Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20457
Now showing1 - 4 of 4
  • Item type:ETD,
    Artimųjų, globojančių šizofrenija sergantį asmenį, patirtis
    [Experience of relatives caring for person with schizophrenia]
    master thesis[2019][S005]

    Globodami šizofrenija sergantį asmenį artimieji susiduria su vienokiais ar kitokiais globos iššūkiais, sunkumais, turi poreikių. Artimieji patiria globos naštą, kuri priklauso nuo to, kaip jie įsijaučia į globėjo vaidmenį, ką patiria ir išgyvena. Šio tyrimo tikslas – atskleisti artimųjų – šizofrenija sergančių asmenų globėjų patirtį (išgyvenimus, žinias, gebėjimus, supratimą, vertybines nuostatas, lūkesčius). Tyrimo uždaviniai: 1) Atskleisti šizofrenija sergančių asmenų artimųjų pagalbos poreikius, jų tenkinimo galimybes, 2) Empiriškai išanalizuoti artimųjų, globojančių šizofrenija sergantį asmenį, patirtį, 3) Atskleisti pagalbos (formalios ir neformalios) artimiesiems reikšmę, pagalbos prieinamumą. Atliktas kokybinis interpretacinis tyrimas, turintis fenomenologinės strategijos bruožų. Siekiant atskleisti artimųjų, globojančių šizofrenija sergantį asmenį, patirtį, pasirinktas kokybinis tyrimas naudojant pusiau struktūruotą interviu metodą. Gauti tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinės turinio analizės metodą. Tyrimo dalyvės yra septynios moterys (trys seserys, dvi mamos ir dvi dukterys). Atliktas tyrimas atskleidė, jog artimųjų patirtis yra išgyvenimai dėl globojamo asmens patiriamų kančių, išgyvenimų, susijusių su jų pačių patiriama globos našta, bei išgyvenimai, susiję su paramos jiems stoka, artimųjų žinios, susijusios su jų pačių sveikatos būkle, sergančiojo globa ir formalios globos galimybėmis, artimųjų gebėjimai atpažinti sergančiojo būseną, susitvarkyti su globėjo vaidmeniu, artimųjų supratimas apie šizofrenija sergantį asmenį, vertybinės nuostatos, kurios yra krikščioniškos, pagrįstos altruizmu, meile kitam, atsisakant savo gyvenimo, artimųjų lūkesčiai, siejami su ateitimi, globojamo asmens fizine ir psichine svaikatos būkle, gyvenamosios vietos klausimais. Globodami šizofrenija sergantį asmenį artimieji visiškai prisiima globėjo vaidmenį, nes yra įsitikinę, kad kitaip būti negali. Tačiau artimieji ne visada yra pajėgūs susitvarkyti, esant pagalbos poreikiui, kreipiasi į neformalius ir formalius pagalbos teikėjus. Neformali pagalba artimiesiems yra prieinamesnė ir lengviau pasiekiama, patenkinanti pagalbos poreikius. Formalios pagalbos prieinamumą apsunkina atmestinas formalios pagalbos teikėjų požiūris. Pagalbos artimiesiems pasiūla yra minimali, neatitinkanti artimųjų pagalbos poreikių. Artimiesiems trūksta informacijos apie formalios pagalbos galimybes.

      23  20
  • Item type:ETD,
    Socialinio darbuotojo profesinio identiteto konstruktas stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje
    [The Construct of Professional Identity of a Social Worker in a Stationary Health Care Institution]
    master thesis[2019][S005]
    Davainis, Saulius

    Socialinis darbas stacionarioje asmens sveikatos priežiūroje Lietuvoje vykdomas daugiau nei du dešimtmečius, tačiau vis dar susiduriama su šios profesijos identiteto pripažinimo trūkumais teisiniu ir praktiniu lygmenimis. „Socialinio darbuotojo profesinio identiteto konstruktas stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“ magistro baigiamojo darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai atskleisti socialinio darbuotojo profesinio identiteto konstruktą stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Magistro darbe analizuojamas socialinių darbuotojų profesinio identiteto konstruktas apima: profesijos genezę ir institucionalizaciją, darbuotojų išsilavinimą ir asmenines savybes, vertybes ir nuostatas, veiklos vertinimą interdisciplininėje komandoje, veiklos teisinį reglamentavimą ir visuomenės požiūrį į socialinio darbuotojo profesiją. Siekiant empiriškai atskleisti darbuotojo profesinio identiteto konstruktą stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, buvo pasirinktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo instrumentas – anketinė apklausa raštu, vykdyta visose 6 respublikinio lygmens stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje. Tyrimo imtis – 47 socialiniai darbuotojai dirbantys šiose įstaigose – generalinė aibė (populiacija). Duomenų analizei taikytas aprašomasis ir analitinis tyrimo metodai. Tyrimas atskleidė, kad respondentai dirbdami interdisciplininėje komandoje socialines paslaugas teikia įvairiose asmens sveikatos priežiūros srityse ir bendradarbiauja su kitomis institucijomis. Respondentų nuomone, interdisciplininės komandos nariai jų veiklą vertina labai gerai arba gerai. Žiniasklaidos (medios) formuojamas požiūris į socialinio darbo profesiją – labiau teigiamas nei neigiamas, tačiau teisinis profesijos reglamentavimas stacionarioje asmens sveikatos priežiūroje yra nepakankamai aiškus.

      24  13
  • Item type:ETD,
    Socialinio darbuotojo ir kliento santykiai, taikant geštalto terapijos principus
    [Relationship Between the Social Worker and the Client by Applying the Principles of Gestalt Therapy]
    master thesis[2018][S007]

    Magistro baigiamasis darbas. Santrauka: Tyrimo tikslas: atskleisti geštalto terapijos principų taikymo apraiškas socialinio darbuotojo ir kliento santykiuose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinis empirinis tyrimas, pagrįstas fenomenologine prieiga, pusiau struktūruotas individualus (giluminis) interviu, modifikuotas Van Kaam fenomenologinių duomenų analizės metodas pagal Moustakas (1994). Tyrimo dalyvių imtis: tiksliniai interviu davėjai, turintys socialinio darbo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę nei dvejų metų socialinio darbo Lietuvoje patirtį, susipažinę su geštalto terapijos teorija ir metodologija bei turintys praktinių jos taikymo įgūdžių. Tyrimo radiniai: kokybinis empirinis tyrimas atskleidė socialinių darbuotojų ir klientų santykių raiškos bruožus, taikant geštalto terapijos principus. Socialinio darbuotojo profesinė veikla išgyvenama kaip nuolatinis buvimas bendravime, santykiuose su klientais, kurie dažnai lydimi streso, emocinio krūvio, iššūkių, ir kurie yra esminiai pagalbos procese. Kurdami santykius su klientais socialiniai darbuotojai taiko geštalto terapijos principus: dialogą, fenomenologinį požiūrį, lauko teoriją, siekia autentiškumo, būti „čia ir dabar“, kūrybiškai prisitaiko, skatina klientų atsakomybę ir įsisąmoninimą. Tai padeda įgyti klientų pasitikėjimą, skatina jų atsiskleidimą, norą keistis ir įgalina. Tyrimas atskleidė geštalto terapijos taikymo apraiškas ir į santykius su klientais orientuotą socialinių darbuotojų požiūrį - ypač aktualų Lietuvos socialinio darbo kontekste, kuriame jaučiama sovietinės socialinės globos sistemos įtaka ir vyrauja globėjiškas, dominuojantis, kontrolinis socialinio darbo modelis.

      130  48
  • Item type:ETD,
    Socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje
    [The Role of Social Worker in Provision of Psychosocial Rehabilitation Services in the Health Care Facility]
    master thesis[2016][S005]
    Žalienė, Rima

    Analizuojami socialinio darbuotojo vaidmenys teikiant psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje

      36  34