Dambrauskaitė, Asta

Straipsnyje keliamas klausimas, ar investicinių paslaugų teikėjas greta pareigos informuoti ir pareigos patarti turi pareigą įspėti neprofesionalų klientą, ir ar ši pareiga egzistuoja tik ikisutartinėje, ar ir sutarties vykdymo stadijoje. Tiriamas pareigos įspėti šaltinis, t. y. ar ši pareiga kyla iš 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – MiFID) (ir ją nacionalinėje teisėje įgyvendinančių finansų rinkas reguliuojančių teisės aktų), ar iš nacionalinės privatinės teisės, ar iš abiejų šių šaltinių? Ikisutartinė pareiga įspėti (kaip informavimo pareigos dalis) kyla iš MiFID (ir ją įgyvendinančių teisės aktų), tačiau aiškinant jos turinį vadovaujamasi ir nacionalinės privatinės teisės normomis. Lietuvos teismų praktikoje buvo pripažinta investicinių paslaugų teikėjo pareiga įspėti neprofesionalų klientą apie išskirtinius, įprastinę tam tikrai finansinei priemonei būdingą riziką viršijančius veiksnius, atsiradusius investicinės paslaugos teikimo metu. Ši pareiga kildinama iš bendrosios privatinėje teisėje reglamentuotos sutarties šalių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, siejant ją su finansų tarpininkui, kaip rinkos profesionalui, taikomu profesinio rūpestingumo reikalavimu, kartu pripažįstant būtinybę apie konkrečią šios pareigos apimtį spręsti pagal šalis saistančios sutarties nuostatas.

Mokslo straipsnių rinkinys „Privatinės teisės doktrina ir praktika. Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui“ skiriamas pažymėti žymaus Lietuvos teisininko ir visuomenės veikėjo, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus dr. Vytauto Pakalniškio septyniasdešimties metų jubiliejų. Atsižvelgiant į profesoriaus V. Pakalniškio mokslinių interesų sritį, rinkinį sudaro septyniolika straipsnių, nagrinėjančių aktualius doktrinos bei praktikos klausimus ir apimančių įvairias privatinės teisės sritis: civilinės teisės bendrąsias nuostatas, fizinius ir juridinius asmenis, atstovavimą, daiktinę teisę, sutarčių teisę, autorių teisę, civilinio proceso teisę bei bankroto teisę, taip pat įžanginiame straipsnyje pateikiama išsami nuosavybės santykių reguliavimo kaitos ir šios kaitos politinių bei teisinių prielaidų apžvalga pereinamuoju laikotarpiu iki Nepriklausomybės atkūrimo ir pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais. Leidinys skirtas, visų pirma, teisininkams – tiek teisės mokslininkams, tiek praktikams, tiek studentams, besidomintiems civilinės teisės ir civilinio proceso teisės problemomis. Tačiau rinkinyje esantys straipsniai gali būti vertingas informacijos šaltinis ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų atstovams

Knygoje lyginamuoju aspektu analizuojami aktualiausi Lietuvos ir kitų Europos valstybių sutarčių teisės klausimai, Lietuvos teisės pozicija vertinama negriežtosios teisės (angl. soft law) instrumentų (PECL, DCFR, UNIDROIT principų) kontekste. Siekiama išsiaiškinti Lietuvos sutarčių teisės vietą europiniame kontekste, įvertinti dabartinio sutarčių teisinio reglamentavimo privalumus ir trūkumus, atskleisti Lietuvos sutarčių teisėje kylančias esmines problemas, įvertinti jų sprendimo būdų pagrįstumą, patikimumą, atitiktį šiuolaikinės teisės raidos tendencijoms ir nubrėžti galimas tolesnės Lietuvos sutarčių teisės raidos gaires. Knygoje aptariamos sutarčių teisės vienodinimo ir derinimo tendencijos, pristatoma sutarties sampratų įvairovė, analizuojamos įvairios sutarties gyvavimo stadijos – ikisutartiniai santykiai, preliminarioji sutartis, aktualiausi sutarties sudarymo, aiškinimo, negaliojimo, vykdymo ir nutraukimo klausimai. Atskiros knygos dalys skiriamos atstovavimo ir atsakomybės už sutarties neįvykdymą klausimams nagrinėti. Knyga skiriama aukštųjų mokyklų studentams, teisininkams praktikams (teisėjams, advokatams, notarams), tarptautinio verslo dalyviams.

However, this protection might appear to be more extensive under Lithuanian law as far as the voluntary protection is concerned taking into account the introduction, by the new Lithuanian Civil Code of 2000, of the joint will of spouses under which the whole property of the deceased spouse shall be inherited by the surviving spouse (except the mandatory share of succession). The article raises some doubts as to the desirability or even feasibility of aligning the two models of protection given the fact that each of the two countries has its own history and traditions. Nevertheless, a proposition resurges from the analysis in regard to the possible improvement of the protection of the rights to the dwelling place of the surviving spouse under Lithuanian law. Some elements from the existing French model could be transposed given that the dwelling place is an essential family element providing some stability for the surviving spouse.

Straipsnyje analizuojami sutarčių sudarymo srityje pasitaikantys atvejai, kai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėdamos atskleisti savo tikrųjų ketinimų, šalys sudaro sutartis, kuriose jų valia įtvirtinama tik fiktyviai arba kuriomis yra dengiami kitokias teisines pasekmes nustatantys susitarimai. Straipsnyje keliamas klausimas, ar Lietuvos teisėje pripažįstama simuliacija, ir daroma išvada, kad nepaisant to, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse simuliacijos terminas nėra vartojamas, šiame teisės akte yra įtvirtinta klasikinė kontinentinės teisės tradicijai būdinga simuliacijos samprata, apimanti atvejus, kai sutartis yra grynai fiktyvi (absoliuti simuliacija arba tariami sandoriai), ir atvejus, kai šalių sudaryta sutartimi siekiama kitų teisinių pasekmių (santykinė simuliacija arba apsimestiniai sandoriai). Teismų praktikos analizė atskleidžia, kad Lietuvoje yra pripažįstama ir dar viena Europos šalių teisėje egzistuojanti simuliacijos atmaina – subjektinė simuliacija, t. y. atvejai, kai sutartis sudaroma ne su tikrąja jos šalimi, o su jos statytiniu. Straipsnyje taip pat analizuojama simuliacijos teisinių pasekmių problematika, išskiriant simuliacijos sukeliamas pasekmes sandorio šalims ir tretiesiems asmenims.

Contract theories may be a useful analytical tool for understanding and explaining contract, as well as for facilitating orientation in a complex and often fragmented legal regulation. The article presents main understandings of contract in various European jurisdictions: contract as free assumption of obligation, contract as a bargain based on the idea of consideration, contract as free assumption of obligation based on sufficient causa. The article inquires as to how universal those theories are, what are the recent trends in the development of European contract law, what philosophy of contract underlies the soft law instruments, such as UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts or Principles of European Contract Law (PECL), what is the stance of the Draft Common Frame of Reference (DCFR) in regard to the concept of contract. Under the law of Lithuania the definition of contract comprises elements found in several European countries, but it is argued that the new Lithuanian Civil Code has not received any model in its pure form. However it seems that the prevailing view understands contract as juridical act, as freely assumed obligation and meeting of parties’ intentions with the aim to create legal effects. Following the position of soft law instruments in regard to the elements of the contract, Lithuanian law (at least in its statutory form) does not have any explicit additional requirements, such as consideration or causa.