Ribakovienė, Virginija
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių asmenų adaptaciniai sunkumai ir psichosocialinė pagalbaItem type:Publication, [Psychosocial support and adaptive difficulties of persons with attention-deficit/hyperactivity disorder]research article[2014][S5][S005][12]; ;Diomšina, BeataSocialinė sveikata = Social health. Utena : Reabilitacijos technika, 2014, Nr. 2., p. 6-17Mūsų šalies psichikos sveikatos srityje įsigalint biopsichosocialiniam žmogaus prigimties suvokimui, palaipsniui įsitvirtino teikiamų paslaugų orientacija į asmens gyvenimo kokybės augimą. Socialiniai darbuotojai – palyginus neseniai mūsų šalyje pradėti rengti specialistai, galintys efektyviai įsijungti į aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių asmenų socialinės adaptacijos procesą, dalyvaudami psichosocialinės edukacijos procese, taikydami įvairius socialinio darbo metodus bei pagalbos būdus. Straipsnyje aptariama aktyvumo ir dėmesio sutrikimų (ADS) raiška, požymiai ir diagnostiniai kriterijai, vykdomujų smegenų funkcijų vaidmuo bei sutrikimai, adaptaciniai asmenų, turinčių ADS sunkumai, analizuojamas socialinių darbuotojų vaidmuo ir metodai ADS turinčių asmenų socialinės adaptacijos procese.
26 Dėmesio trūkumo ir padidinto aktyvumo sutrikimas - diagnozė visam gyvenimuiItem type:Publication, [ADHD as lifelong disorder : from childhood into adulthood]research article[2010][S4][S006,M001][6] ;Diomšina, Beata; ; Danilevičiūtė, VitaSveikatos mokslai : visuomenės sveikata, medicina, slauga = Health science : public health, medicine, nursing. Vilnius : Sveikata, 2010, Nr. 2(68)., p. 3029-3034Įvairių epidemiologinių tyrimų duomenimis, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra būdingas nuo 2 iki 4 proc. suaugusiųjų. Daliai šių asmenų, besikreipiančių pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, diagnozuojami komorbidiniai sutrikimai, tokie kaip asmenybės sutrikimai, priklausomybės, depresija, nerimo sutrikimai, kurie maskuoja ADS. Suaugusieji, turintys ADS, patiria daugiau socialinių-ekonominių sunkumų, dažniau įsitraukia į kriminalinę veiką. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pastarųjų metų mokslinės publikacijos, pateikiami ADS epidemiologiniai duomenys, sutrikimo etiologija, klinikos ypatumai įvairiais amžiaus tarpsniais, aprašomos asmenų, turinčių ADS, socialinės adaptacijos problemos.
106 Differences and similarities among girls with delinquent behaviour and girls who attempted suicideItem type:Publication, conference paper[2009][P2a][S006][8]; ; ;Markevičiūtė, Aurelija ;Diomshyna, Beata ;Adomaitienė, VirginijaDanytė, DianaTreatments in psychiatry : a new update : WPA international congress, April 1-4, 2009 – Florence, Italy [Elektroninis išteklius]. [Chêne-Bourg] : World Psychiatric Association, 2009., p. 1-8 :8 A comparison between girls who attempted suicide but were not depressed and depressed girls who did not attempt suicideItem type:Publication, conference paper[2009][P2a][S006][5]; ;Markevičiūtė, Aurelija; ;Adomaitienė, VirginijaDiomshyna, BeataTreatments in psychiatry : a new update : WPA international congress, April 1-4, 2009 - Florence, Italy [Elektroninis išteklius]. [Chêne-Bourg] : World Psychiatric Association, 2009., p. 1-5 :6 Correlation between psychosocial stress and depression among adolescentsItem type:Publication, conference paper[2009][T1a1][M001][1] ;Markevičiūtė, Aurelija ;Pilkauskienė, Ina ;Goštautas, Antanas Zigmantas ;Adomaitienė, Virginija ;Vaitkevičius, Raimundas ;Gustainienė, LoretaEuropean psychiatry : the journal of the Association of European Psychiatrists : 17th European Congress of Psychiatry : Abstracts on CD-ROM : January 24-28, 2009 Lisbon, Portugal. Paris : Editions scientifiques Elsevier, 2009, suppl., p. 267Background: The data of various studies indicates, that stressful life events having a strong influence to the development of depression in adolescence. Aim: To study the correlation between psychosocial stress and depression among adolescents. Methods: The subjects of the study were 1026 schoolchildren (519 boys and 507 girls) of secondary schools (ninth form pupils) of one administrative region of Lithuania. Average age of adolescents was 14,8±1,12 years. The 57-item Depression scale of Minnesota Multiphasic Personality Inventory for Adolescents (MMPI-A D) and 7-item Reeder scale were used. Results: The first four factors of depression (pessimism, hostility, somatic health, tension-anxiety) after MMPI-A D scale orthogonal varimax rotation were used in data analysis. Correlative analysis was show statistically meaning correlations between depression, the pessimism factor and the all items of psychosocial stress for the girls. The boys' tension-anxiety factor correlated statistically meaning with all items of psychosocial stress. Comparing depressive and not depressive adolescents according Reeder scale, determined that both: depressive boys (p=0,043), and depressive girls (p< 0,0001) experienced more psychosocial stress comparing with not depressive adolescents. The stepwise regression analyses differed an importance of the items „nervous tension“ (p=0,011), „stress because of communication“ (p=0,014) for the girls' depression and the items „nervous tension“ (p=0,011), „physical and mental exhaustion at the end of a day” (p=0,003) for the boys' depression. Conclusions: 1. Depressive boys and girls experienced more psychosocial stress comparing with not depressive adolescents. 2. Psychosocial stress is important for prognosis of depression in adolescence.
9 Bandžiusių žudytis ir delinkventinio elgesio merginų psichologiniai veiksniaiItem type:Publication, [Psychological factors of delinquent adolescent girls and suicide attempters]research article[2008][S1][S005,M001,M004][9]; ;Adomaitienė, Virginija ;Danytė, DianaKalkytė, RūtaMedicina. , 2008, t. 44, Nr. 2., p. 147-155Tyrimo tikslas. Ištirti ir palyginti bandžiusių žudytis ir delinkventinio elgesio paauglių merginių klinikinius aspektus, internalius ir eksternalius sunkumus. Tyrime dalyvavo 100 paauglių (11–18 metų, amžiaus vidurkis – 15,27±1,34 metų): 50 bandžiusių žudytis ir 50 delinkventinio elgesio merginų. Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu naudojant ASEBA – YSR 11/18 klausimyną. Vidurkiams palyginti taikyti Stjudento (t) ir Mann-Whitney U kriterijai, pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p=0,05. Bandžiusioms žudytis merginoms nustatyta ryškesnių internalių sunkumų. Jos buvo depresiškesnės/nerimastingesnės, turėjo daugiau somatinių skundų, daugiau užsisklendusios/nerimastingesnės, jautė stipresnį nerimą, turėjo daugiau afektinių problemų. Abiejų grupių skalių vidurkiai skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05). Eksternalūs elgesio sunkumai bandžiusių žudytis ir delinkventinio elgesio paauglių merginų grupių reikšmingai nesiskyrė. Taisyklių laužymo, agresyvumo skalių vidurkiai bandžiusių žudytis ir delinkventinio elgesio merginų statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Delinkventinio elgesio paauglių merginų buvo aukštesni socialinės ir veiklos kompetencijos skalių rodikliai, o bandžiusios žudytis paauglės turėjo ryškesnių socialinių sunkumų. Išvados. Bandžiusios žudytis paauglės turi labiau išreikštų internalių sunkumų palyginti su delinkventinio elgesio paauglėmis. Bandžiusios žudytis paauglės turi tiek pat eksternalių sunkumų palyginti su delinkventinėmis paauglėmis. Bandžiusios žudytis merginos turi daugiau socialinių sunkumų ir pasižymi prastesne socialine kompetencija palyginus su delinkventinio elgesio merginomis.
17