Petrauskienė, Alina

Švietimui tenka itin reikšmingas vaidmuo kuriant solidarią visuomenę, kuri nuolat mokosi ir sugeba prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, sprendžia sudėtingas problemas. Nors edukologijos moksle švietimo sąvoką mokslininkai apibrėžia kaip žmogaus ir visuomenės tobulėjimo galių plėtrą mokslo žinių ir ugdomosios patirties pagrindu (Bitinas, 2011), ši sąvoka savo turiniu aprėpia tam tikrus aspektus, susijusius su auklėjimu, mokymu, mokymusi, lavinimu ir t. t. Detalizuojant kertinės sąvokos komponentus galima atkreipti dėmesį į konkrečias ugdymo socialines prielaidas: ugdymo lygybę, socialinį teisingumą, švietimo prieinamumą, ugdymo kokybę ir pan. (Biesta, 2010; Bitinas, 2013), be kurių švietime sunku tikėtis sėkmės. Neretai šie klausimai susiejami su švietimo pagalbos esme ir prasme (Armstrong & Ainscow, 2018; Niemi & Laaksonen, 2020). Šiuolaikinio pasaulio transformacijos ir jas lydinčios socialinės problemos tiesiogiai veikia švietimą kaip sistemą, taip pat asmenis, kurie mokosi, pedagogus, kitus švietimo sistemos dalyvius.

The aim of the article is to draw on the experiences of teachers working with Roma children to shed light on the role of cooperation in guaranteeing the right to education for Roma children. Data was collected through semi-structured interviews. Qualitative content analysis was performed in accordance with the inductive logic of categorization based on the research data. The findings revealed positive and negative aspects of parents' cooperation with the school in ensuring Roma children's right to education.

In Lithuania, integrating healthcare and social services is a possible solution for the care of the growing number of older people with chronic diseases. When implementing integrated care in Lithuania, the aim is to include social work professionals who have already accumulated experience in organizing and coordinating the provision of social services to the elderly. The article aims to reveal the perspective of social work in integrated care by highlighting social workers’ roles. The literature review focused on two tasks: identifying the prospective roles that social workers implement in integrated care and observing the challenges of implementing integrated care. Results: The practice perspective of social workers in providing integrated care services relates to the realization of the roles of mediation, representation, advocacy, case management, and crisis prevention. Fulfilling professional roles can be difficult due to bureaucracy, organizational issues, and lack of integrated service funding solutions, as well as insufficient inter-professional teamwork and collaboration.

A child's motivation to learn is one of the most important factors in planning, organising, implementing, and achieving the child's learning outcomes. The aim of this article is to reveal the motivation of Roma children to learn, based on the experience of educators working with Roma children. The type of qualitative research was chosen for the study, the research was collected using a semi-structured interview method, and the content analysis method was used to analyse the data. The research was carried out in accordance with the principles of research ethics: confidentiality, anonymity, and voluntary participation in the research. The research question: how do teachers motivate Roma children to learn? The study involved 21 teachers with experience of teaching Roma children. The study identified that the motivation of a Roma child to learn is influenced on the one hand by the teacher's efforts to create an educational environment that motivates the child and meets the individual needs of Roma children, and on the other hand by the efforts of teachers to involve parents in the child's educational process by encouraging and assisting parents to create a learning-friendly environment at home. The study reveals that when creating a motivating educational environment in the classroom, it is important for the teacher to accept the child as they are, to create a warm, respectful, equal relationship with the child, to interest the child, to use various incentives to emphasize the child's success, to differentiate and personalize activities, and to respond to the child's individual needs. When working with Roma children, it is important to do as many tasks as possible in the classroom, to enable them to do their homework at school and to use other pupils in the classroom to help motivate Roma children to learn and to overcome learning difficulties. The results of the study show that teachers' efforts to involve parents in their child's education by encouraging and helping parents to create a learning environment at home is important to help Roma children to understand the meaning of learning, to show the benefits of learning now and in the child's future perspective. The study reveals that cooperation between parents and teachers, a shared approach to the child's learning, and a common understanding of what is required of the child are important for the child's motivation.

While Lithuania has made significant progress in integrating Roma pupils into the education system, real changes are still insufficient and require attention to the participation of Roma pupils in non-formal education. The aim of this paper is to highlight the opportunities and limitations of Roma pupils' participation in non-formal education. Semi-structured interviews were used to collect qualitative data. The participants in the study included 11 parents of Roma pupils, 8 school social pedagogues, and 3 workers from NGOs. Content analysis was conducted. Roma parents relate the benefits of non-formal education to children's meaningful leisure time, the development of skills necessary for a successful future, and the improvement of health. Parents face problems related to the accessibility and financing of non- formal education for pupils with special needs. Social pedagogues observe the involvement of primary school Roma pupils in events, various sports, or art groups. However, teenagers tend not to participate in non-formal education at school. Teenagers engage in non-formal education outside of school when events or sports activities are financed by sponsors rather than the family budget. Recognition of the contribution of NGOs in supporting and involving Roma pupils in non-formal education is crucial. This support is not only important for the promotion of Roma identity but also for strengthening the motivation of teenagers to attend school classes.

Europos regiono šalims prisitaikant prie visuomenės senėjimo ir vyresnio amžiaus žmonių lėtinių ligų skaičiaus augimo asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektoriai pastaraisiais metais siekia plėtoti efektyvius pagalbos paslaugų organizavimo modelius, orientuotus į integruotų paslaugų teikimą ligoto ar neįgalaus asmens gyvenamojoje aplinkoje (Kudukytė-Gasperė ir kt., 2014). Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos tikslai yra orientuoti į saugesnės socialinės aplinkos sukūrimą, sveikatos netolygumų ir socialinės atskirties mažinimą, siekimą užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą, atliepiančią gyventojų poreikius. Strategijoje pabrėžiamas siekis plėtoti naujoviškus viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūros modelius, integruoti slaugos ir socialinės globos paslaugas tenkinant individualius paslaugų gavėjų poreikius (Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas, 2014). Integruota pagalba, jungianti dienos socialinės globos ir slaugos paslaugas asmens namuose, 2013-2015 metais buvo pradėta teikti 21 šalies savivaldybėje pilotinių projektų forma. Pilotiniams projektams pasiteisinus, socialinės apsaugos ir darbo ministro (toliau SADM) įsakymu (2015 m. liepos 14 d. Nr. A1-435) buvo patvirtintas integruotos pagalbos plėtros veiksmų planas, pagal kurį tokia pagalba yra teikiama visose Lietuvos savivaldybėse. Integralios pagalbos paslaugų teikimo tvarkos apraše (2017) paslaugų integracija apima slaugą ir dienos socialinę globą asmens namuose, organizuojant nuolatinę kompleksinę specialistų pagalbą ir priežiūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (2017 m. kovo 13 d. Nr. 167) integruotos pagalbos paslaugos dar labiau išplečiamos numatant: a) diegti integruotas paslaugas slaugos ir socialinių paslaugų, šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos srityse; b) diegti integruotas socialines ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas savi- valdybėse, siekiant efektyvinti vyresnio amžiaus žmonių (65 m. ir vyresnių) socialinę ir medicininę priežiūrą; c) į šeimos gydytojo komandą įtraukti socialinį darbuotoją; d) plėtoti integruotą gyventojo sveikatos priežiūrą teikiant šeimos medicinos paslaugas; e) plėtoti integruotų visuomenės sveikatos priežiūros ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelius. Integruotos pagalbos teikimas jungia skirtingus paslaugų sektorius ir platų spektrą funkcijų, įtraukiant tokias socialinių darbuotojų funkcijas kaip asmens poreikių vertinimas, tarpininkavimas ir atvejo vadyba, paslaugų teikėjų koman- dų telkimas, bendruomenės išteklių paieška ir kita. Integruotos pagalbos įgyven- dinimas reikalauja tarpsektorinio bendradarbiavimo plėtotės – paslaugų teikėjų tarpusavio bendravimo ir keitimosi informacija priemonių bei būdų (Fraser ir kt. 2018; Rudnicka ir kt., 2020). Šiame skyriuje glaustai aptariamos šios temos: a) kompleksinių paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms poreikiai ir jų tenkini- mo iššūkiai; b) pagalbos paslaugų rūšys ir teikėjai; c) integruotos pagalbos samprata ir įgyvendinimo prielaidos; d) socialinių darbuotojų praktikos perspektyva teikiant integruotos pagalbos paslaugas.

The growing importance of communities and community interaction is witnessed by the growing interest in these areas: in the emphasis on community development and in the need to bring educational and social services closer to local communities, both at the level of the European Union and at the political level of each of its member countries. Analyzing the community interactions active involvement in community functions, concern and trust in its people, and a look into the future are emphasized. The choice of the research methodology was determined by the aim of the research – to reveal the functions of non-formal learning coordinators of adult learning in municipalities as those of the developers of learning and community developers through their work experience. The analysis of the data highlighted the role of coordinators as community activators and community developers, bringing together adult learning groups, involving young people, gymnasium students, and volunteers in the implementation of training, through local non-formal education providers.

Straipsnyje, naudojant klausimyną Bendravimo šeimoje apie lytiškumą koeficientas (The Family Sex Communication Quotient, FSCQ), siekiama atskleisti paauglių bendravimo su tėvais lytiškumo temomis aspektus ir kaip tai susiję su paauglių suvokiamu komfortu, informacijos ir tėvų vaidmens svarbos suvokimu. Nustatyta, kad paauglių bendravimo su tėvais lytiškumo temomis lygis yra vidutiniškas ir kad paaugliai labiau linkę šiais klausimais bendrauti su motinomis.