Dudaitė, Jolita
The profile of a student’s sense of (un)safety at school: social, emotional, and academic dimensionsItem type:Publication, research article[2026][S1][S007][14]; ; Frontiers in education., 2026, p. 1-14This study explores the profiles of students who feel safe versus unsafe at school, examining how social, emotional, and academic factors are associated with students’ perceptions of safety. Drawing on data from the OECD PISA 2022 international assessment of 613,744 fifteen-year-old students across 80 countries, the analysis employs K-means clustering to identify groups of students based on their responses to four safety-related items. Students were classified into “safe” and “unsafe” clusters and compared across multiple domains, including academic behaviors, emotional well-being, social relationships, perceptions of the school environment, and socio-economic background. Findings reveal that students who feel safe at school are more likely to engage academically, report higher life satisfaction, experience stronger teacher-student and peer relationships, and come from more advantaged socio-economic backgrounds. In contrast, unsafe students tend to show academic disengagement, emotional distress, weaker social connections, and are more likely to experience bullying and attend schools perceived as less supportive or secure. These results underscore the relevance of school safety as a multidimensional phenomenon associated with relational, emotional, and equity-related aspects of students’ school experiences. The study contributes to a more holistic understanding of school safety as a multidimensional construct closely linked to students’ educational experience and well-being.
5 37Scopus© Citations 3 IKT įrankių panaudojimas mokyklos valdymo sistemojeItem type:Publication, [Use of ICT tools in the management system of school.]research article[2025][S4][S007][21] ;Kovaliova, InaSocialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being., 2025, p. 5-25Šiame tyrime nagrinėjamas informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) įrankių naudojimas X mokyklos valdymo sistemoje (MVS) ir jų poveikis mokyklos veiklai. Tyrimo mokslinė problema – nepakankamas IKT įrankių potencialo išnaudojimas mokyklų administraciniame darbe, ypač atsižvelgiant į koncepcijos „Švietimas 5.0“ kontekstą. Koncepcijoje pabrėžiama IKT svarba kuriant šiuolaikišką ir įtraukią mokymosi aplinką, kurioje mokiniai skatinami įgyti žinių, jas pritaikyti praktiškai, ugdytis problemų sprendimo gebėjimus ir bendradarbiauti. Siekiant išnagrinėti problemą keliamas klausimas: kaip IKT integravimas veikia konkrečios mokyklos MVS ir koks yra šio integravimo poveikis mokyklos veiklai? Tyrime keliamos hipotezės: H1 : IKT įrankiai turi teigiamą poveikį X mokyklos administracijos darbo procesams. H2 : IKT įrankiai turi teigiamą poveikį mokyklos bendruomenės narių kompetencijoms. H3 : IKT įrankių naudojimo dažnumas turi teigiamą poveikį mokyklos bendruomenės narių požiūriui į IKT. Tyrime taikyta atvejo analizės strategija. Atvejo analizei pasirinkta X mokykla – privati didmiesčio gimnazija, kurioje nuo 2018 m. vykdoma intensyvi skaitmenizacija. Ši mokykla pasirinkta dėl aktyvaus IKT diegimo ir ilgametės patirties naudojant MVS, leidžiančių giliau išanalizuoti IKT įrankių integracijq. Atvejui ištirti duomenys rinkti taikant tikslinės grupės metodą, dokumentų analizę ir anketinę apklausą. Šiame straipsnyje pateikiami keli esminiai anketinės apklausos analizės rezultatai. Duomenų analizei naudota aprašomoji ir inferencinė statistika. Tyrimo rezultatai parodė, kad IKT įrankiai turi teigiamą poveikį X mokyklos administracijos darbo procesams, gerina darbuotojų požiūrį į IKT taikymą ir kelia darbuotojų kompetencijas. Duomenų analizė atskleidė statistiškai reikšmingą koreliaciją tarp IKT įrankių naudojimo dažnumo ir paminėtų aspektų. Tyrimo išvados gali būti naudingos kitoms mokykloms, siekiančioms efektyviau integruoti IKT įrankius į savo valdymo sistemas. Šios įžvalgos gali būti panaudotos kuriant ir įgyvendinant IKT integracijos strategijas, siekiant pagerinti mokyklų veiklos efektyvumą.
15 11 Steam diegimo ugdymo procese iššūkiai ir mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybėsItem type:Publication, [Challenges of integrating steam into the educational process and opportunities for teacher competence development.]research article[2025][S4][S007][21] ;Kazlauskienė, RimaSocialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being., 2025, p. 133-153Šiame straipsnyje analizuojamos mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybės ir iššūkiai, kylantys diegiant STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) metodikas ugdymo procese Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo aktualumą lemia šiuolaikiniai švietimo sistemos pokyčiai, reikalaujantys mokytojų gebėjimo integruoti tarpdisciplininius ugdymo metodus. Egzistuoja prieštaravimas tarp sparčiai augančio STEAM ugdymo aktualumo ir mokytojų galimybių efektyviai integruoti STEAM metodikas dėl nepakankamų kompetencijų ir ribotų profesinio tobulėjimo galimybių. Tai reikalauja tyrimo, siekiant išsiaiškinti, kaip galima pagerinti mokytojų kompetencijų tobulinimą ir įveikti praktinius STEAM ugdymo diegimo iššūkius. Ši problema kelia klausimus, kaip mokytojai galėtų efektyviau tobulinti savo kompetencijas, kokios kliūtys trukdo integruoti STEAM į ugdymą ir kokios strategijos galėtų padėti jas įveikti. Tyrimo hipotezė – mokytojai, kurie per metus dalyvavo ne mažiau kaip 9 valandų STEAM kompetencijų tobulinimo kursuose, dažniau taiko STEAM metodikas ugdymo procese, palyginti su tais, kurie tokiose programose dalyvavo mažiau arba nedalyvavo visai. Straipsnyje pristatomi kiekybinio tyrimo, kuriame dalyvavo 337 pedagogai, rezultatai. Remiantis statistine duomenų analize, nustatyta, kad mokytojai, kurie per metus dalyvavo 9 ar daugiau valandų trukmės STEAM kompetencijų tobulinimo kursuose, žymiai dažniau taiko STEAM ugdymo metodikas nei tie, kurie tokiuose kursuose nedalyvavo arba dalyvavo trumpiau. Tyrimas atskleidžia pagrindinius kompetencijų trūkumus ir ugdymo proceso iššūkius, susijusius su administracine parama, laiko resursais ir metodinės pagalbos stoka. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad sistemingas ir tikslingas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas yra būtina sėkmingo STEAM ugdymo įgyvendinimo prielaida. Tyrimas ne tik empiriškai patvirtina ryšį tarp kvalifikacijos tobulinimo ir STEAM metodų taikymo dažnio, bet ir papildo supratimą apie institucinės paramos ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą. Tyrimas aktualus švietimo politikos formuotojams, mokyklų vadovams ir pedagogų rengimo institucijoms.
3 10 Pagalbos poreikis atpažįstant ir koreguojant globojamų vaikų internalizuotą ir eksternalizuotą probleminį elgesįItem type:Publication, [The need for support in recognising and correcting the internalised and externalised problematic behaviour of children in care.]research article[2024][S4][S007][19]; ; Socialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being., 2024, p. 30-48.Probleminis elgesys yra dažna problema globos institucijose, todėl gebėjimas jį atpažinti ir suprasti yra esminis siekiant veiksmingos pagalbos vaikams. Investicijos globėjų ir darbuotojų pagalbai ir mokymams gali teigiamai paveikti tiek vaikų gerovę, tiek globėjų darbo kokybę ir jų sprendimą tęsti globą. Šiame tyrime siekta išsiaiškinti, kokios pagalbos globėjams labiausiai reikėtų atpažįstant ir koreguojant globojamų vaikų internalizuoto ir eksternalizuoto elgesio problemas. Šis poreikis tirtas per globos centrų darbuotojų ir globėjų gebėjimą atpažinti ir koreguoti globojamų vaikų internalizuotą ir eksternalizuotą probleminį elgesį (kontrolė) bei reikalavimus tai daryti (normos). Tyrimo objektas – pagalbos poreikis atpažįstant ir koreguojant globojamų vaikų internalizuotą ir eksternalizuotą probleminį elgesį. Formuluojamas tyrimo klausimas: koks yra pagalbos poreikis atpažįstant ir koreguojant globojamų vaikų internalizuotą ir eksternalizuotą probleminį elgesį? Siekiant atsakyti į tyrimo klausimą taikyta kiekybinio tyrimo metodologija. Anketinės apklausos metu taikant netikimybinės atrankos būdą apklausti 54 globos centrų darbuotojai ir 67 globėjai. Tyrimas atskleidė, kad globėjai labiau nei globos centrų darbuotojai jaučia gebantys atpažinti globojamų vaikų internalizuotą, o globos centrų darbuotojai – eksternalizuotą probleminį elgesį, iš to natūraliai išplaukia tai, kad globos centrų darbuotojams yra sunkiau priimti sprendimus dėl pagalbos vaikams ir globėjams internalizuoto nei eksternalizuoto probleminio elgesio atveju. Analizuojant globos centrų darbuotojų ir globėjų gebėjimą atpažinti ir koreguoti vaikų probleminį elgesį nustatyta, kad globos centrų darbuotojai jaučiasi labiau galintys padėti vaikams nei globėjams. Tyrimo duomenys rodo, kad globėjai ir sprendžia dėl reikiamos papildomos pagalbos savo globojamiems vaikams, kai jie pradeda problemiškai elgtis, ir jaučia, kad gali ją rasti. Tačiau kalbant apie pagalbą sau nustatyta, kad globėjams sunku priimti sprendimus dėl papildomos pagalbos sau, net jei žino, kad tą pagalbą gali rasti. Remiantis tyrimo duomenis, tikslinga stiprinti šiuos globos centrų darbuotojų gebėjimus: atpažinti vaikų internalizuotą probleminį elgesį, padėti globėjams spręsti jų globojamų vaikų internalizuoto ir eksternalizuoto elgesio problemas, priimti sprendimus dėl papildomos pagalbos vaikams ir globėjams internalizuoto probleminio elgesio atvejais. Globėjams didžiausios pagalbos reikia sprendžiant dėl papildomos pagalbos sau, kai globojamiems vaikams pasireiškia internalizuotas ir / ar eksternalizuotas probleminis elgesys.
28 15 IKT taikymo švietimo srityje tyrimų raida: Lietuvos mokslo darbų metaanalizėItem type:Publication, [The development of research on the application of ict in the field of education: a meta-analysis of scientific papers in Lithuania]research article[2024][S4][S007][24]; Kvietkauskaitė, KarolinaSocialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being., 2024, p. 6-29Šiame straipsnyje pateikta išsami informacinių komunikacinių technologijų (IKT) tyrimų raidos švietimo srityje Lietuvoje analizė. Taikant metaanalizės metodą išnagrinėti ir sistemiškai apibendrinti lietuvių kalba publikuoti moksliniai straipsniai, skirti IKT taikymo švietimo srityje temoms. Analizuotų mokslinių straipsnių publikavimo periodas – nuo 2002 iki 2022 metų. Straipsnyje pateikta informacija apie įvairiais pjūviais atliktą analizę: taikytus tyrimų metodus, tematiką, tyrimo dalyvius ir duomenų rinkimo instrumentus; išnagrinėta, kiek straipsnių per dvidešimtmetį buvo publikuota kiekvienais metais; išskirtos švietimo sričių šakos, kuriose atlikti empiriniai tyrimai; aptartos svarbiausios nagrinėjamų mokslinių straipsnių išvados, jos suskirstytos į teigiamas ir neigiamas IKT naudojimo švietimo procese patirtis. Straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos mokslo darbų IKT taikymo švietimo srityje metodologijos dinamiką. Probleminiai tyrimo klausimai: kaip keitėsi IKT taikymo švietimo srityje tyrimų metodologija – kokiais aspektais dažniausiai nagrinėjama IKT taikymo švietimo srityje patirtis, kokie dažniausiai pasirenkami metodai, tyrimo dalyviai, duomenų rinkimo instrumentai, kokios išvados gaunamos analizuojant IKT taikymo švietimo srityje patirtis? IKT taikymo švietimo srityje tyrimų raidai išanalizuoti pasirinktas mišrus metaanalizės metodas. Lietuvos mokslo darbai analizuoti iš įvairių perspektyvų, įtraukiant temų, laiko, metodologines strategijas, duomenų rinkimo instrumentų įvairovę ir pagrindines išvadas. Mokslinių straipsnių metaanalizė atlikta tiek kiekybinėje, tiek kokybinėje perspektyvoje. Išanalizavus Lietuvos mokslo darbus, susijusius su IKT taikymu švietimo srityje, nustatyta, kad dažniausiai pasirenkama kiekybinė metodologija, o kokybinė metodologija pasitelkiama kur kas rečiau. Viena vertus, kiekybinės metodologijos moksliniuose straipsniuose vyrauja šios temos: IKT naudojimo kompetencija, IKT taikymo galimybės, virtualios mokymo(si) aplinkos ir IKT kaip mokymosi aplinkos komponentas. Kita vertus, kokybinės metodologijos moksliniuose straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama vertybių ugdymui, IKT teikiamoms galimybėms ir IKT naudojimo mokymosi procese patirčiai. Mišrios metodologijos straipsniuose vyrauja tokios temos: edukacinės aplinkos pedagoginis pagrindimas, gebėjimų ugdymas, motyvacija ir mokymo(si) personalizavimas. Analizuotuose straipsniuose tiriamaisiais dažniausiai pasirenkami mokytojai, šiek tiek mažiau dėmesio skiriama mokiniams ir studentams. Kiti tyrėjų pasirinkti subjektai, tokie kaip švietimo ekspertai ar pagalbos specialistai, pasirenkami žymiai rečiau.
36 6 Informacinių komunikacinių technologijų taikymo raida Lietuvos švietimeItem type:Publication, [The development of information communication technologies in Lithuanian education.]research article[2024][S5][S007][25] ;Kvietkauskaitė, KarolinaMokslinės minties šventė 2024 : studentų mokslinių straipsnių rinkinys., p. 24-48Šiame straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize ir dokumentais, kurie reglamentuoja informacinių komunikacinių technologijų (IKT) diegimą į Lietuvos švietimą, yra pateikiama IKT samprata švietime, nurodoma, kokie pranašumai ir iššūkiai susiję su IKT priemonių naudojimu ugdymo procese. Taip pat išanalizuota, kaip keitėsi IKT taikymas Lietuvos švietime. Straipsnyje keliami probleminiai klausimai: kokia IKT švietime samprata? Kaip keitėsi IKT taikymas Lietuvos švietime? Kokie yra IKT naudojimo švietime pranašumai ir trūkumai? Atlikus išsamią literatūros analizę galima apibendrinti, kad IKT yra įvairios technologinės priemonės ir ištekliai, naudojami mokymui ir mokymuisi, bendravimui, informacijos kūrimui, platinimui, saugojimui ir valdymui. IKT panaudojimas ugdymo procese suteikia daug pranašumų: didinama asmens, kuris mokosi, motyvacija, lengviau įsimenama mokomoji medžiaga, mokymasis gali vykti bet kur ir bet kada. Tačiau pedagogai susiduria ir su IKT naudojimo ugdy- mo procese iššūkiais: pasiruošimas pamokoms užtrunka ilgiau, gali strigti interneto ryšys, kartais trūksta žinių naudotis tam tikromis technologinėmis priemonėmis. Atlikus detalią IKT taikymo Lietuvos švietime raidos analizę nustatyta, kada prasidėjo pirmieji informatikos tyrimai Lietuvoje, kokios strategijos buvo diegiamos siekiant užtikrinti kokybišką ir modernų švietimą naudojant IKT prie- mones Lietuvoje.
36 78 - conference paper[2022][P1c][S007][9]
; INTED 2022 : 16th international technology, education and development conference : [online], 7-8 March, 2022 : conference proceedings. Valencia : IATED Academy, 2022. ISBN 9788409377589., p. 4370-4378An important factor in a country's economy is not only material or financial resources, but more importantly human capital, which consists of knowledge, skills, competencies, or simply literacy. Literacy is a key element of human capital. There are a number of studies that confirm the impact of acquired education on the economy and the link with the establishment of a person in the labour market. However, it is also often said that education alone is not enough as a person's skills and literacy play an important role. However, there is a lack of research that specifically analyses the relationship between literacy and labour market inclusion. It is particularly important to analyse whether literacy are equally important for labour market inclusion in different countries. The aim of the research is to compare the relation between literacy and establishment in the labour market in different countries. The research is based on the data of 31 countries from all over the world. The research draws on data from International Survey of Adult Skills OECD PIAAC. This led to the selection of the countries: these 31 countries participated in PIAAC Cycle 1. Respondents from 16 to 65 years old participated in PIAAC study. Three aspects of literacy were analysed: reading literacy, numeracy and problem solving in the technology rich environment. The analysis found that, despite some differences between countries, in general employed people are more literate than unemployed people; people working with an employment contract are more literate than people working without an employment contract; people working in the private sector are least literate compared to people working in the public sector and non-profit organisations; people managing other employees are more literate; and people with higher incomes also are more literate.
6 Lietuvos suaugusiųjų raštingumo sąsaja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir mokymusi visą gyvenimą : monografijaItem type:Publication, book[2022][K1a][S007][243]; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022At the beginning of the 21st century, there are still 781 million illiterate people in the world (UNESCO, 2015). If we take literacy in its broadest sense to mean the ability to successfully navigate today’s world, then the term illiteracy takes on an even broader meaning in more developed countries, encompassing even more adults for whom even an approximate number cannot be determined. When it comes to literacy and literate people, new dimensions emerge - enough, not enough, literate enough in their personal environment but not literate enough to hold certain positions in their home village, not literate enough to develop in a big city or abroad, and so on. Adult literacy is an important prerequisite for successful employment and greater financial resources, for raising one’s own children, for more successful socialization, and even for maintaining health while avoiding poverty, exclusion, and gender inequality. Although literacy is often considered only as human capital, necessary and beneficial for competing for skilled labour, and as an important factor in increasing a country’s global competitiveness, it can be said that almost every major social problem is affected in one way or another by low literacy, and that literacy is essentially responsible not only for economic but also for virtually everyday social problems. Thus, research on adult literacy will always remain important and relevant. In particular, studies that specifically measure literacy and that provide analysis of various literacy conditions and assumptions about the level of literacy itself. National curricula and academic and policy debates often focus on children’s education, children’s literacy, and children’s literacy promotion. Adults, however, who for many reasons did not acquire the basics of reading and writing in their youth and who have now spread out in the world without important literacy skills, are often overlooked and passed over. Adult skills and development are also important, and adults, like children, should receive sufficient public attention and broader access to education. [...]
198 139 Link Between Adult Literacy and Participation in the Labour Market: Central European RegionItem type:Publication, research article[2022][S1b][S007][13]; New educational review. Toruń : Wydawnictwo Adam Marszałek, 2022, vol. 67, no. 1., p. 43-55Human capital, together with financial and material resources, is an important factor in the economy of society. Human capital can be defined in different ways, but knowledge, abilities, skills, competences, or literacy, in general, are essential parts. It can be said that literacy is the cornerstone of human capital. According to the basic principles of the theory of employment, factors such as education, gender, age, health, marital status, and emigration have a major impact on participation in the labour market. However, in scientific discourse, there is a strong emphasis on these factors and the importance of literacy. However, there is a lack of studies specifically analysing the links between literacy and participation in the labour market. In particular, it is important to analyse whether literacy is equally important for participation in the labour market in different regions and countries. This article analyses the link between participation in the labour market and literacy in the Central European region. Six Central European countries are analysed based on the International Survey of Adult Skills OECD PIAAC. An analysis of the main parameters showing how a person participates in the labour market suggests there is a link between a person’s literacy and their working status, type of employment contract, managerial position, and economic sector.
32 15 - conference paper[2021][P1c][S007][8]
; ; ICERI2021 proceedings: 14th international conference of Education, research and innovation, 8-9 November, 2021, online conference. Valencia : IATED Academy, 2021. ISBN 9788409345496., p. 7505-7512Currently, the topic of lifelong learning as well as adult education is widely used in educational science. Lifelong learning is a process that encourages and enables individuals to acquire the knowledge, values, skills and understanding they need throughout their lives and to apply them creatively in all roles, contexts and environments. The knowledge economy, new technologies, the increasing pace of technological change and globalization require continuous improvement in the skills and competencies of the population. Therefore, it is important to analyze the situation of lifelong learning in different contexts. It is particularly important to study the opportunities for lifelong learning and adult education in different countries and specific geographical areas. There is a lack of such studies. The aim of our study is to compare the situation of lifelong learning in European countries. 20 countries were selected for the study: Austria, Belgium, Cyprus, Czech Republic, Denmark, Estonia, Finland, France, Germany, Greece, Ireland, Italy, Lithuania, Netherlands, Norway, Poland, Slovak Republic, Slovenia, Spain and Sweden. The study draws on data from International Survey of Adult Skills OECD PIAAC. This led to the selection of the countries chosen: these 20 European countries participated in PIAAC Cycle 1. Statistical methods were used for the analysis. Respondents aged 30 years and older were selected for analysis, as a significant proportion of younger people had not yet completed their formal studies. The analysis revealed that adults from Nordic countries were most likely to be involved in lifelong learning. In contrast, representatives from Greece and Spain spent the most time in lifelong activities, both in days and hours. In all countries, individuals with tertiary education are most likely to participate in lifelong learning activities, compared to those with upper secondary and lower secondary education.
12