Rimšaitė, Laura
Konkurencijos teisės institutų taikymo ypatumai energetikos sektoriujeItem type:ETD, [The pecularities of competition law institutes implementation in the energy sector]Disertacijoje yra kompleksiškai nagrinėjami konkurencijos teisės institutai ir jų taikymas energetikos sektoriuje. Darbe tiriamas konkurencijos teisės reguliavimo instrumentų poveikis, kuriant ES energetikos vidaus rinką bei poveikis verslo interesams konkurencijos užtikrinimo kontekste. Konkurencingos ES vidaus rinkos energetikos sektoriuje sukūrimas išlieka vienu iš pagrindinių ES prioritetų, tačiau problemų kyla dėl rinkos uždarumo bei monopolinių bendrovių interesų. Lietuva siekdama įgyvendinti ES energetikos politikos tikslus, kartu didinti energetinį nepriklausomumą bei energijos tiekimo saugumą, įgyvendina infrastruktūros plėtros projektus ir praktikoje dažnai iškyla klausimų dėl teisės normų, reglamentuojančių energetikos projektų plėtrą, atitikties konkurencijos teisės nuostatoms. Darbe nagrinėjamas energetikos teisės santykis su konkurencijos teisės nuostatomis, vertinama per reguliavimo ir rinkos liberalizavimo siekius, administracinius reguliacinius mechanizmus, apimančius reguliavimo institucijų nepriklausomumo didinimą. Darbe taip pat nagrinėjamas ilgalaikėse tiekimo sutartyse numatytos konkurenciją ribojančios išlygos, vertinant jas piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir draudžiamų susitarimų aspektais. Vertinamas koncentracijų santykis su rinkos liberalizavimo instrumentais, numatytais energetikos teisėje. Didelis dėmesys yra skiriamas valstybės pagalbos instituto analizei, jos poveikiui konkurencingos rinkos sukūrimui bei energetikos plėtros projektų vystymui.
46 11 Europos Sąjungos vidaus rinkos energetikos sektoriuje sukūrimo teisinės prielaidosItem type:ETD, [Legal prerequisites for the creation of European Union internal energy market]master thesis[2012][S001]Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012-01-04Europos Sąjungos siekis sukurti vidaus rinką energetikos sektoriuje jau buvo pastebimas pirminėje teisėje. Trečiuoju energetikos direktyvų paketu buvo įvestos tam tikros naujovės, turėsiančios pagerinti rinkos konkurencingumą. Tai galimybė vartotojams laisvai pasirinkti tiekėją, suteikiant daugiau naudos vartotojams. Šių direktyvų nuostatomis yra reglamentuojami trys rinkos liberalizavimo modeliai, padėsiantys efektyviau konkuruoti bei patekti į rinką naujiems dalyviams. Visiškas vertikalios integracijos bendrovių nuosavybės atskyrimo modelis yra efektyviausias, siekiant minėtų tikslų, tačiau jo taikymas yra ganėtinai prieštaringas. Pasirenkant šį modelį yra svarbu atkreipti dėmesį į valstybės situaciją energetikos sektoriuje taip pat į valstybės turimus tarptautinius įsipareigojimus, kurie gali sukelti koliziją su šio modelio įgyvendinimo normomis. Pasak komisijos pirmasis ir antrasis energetikos direktyvų paketai nedavė pastebimų rezultatų, kadangi juose buvo numatomas teisinis bei funkcinis bendrovių atskyrimas. Tokiu atveju visa kontrolė išlieka ir toliau rinkoje nesudaromos sąlygos atsirasti naujiems konkurentams, kadangi vertikalios integracijos įmonės veikia visuose verslo segmentuose ir nėra suinteresuotos konkurencijos padidėjimu. Trečiuoju energetikos direktyvų paketu buvo įvesti trys modeliai t.y. visiškas nuosavybės atskyrimas, perdavimo sistemos operatorius, nepriklausomas sistemos operatorius. Komisijos teigimu, pats efektyviausias būdas įgyvendinti vidaus rinkos sukūrimą energetikos sektoriuje, valstybėms pasirinkti visišką nuosavybės atskyrimo modelį. Lietuvai pasirinkus patį griežčiausią vertikalios integracijos bendrovių visišką nuosavybės atskyrimą kilo nemažai diskusijų dėl tokios priemonės proporcingumo siekiamam tikslui, bei galimai valstybės turimų įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis, prisiimtų įsipareigojimų kolizijos su direktyvos nuostatomis. Išanalizavus arbitražų tribunolų praktiką dėl ekspropriacijos taikymo pastebima, kad nepaisant investicijų teisėje išskiriamų atitinkamų sąlygų, kurioms esant yra pripažįstamas ekspropriacijos faktas, tačiau tribunolai kiekvienu nagrinėjamu atveju vertina konkrečias aplinkybes, turinčias įtakos ekspropriacijos konstatavimui.
5 22