Europos Teisingumo teismo praktikos įtaka ne viso darbo laiko teisinio reglamentavimo pokyčiams
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) jurisprudencijoje lyčių lygybės principo pagrindu suformuluotos ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų teisių apsaugos nuostatos. Autorė lygindama šias nuostatas su „direktyvinėmis“, numatytomis Europos socialinių partnerių bendrame susitarime dėl darbo ne visą darbo dieną (toliau – Susitarimas), vertina, kokia apimtimi ETT praktika turėjo įtakos minėto Susitarimo turiniui. Keliamas klausimas, ar priėmus Europos Bendrijos (toliau – EB) „direktyvines“ teisės normas buvo užtikrinta didesnė tokių darbuotojų darbo ir socialinė apsauga ir ar direktyvos normomis išties pasiekiami dualistiniai jos tikslai, susiję ne tik su lankstesnio darbo organizavimo bei konkurencijos poreikiu darbo rinkoje, bet ir su būtinybe atsižvelgti į darbuotojų reikmes.
Finally, the author concludes that the present regulation has no direct impact on the protection of the social security rights of part-time employees. As a result, dualistic aims of the Part-Time Work Directive, i.e. to protect the rights of the employees and to stimulate competition in the labour market, can be achieved only partly. Therefore, the author concludes that in order to improve the protection of the rights of part-time employees, it is necessary to further develop the law of social security taking into consideration the principles of pro rata temporis and proportionality.