Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20350
Now showing1 - 10 of 33
  • book[2024][K2c][S001][101]; ; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2024

    Leidinio paskirtis – padėti studentams įtvirtinti gautas žinias, ugdyti praktinį mokėjimą savarankiškai taikyti kriminalistinius būdus ir priemones, sudaryti pagrindą kriminalistiniams įgūdžiams atsirasti bei padėti dėstytojams stebėti studentų pažangą, vertinti jų gebėjimus ir tam tikras žinias. Tai įrankis, leidžiantis sėkmingiau realizuoti studijuojamo dalyko programą, vadovaujantis studentų pasiekimų standartais. Rengiant teisininkus ir ypač teisininkus pagal programos specializaciją „Teisė ir kriminalistika“, labai svarbu suteikti jiems žinių, ką jie turi mokėti ir žinoti, ne tik tirdami nusikaltimus, kuomet būtina surasti, apsaugoti, tinkamai užfiksuoti ir paimti nusikaltimo vietoje likusius pėdsakus, bet ir dirbdami kitose teisininkų praktinės veiklos srityse.

      29  30
  • research article[2024][S1b][S001][14]; ; ;
    Kasprzak, Jerzy
    ;
    Shepitko, Valery
    International comparative jurisprudence., 2024, p. 130-143.

    The idea of an alliance between Central and Eastern Europe and parts of the Balkans, otherwise known as the Intermarium or the Three Seas Initiative, is not a new one, but it has been given new impetus in our time as this region has developed substantial common interests – not only in the political and economic spheres, but also in other areas. If we look at the idea of the Intermarium, or more specifically the Three Seas concept, we see that 12 European Union countries are formally involved (Austria, Bulgaria, Croatia, Czechia, Estonia, Hungary, Latvia, Lithuania, Poland, Romania, Slovakia and Slovenia). Greece was admitted to the Alliance in Bucharest in September 2023, while Ukraine and Moldova became associate members. In April 2024, an Intermarium Summit took place in Vilnius where important resolutions were adopted, including on security. The division of criminalistics into four main traditional schools (Germanic, Romance, Anglo-Saxon and Eastern European) which emerged in the second stage of its development in the 20th century is well known. There are no purely national ‘schools of criminalistics’, since each country is in the process of analysing the positive experiences (scientific and applied) of other countries and adapting them to its own purposes. This scientific term is therefore significant first and foremost as a basis for scientific classification, but also reflects the geopolitical vectors of each country. In regard to the development of a specific science such as criminalistics in the context of public security, we need to consider the influence of various factors on this process. In each country, criminalistics, as both a science and an applied field, begins based on the paradigms of one of the main schools before being further saturated with national content. The latter process depends not only on the existing law and its doctrine, the functioning system of law enforcement institutions, and the economic and social conditions, but also on the history, culture, traditions, and geopolitics of the country. The aim of this article, written by authors from three Intermarium countries, is to show, on the basis of an analysis of the most important developments in the forensic sciences of the countries of Eastern and Central Europe in recent decades, the prerequisites for the formation of a new school of criminalistics in the Intermarium countries. It also seeks to provide insights into the future directions of this process in the context of geopolitical changes.

      15  13
  • Item type:Publication,
    Zwalczanie przestępczości w polskiej i litewskiej doktrynie kryminalistycznej. Część 1. Historia, teoria, dydaktyka
    [Crime Control in the Polish and Lithuanian Doctrines of Criminalistics Part 1. History, Theory, Teaching.]
    book[2024][K1a][S001][296]
    Błaszczak, Bartosz
    ;
    Kędzierska, Grażyna
    ;
    ;
    Lewulis, Piotr
    ;
    Łabuz, Paweł
    ;
    ;
    Malinowska, Irena
    ;
    Michalski, Mariusz
    ;
    Włodarczyk, Renata
    ;
    Kraków : Księgarnia Akademicka, 2024

    Na temat stosunków polsko-litewskich z perspektywy wielowiekowej historii i czasów współczesnych powstało tysiące publikacji, które rozszerzają nasze horyzonty poznawcze, przybliżają historię, kulturę, sztukę i naukę sąsiedniego kraju oraz pozwalają modelować kierunki obecnej i przyszłej współpracy w ramach współczesnej cywilizacji opartej na bogactwie różnorodności. Naszym celem jest zaprezentowanie poglądów naukowców z Polski i Litwy na pewien wycinek rzeczywistości, który jest powiązany z problematyką bezpieczeństwa publicznego w kontekście zwalczania i prewencji przestępczości w obu krajach. Jednym z najważniejszych narzędzi w tym obszarze jest kryminalistyka, która jako dyscyplina naukowa powstała na przełomie XIX i XX w., a do jej ukształtowania przyczynili się naukowcy i praktycy z szeregu krajów Europy. W pierwszej kolejności warto wymienić postaci, takie jak Alphonse Bertillon, Hans Gross, Francis Galton, Rodolphe Archibald Reiss, Edmond Locard, którzy byli pionierami nowo powstającej dyscypliny naukowej. Niestety, ale na tym etapie, w tej plejadzie twórców nowej dyscypliny naukowej nie było wybitnych przedstawicieli z Polski czy Litwy.

      41  339
  • Item type:Publication,
    Asmenybės Lietuvos kriminalistikos moksle: profesorius Henryk Malewski
    [Personalities in Lithuanian criminalistics: professor Henryk Malewski]
    book part[2023][Y1][S001][26];
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023, p. 26-51

    Šio straipsnio autoriai, visą savo aktyvų mokslininkų gyvenimą paskyrę kriminalistikos mokslui, negalėjo ir negali nepasisakyti ne tik apie mokslinę problematiką, bet ir apie tai tyrinėjusius mokslininkus, palikusius ir, kas dar svarbiau, tebepaliekančius ir dar paliksiančius gilius pėdsakus Lietuvos kriminalistikos mokslo istorijoje. Straipsnyje kalbama apie kolegą ir bendražygį einant kartu kriminalistikos keliais ir klystkeliais, kuklų ir nuoširdų bičiulį ir, kas be ko, žinomą, pagarbos ir pripažinimo vertą ir jo nusipelniusį mokslininką, mąstytoją ir vieną iš nedaugelio kriminalistikos romantikų – profesorių Henryk Malewski. O ir papildoma priežastis arba akstinas tokiam pokalbiui akivaizdi – mokslinių publikacijų skaičiaus įžengimas į trečiąjį šimtą, kuris beveik sutapo su jubiliejiniu gimtadieniu. Ir tai, kas žinoma nedaugeliui, – penkios dešimtys kriminalistikai atiduotų metų, jeigu skaičiuosime nuo pirmojo kursinio darbo. Šiame straipsnyje, atsižvelgdami į multilateralią Henryk Malewski moksli- nės kūrybos esmę, autoriai bando atskleisti svarbiausius, jų nuomone, profesoriaus įtakos kriminalistikos raidai Lietuvoje aspektus: kriminalistikos sąsajas su šiuolaikinių nusikaltimų tyrimo aktualijomis, ypač per originalią įvykio vietos ty- rimo koncepciją; atliktus kriminalistikos mokslo istorijos tyrinėjimus pasaulyje ir Lietuvoje; tyrinėtus teorinius ir metodologinius kriminalistikos ir ekspertologijos klausimus, kriminalistikos politikos sampratą ir reikšmę; profesoriaus žvilgsnį į ateitį pabrėžiant Intermarium aljanso galimą įtaką naujos kriminalistikos moky- klos formavimuisi ir, kas be ko, pasiūlymus teisėkūrai ir naujas kriminalistikos didaktikos idėjas. Peržvelgdami profesoriaus Henryk Malewski kūrybinę, peda- goginę ir visuomeninę veiklą, straipsnio autoriai tai darė analizuodami krimina- listikos mokslo pažangą ir kriminalistikos žinių panaudojimo plėtrą. Mokslinin- kų darbai ir tyrimai yra pagrindiniai žinių ir pažangos šaltiniai. Per profesoriaus atliktus mokslinius tyrimus iš naujo atrandamos idėjos, teorijos, metodai ir tech- nologijos, kurios leidžia praplėsti žinias ir pažangą kriminalistikos mokslo srityje.Autoriai priėjo prie išvados, kad pats kriminalistikos tyrinėjimas ir net jos dėstymas per asmenybes akivaizdžiai ir įtikinamai demonstruoja kriminalistinių žinojimų formavimąsi ir panaudojimą, parodo atskirų šalių ir regionų, jų kri- minalistikos mokyklų panašumus ir skirtumus ir daugeliu atvejų paaiškina juos, taip pat padeda geriau suvokti ir kriminalistikos žinių harmonizavimo kryptis ir mechanizmus. Šiems svarbiems tikslams pasiekti, autorių nuoširdžiu įsitikinimu, padės ir iškilių Lietuvos kriminalistikos mokslo asmenybių, tarp kurių išskirtinai svarbi vieta priklauso ir profesoriui Henryk Malewski, mokslinio įdirbio ir rezultatų ty- rinėjimas.

      305  22
  • research article[2022][S1b][S001][16]; ; ;
    Shepitko, Valery
    ;
    Shepitko, Mykhaylo
    ;
    Cieśla, Rafał
    International comparative jurisprudence. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 8, iss. 2., p. 193-208

    The paper is dedicated to the comparative research of the views of the students representing the universities of three countries in terms of usefulness (necessity) of studying the criminalistic disciplines for future legal professionals. The core of this research is a coordinated and unified questionnaire study of 758 students from three Universities in Lithuania (Mykolas Romeris University), Ukraine (Yaroslav Mudryi National Law University) and Poland (University of Wroclaw). Modern pedagogics considers students to be not only future professionals, but likewise active participants in improving the didactic process. In recent decades, criminalistics has become increasingly important. This paper is a fragment of a broader study that is aimed not only at investigating the current situation in the criminalistic didactics of these countries in the run-up to the creation of a single European criminalistic space, but it is likewise aimed at future professionals, educators and managers of educational institutions, who are to implement this idea. The paper is not only a presentation of law students’ views on expediency and necessity of studying criminalistics and other disciplines of criminalistic orientation important for their future professional activities, but it should likewise become a kind of guide to action for teachers and administration of universities, i.e. to improve substantive and organizational as well as methodological aspects of criminalistic didactics. The given technique of research of students’ views can be successfully applied when addressing the problems of teaching other disciplines..

      36  11
  • Item type:Publication,
    Signature formative mechanism: family factor
    [Proces formowania się podpisu: czynnik rodzinny.]
    research article[2022][S4][S001][20]; ; ;
    Problemy współczesnej kryminalistyki = Current problems of forensic science, 2022, p. 235-254.
      13  23
  • Item type:Publication,
    Dar kartą specialių žinių panaudojimo vertinimo baudžiamajame, civiliniame ir administraciniame procese klausimu
    [The assessment of the specific use of knowledge in criminal, civil, and administrative proceedings]
    research article[2022][S5][S001][19]; ;
    Administracinės teisės novelos. Liber Amicorum Algimantui Urmonui : [straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. ISBN 9786094880292., p. 282-300

    Specialių žinių panaudojimo institutas yra tarpšakinis ir kompleksinis, jis apima daug bendrų taisyklių, reguliuojančių visą specialių žinių panaudojimą. Specialių žinių panaudojimo veiklos specifika turi vieningą metodologinį pagrindą, jis ypač reikšmingas ekspertinėje veikloje, kai objektai tiriami remiantis universaliomis standartizuotomis metodikomis. Tačiau atskiruose procesuose tai turi savo specifiką, kurią lemia skirtingi procesų (baudžiamojo, civilinio, administracinio) tikslai, skirtingos subjektų procesinės teisės ir pareigos, specialių žinių panaudojimo procedūros. Suprantant, kad pats specialių žinių turinys gali būti išsamiau atskleistas įrodinėjimo proceso elementų kontekste, straipsnyje sistemiškai analizuojama specialių žinių atskiruose teisminiuose procesuose vertinimo problematika. Taip pratęsiama mokslinė diskusija dėl specialių žinių panaudojimo teisiniuose procesuose unifikavimo galimybės ir teisinio reglamentavimo harmonizavimo.

      112  103
  • Item type:Publication,
    Po dvidešimties metų... Straipsnio „Kriminalistikos mokslas vykdant teisės reformą Lietuvoje“ pėdsakais
    [Twenty years later ... In the footsteps of the article “Forensic science in the implementation of legal reform in Lithuania”]
    research article[2021][S4][S001][14];
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2021, [t.] 27., p. 77-90

    Straipsnyje, jo pirmoje dalyje autoriai trumpai pristato savo mintis apie kriminalistikos mokslą t ir planuotus darbus: prieš dvidešimt metų darytas įžvalgas apie tuometinę kriminalistikos būklę, prioritetus, kurie turėjo tapti kriminalistikos raidos koncepcijos pagrindu arba bent jos metmenimis, pagrindines tada padarytas išvadas ir iš dabarties pozicijų ir patirties jas vertina. Antroje straipsnio dalyje kalbama apie kriminalistikos mokslas Lietuvoje šiandien, jo realijas ir prognozę, strategines vystymosi kryptis: kompleksinę struktūrizuotą pakopinę kriminalistikos mokymo ir kvalifikacijos kėlimo teisėsaugos bei justicijos pareigūnams mokslinę koncepciją ir jos realizavimo modelį, Lietuvos kriminalistinės politikos mokslinę koncepciją teisėsaugos institucijų strategijose kuriant bendrą Europos viešojo saugumo erdvę. Pabrėžiama jaunų žmonių įtraukimo į mokslinius tyrimus per doktorantūros studijas, kurios, savo ruožtu, tampa baze visai akademinei veiklai erdvę: svarba, doktorantūros tematikos aktualumas ir atsižvelgimas į teisėsaugos institucijų poreikius. Išskiriama dar viena pagrindinių mokslinių tyrimų krypčių – eurointegraciniai procesai ir jų įtaka kriminalistikos mokslo plėtrai, „Intermarium“ idėja, bendri moksliniai projektai su Rytų partnerystės šalimis, siekiančiomis narystės Europos Sąjungoje, dalyvavimas tarptautinėse programose, tame tarpe "Europos horizontas" programoje.

      40  15
  • Item type:Publication,
    Kriminalistika Lietuvoje 1990-2020: nuo naujų paradigmų paieškos iki realizuotų mokslinių koncepcijų ir ateities įžvalgų
    [Criminalistics in Lithuania 1990-2020: from the search for new paradigms to realized scientific concepts and future insights]
    research article[2020][S4][S001][36]; ;
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : scientific articles : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2020, [t.] 24., p. 256-291

    Kriminalistikos istorija Lietuvoje turėjo savo specifiką, kuri buvo susieta ne tik su mokslo raida, bet ir valstybės kūrimu, tam tikru istoriniu paveldu bei geopolitine situacija. Kalbant apie Lietuvos kriminalistikos istorijos trečiąjį etapą, reikia pastebėti, kad jis prasidėjo po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d., kada keičiasi valstybės politiniai ir socialiniai bei ekonominiai vektoriai, jos institucijų sandara ir teisinis reglamentavimas, pradeda formuotis naujos teisėsaugos struktūros, atsiranda ir poreikis naujam kriminalistikos supratimui ir taikomųjų kriminalistikos metodų, būdų ir rekomendacijų diegimo į kovos su nusikalstamumu sritį praktikai. Sąlyginai šį trisdešimt metų apimantį Lietuvos kriminalistikos istorijos etapą autoriai pabandė schematiškai apžvelgti suskirstydami jį dešimtmečiais, turint tikslą parodyti kiekvieno dešimtmečio savitumo išskirtinius bruožus, vertinant teisinio reglamentavimo pokyčius, institucinę raidą, mokslo ir studijų plėtrą, tuo pačiu ir pagrindžiant tokį skirstymą bei pateikti savas įžvalgas, kaip tai darė kiekvieno kito dešimtmečio pradžioje, dėl tolesnio Lietuvos kriminalistikos vystymo krypčių.

      95  61
  • research article[2016][S1b][S001][14]; ; ;
    Journal of international studies.. Ternopil : Centre of Sociological Research, 2016, vol. 9, no. 3., p. 241-254

    One of the main responsibilities of public institutions is to ensure the safety of its citizens and protection of their rights. When addressing these challenges, particular importance is given to court expert investigations. The European Council raised the task: to create a unified European forensic science area until 2020. In order to carry out this task, it is necessary to achieve cooperation between different countries in the field of forensic science, to implement general forensic science standards. The aim of article is to examine the problems of criminalists’ international cooperation. Lithuanian criminalists joined the process of guidelines implementation for the project of creation of European forensic science area and development of forensic science infrastructure in Europe. Researches of Mykolas Romeris University (MRU) are carrying out the related research since 2005. The article analyses the problems of work organization in expert institutions by analysing the possibility for Lithuania to join the common European forensic science area. The research results show that such work should be coordinated by specific legal acts.

      15  13Scopus© Citations 1