Morozienė, Sonata

Šiame tyrime laisvas įrodymų judėjimas analizuojamas kaip veiksmingo teisminio bendradarbiavimo kriterijus, kuris kartu yra ir principinis ES tikslas, kurį įgyvendinti būtina dėl augančio poreikio kovoti su nusikalstamumu, dažnai „peržengiančiu“ vienos valstybės narės sienas. Šio disertacinio tyrimo tikslas – išanalizavus laisvo įrodymų judėjimo kaip teisminio bendradarbiavimo kriterijų ir jį lemiančius veiksnius nustatyti, kokiomis kryptimis formuojasi teisminis bendradarbiavimas šioje srityje ir ar šiuo metu esantis analizuojamą kriterijų apibrėžiantis reglamentavimas yra veiksmingas. Tyrimu atskleidžiama, kad laisvą įrodymų judėjimą galima apibūdinti kaip abipusio pripažinimo principo pagrindu veikiantį procesą, prasidedantį nuo kreipimosi dėl įrodymų rinkimo (suteikimo) iki jų perdavimo prašančiajai valstybei. Šio proceso pagrindas yra, pirma, pasitikėjimas kitos valstybės teisine sistema, antra, toje valstybėje egzistuojančia žmogaus teisų apsaugos sistema. Be to, disertacinis tyrimas rodo, kad ES teisminio bendradarbiavimo priemonės neprisideda prie valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo, taigi ir laisvo įrodymų judėjimo. Esamos teisminio bendradarbiavimo priemonės vis dar neužtikrina vienodo: a) teisinių sąvokų taikymo; b) pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo; c) gautų įrodymų, neatitinkančių reikalavimų, atmetimo.

Šio magistrinio darbo tikslas atskleisti kaip turėtų būti vertinami imitaciniais veiksmais surinkti duomenys ir kokie turėtų kilti padariniai išprovokuotam asmeniui.