresponding with the essence and the objectives of part-time work. While analyzing the legal regulation in Lithuania, the issue of whether the concept of part-time work in the national law always corresponds to the modern concept of part-time work in the international law and practice.

Vadovėlyje išnagrinėtos pagrindinės darbo teisės sistemos struktūrinės dalys, pradedant darbo teisės bendrųjų nuostatų apžvalga (darbo teisės dalykas, metodas, sistema, darbo teisės principai, šaltiniai, darbo teisinių santykių sistema). Atskira dalis skirta kolektyviniams darbo santykiams: socialinės partnerystės, kolektyvinės sutarties ir kolektyvinių darbo ginčų analizei. Aptariama individualiųjų darbo santykių esmė ir reikšmė. Šioje dalyje nagrinėjami įdarbinimo teisiniai santykiai, darbo sutartis, darbo ir poilsio laikas, darbo užmokestis, garantijos ir kompensacijos, darbo drausmė ir atsakomybė, materialinė darbo sutarties šalių atsakomybė, darbuotojų sauga ir sveikata, darbo ginčai, darbo įstatymų laikymosi priežiūra ir kontrolė. Atskiruose skyriuose analizuojama Europos Sąjungos ir tarptautinė darbo teisė. Vadovėlis skirtas studijuojantiems aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių mokyklų studijų programаs – teisės, vadybos, viešojo administravimo, ekonomikos ir finansų, socialinės politikos ir kt. – studentams. Jis bus naudingas ir teisininkams bei kitų sričių specialistams, kurių veikla susijusi su darbo teisės praktiniu taikymu.

Darbo laiko teisiniam institutui būdingas kompleksiškumas. Darbo laikas vertinamas ne tik darbo teisės kontekste. Kai kurie autoriai, analizuodami šį institutą makroekonomikos ir darbo ekonomikos aspektu, nagrinėjo jo įtaką gyventojų užimtumui. Siekiant, kad darbo ir poilsio laiko teisinės nuostatos būtų įgyvendinamos praktikoje, reikėtų įvertinti šio reiškinio dualizmą. Rengiant teisės aktus, formuojant nacionalinę poziciją dėl tarptautinių dokumentų pataisų ir įgyvendinimo, turi būti atsižvelgta ne tik į darbuotojų saugą, sveikatą, bet įvertinti ir ekonominiai kriterijai, migracijos tendencijos, užimtumo ir nedarbo lygis. Šiandien darbo laiko institutui ypač didelę įtaką daro globalizacijos procesai. Straipsnyje apžvelgiamos esminės darbo laiko raidos tendencijos XIX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje. Tačiau įvertinus šio teisinio instituto kompleksiškumą, taikant istorinį, loginį, sisteminės analizės metodus, pasirinkti nagrinėti tik keli poinstitučiai. Tai maksimali darbo laiko trukmė (įskaitant darbo santykių daugetą1), viršvalandinis darbas, suminė darbo laiko apskaita, darbo laiko sąvoka ir jo struktūra, kompensuojamo poilsio laikas ir kita. Straipsnyje apžvelgiami istoriniai šio instituto raidos aspektai skirtingose užsienio valstybėse bei jo pokyčius lemiantys veiksniai.