Arlauskaitė-Rinkevičienė, Ugnė
Įrodymų sampratos reglamentavimo baudžiamojo proceso kodekse trūkumaiItem type:Publikacija, [Imperfections of reglamentation of evidence conception in criminal procedure code]research article[2007][S4][S001][7]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 4(94)., p. 74-80Straipsnyje nagrinėjama ir teisės teoretikams, ir teisės praktikams pastaruoju metu itin aktuali problema, kokie ikiteisminio tyrimo duomenys vadintini įrodymais baudžiamajame procese. Plėtojant temą buvo siekiama paanalizuoti, kokia moksline koncepcija turi būti remiamasi norint apibrėžti įrodymų sąvoką baudžiamojo proceso teorijoje bei galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekse. Siekiama parodyti ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme vertinamų faktinių duomenų ryšį bei jų tapatumą ir abiejų šių sampratų reikšmę įrodinėjimo procesui. Šios kertinės įrodymų teisės sąvokos atskleidžiamos per baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą įrodymų požymių prizmę. Straipsnyje kritiniu požiūriu vertinama baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta įrodymų sąvoka, nagrinėjami kai kurie svarbiausi įrodymų požymiai. Tarp jų išskirtini šie: įrodymų gavimo leistinumo požymis arba, kitaip tariant, teisėtos įrodymų gavimo procedūros reikalavimas, jų sąsajumas su įrodinėtinomis aplinkybėmis bei duomenų vertinimo ypatybės. Šiuo aspektu parodoma, kad teisinė įrodymų reglamentacija galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekse yra neišbaigta. Taip pat pateikiamas pasiūlymas, kaip vertėtų keisti įrodymų sąvoką Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje.
47 26 Pažinimo proceso ir tiesos nustatymo baudžiamajame procese probleminiai aspektaiItem type:Publikacija, [The problematical aspects of cognition process and the truth, as this procedure purpose in criminal procedure]research article[2006][S4][S001][8]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 11(89)., p. 70-77Kadangi galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse buvo iš esmės naujai suformuluotos svarbios baudžiamajam procesui ir baudžiamųjų bylų tyrimui bei jų nagrinėjimui įrodymų ir įrodinėjimo proceso sampratos, straipsnyje apibrėžiamos bendrosios įrodymų teisės sampratos: tai - pažinimo procesas ir tiesa baudžiamajame procese, be kurių negalimas išsamus įrodymų sąvokos suformulavimas. Straipsnyje nagrinėjami kai kurie filosofiniai įrodinėjimo proceso ir tiesos, kaip šio proceso tikslo, turinio aspektai. Tema atskleidžiama nagrinėjant įrodinėjimo proceso turinio ir pažintinės veiklos (filoso-finiu požiūriu) ryšius. Taip pat mėginama atskleisti vienos iš filosofinių kategorijų - tiesos - turinį baudžiamajame procese lyginant įvairias tiesų formas. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitusi įrodymų teorijos teisinė reglamentacija sukėlė diskusiją dėl viso baudžiamojo proceso, straipsnyje kritiškai vertinama įrodinėjimo proceso teisinė reglamentacija ir jos atitikimas mokslinei įrodymų teorijos ir įrodinėjimo proceso koncepcijai, kuri galioja pastaruoju metu.
29 21