The features of legal regulation on part-time work
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje taip pat vertinama, ar Lietuvos teisėje numatytos nuostatos atitinka esminius ne viso darbo laiko požymius, jo teisinio reglamentavimo ypatumus, atitinkančius šiuolaikinę ne viso darbo laiko sampratą. Šiuo požiūriu autorė daro išvadą, kad nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2001 m. iš esmės pripažino ne viso darbo laiko organizavimo formų įvairovę bei dispozityvaus ir imperatyvaus teisinio reguliavimo metodų derinimo svarbą, reglamentuojant ne visą darbo laiką, tačiau tam tikrais atvejais mūsų nacionalinėje teisėje vis dar dominuoja imperatyvusis teisinio reglamentavimo metodas. Todėl ne viso darbo laiko samprata ir požymiai Lietuvos teisėje ne visada atitinka tarptautinėje teisėje ir praktikoje suformuluotuosius.
The article concentrates on the main features of part-time work according to international law and international practice. In order to discuss the modern understanding of part-time work, the author analyzes the provisions of legal regulation on part-time work, the concept of part-time work, the main forms of part-time work organization, duration of part-time work and the features of part-time work agreements. The article aims at identifying the main features of legal regulation for ensuring the most effective implementation of part-time agreements in practice. It is discussed whether the implementation of this right can be linked with labour contract party autonomy, not limited by an imperative of the legislator. With the view on that, the author analyzes which legal regulation is mostly corresponding with the essence and the objectives of part-time work. While analyzing the legal regulation in Lithuania, the issue of whether the concept of part-time work in the national law always corresponds to the modern concept of part-time work in the international law and practice.