Dudaitė, Jolita

Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje nemažai dėmesio skiriama deinstitucionalizacijos, bendruomeninių paslaugų, psichosocialinės negalios ir socialinio darbo su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis temoms. Moksliniuose šaltiniuose analizuojama psichosocialinės negalios samprata, žmogaus teisių užtikrinimas, bendruomeninės įtraukties reikšmė, bendruomeninių paslaugų poveikis asmens gyvenimo kokybei, savarankiškumui ir dalyvavimui visuomenėje. Taip pat nagrinėjamas socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant kasdienę pagalbą, stiprinant asmens savarankiškumą ir palaikant jo gyvenimą bendruomenėje. Vis dėlto Lietuvoje vis dar trūksta tyrimų, kurie atskleistų, kaip institucinės globos pertvarką savo kasdienėje profesinėje veikloje patiria socialiniai darbuotojai, dirbantys grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais gyventojais. Darbo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų patirtis dirbant su psichosocialinę negalią turinčiais grupinio gyvenimo namų gyventojais institucinės globos pertvarkos kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti psichosocialinę negalią turinčių asmenų sampratą ir jų socialinės integracijos ypatumus. 2. Išanalizuoti institucinės globos pertvarkos esmę, tikslus ir poveikį paslaugų gavėjams bei specialistams. 3. Apibūdinti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus dirbant grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis. 4. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis, susijusias su darbu grupinio gyvenimo namuose, teikiant pagalbą psichosocialinę negalią turintiems gyventojams institucinės globos pertvarkos kontekste. Tyrimo dalyviai – socialiniai darbuotojai, tiesiogiai dirbantys grupinio gyvenimo namuose su psichosocialinę negalią turinčiais suaugusiais asmenimis. Empirinėje darbo dalyje analizuotos šešių socialinių darbuotojų patirtys. Darbe taikyti metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, lyginimas bei apibendrinimas. Empirinio tyrimo duomenys rinkti taikant pusiau struktūruoto interviu metodą, o gauti duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad psichosocialinė negalia yra susijusi ne tik su asmens psichikos sveikatos sunkumais, bet ir su socialiniais, instituciniais bei aplinkos barjerais, ribojančiais žmogaus savarankiškumą ir dalyvavimą bendruomenėje. Tyrimu nustatyta, kad socialinio darbuotojo vaidmuo grupinio gyvenimo namuose yra platus: jis apima kasdienio gyvenimo organizavimą, santykio su gyventojais kūrimą, savarankiškumo ugdymą, saugumo užtikrinimą ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Socialiniai darbuotojai susiduria su nenuspėjama darbo eiga, skirtingais gyventojų poreikiais, dokumentacijos našta, krizinėmis situacijomis, pagalbos atsisakymu, priklausomybių keliamais sunkumais ir emocine įtampa. Tyrimas taip pat parodė, kad institucinės globos pertvarka vertinama nevienareikšmiškai: ji sudaro galimybes kurti humaniškesnę ir labiau individualizuotą pagalbą, tačiau jos įgyvendinimą riboja netinkama gyventojų atranka, išteklių stoka, dokumentuose numatytų tikslų ir kasdienės praktikos neatitikimas bei padidėjusi atsakomybė socialiniams darbuotojams.

-.

Remiantis Valstybės kontrolės ataskaita (2023), kasmet dalis mokytojų nutraukia darbo sutartis dėl įvairių priežasčių: emocinio išsekimo, vadovo ir administracijos palaikymo stokos, nepalankių darbo sąlygų, konfliktų su kolegomis. Tad šiame darbe yra nagrinėjama problema – vis didėjantis mokytojų trūkumas Lietuvoje. Tyrimo tikslas – nustatyti mokytojų priklausymo mokyklai jausmo lygį ir išsiaiškinti veiksnius, kurie šį jausmą stiprina arba silpnina. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti priklausymo jausmo sąvoką bei jo reikšmę darbovietėje; ištirti, kaip mokytojai vertina savo priklausymo mokyklos bendruomenei jausmą; nustatyti, kokie veiksniai, mokytojų požiūriu, stiprina arba silpnina priklausymo mokyklai jausmą; įvertinti, kaip priklausymo mokyklai jausmas siejasi su mokytojų emocine gerove ir profesine motyvacija. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa (kiekybinis metodas); statistinis duomenų apdorojimas; teminė analizė. Atlikus empirinį tyrimą išsiaiškinta, jog svarbiausi veiksniai, kurie stiprina mokytojų priklausymo mokyklai jausmą yra vadovo parama, geri santykiai su kolegomis ir mokiniais. Tuo tarpu priklausymo mokyklai jausmą labiausiai silpnina mokytojų neįvertintos pastangos, bendradarbiavimo stoka, prasti santykiai su kolegomis. Taip pat atliktas kiekybinis tyrimas parodė, kad Lietuvos mokytojai gana palankiai vertina savo priklausymo mokyklai jausmą, kurioje dirba. Be to, analizė parodė, jog priklausymo jausmas mokyklai yra reikšmingai susijęs su mokytojų savijauta ir profesiniais ketinimais. Darbą sudaro įvadas, penki skyriai, diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas bei priedai. Literatūros sąrašą sudaro 51 šaltinis, pateikiama 16 lentelių, 15 paveikslų ir 6 priedai.

Baigiamajame magistro darbe, pirmoje dalyje, nagrinėjami teoriniai aspektai ir jų taikymas neformaliojo švietimo organizavimo klausimais VšĮ Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, atsižvelgiant į šiuolaikinius aplinkos iššūkius ir tendencijas. Pateikta neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo apžvalga apima teorinius mokymosi visą gyvenimą aspektus: mokymosi visą gyvenimą sampratą, kompetencijų kūrimo principus, pagrindinius neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo metmenis, Lietuvos ir kitų užsienio šalių duomenis apie suaugusiųjų dalyvavimą neformaliojo švietimo programose, kurių pagrindu formuojama suaugusiųjų švietimo politika šalyje. Darbe analizuojama neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo aspektų problematika, pabrėžiama mokymosi visą gyvenimą svarba. Skaitmenizacija, inovacijų diegimas bei darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas akcentuojami kaip esminiai veiksniai, kuriant atvirą, pilietinę bei išsilavinusią visuomenę. Antroje dalyje aprašoma tyrimo metodologija: suformuluojamas tyrimo teorinis modelis, pateikiamas tikslas ir uždaviniai, pagrindžiamas tyrimo metodų pasirinkimas, suformuluojama tyrimo empirinė loginė schema, pagrindžiamas tyrimo instrumentarijus, aprašomas pasirengimas tyrimui ir jo atlikimas, pagrindžiama tyrimo etika, aprašomas tyrimo modelis bei pateikiama tiriamųjų charakteristika. Trečioje darbo dalyje pateikiamas empirinis tyrimas. Atliktu tyrimu siekta, išanalizuoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymo programų aprašus bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimo aspektus VšĮ Klaipėdos valstybinės kolegijos atveju ir dalyvių, dalyvavusių neformaliojo suaugusiųjų švietime kokybės vertinimo anketų rezultatus. Išanalizavus surinktus duomenis, pateiktos išvados bei siūlymai neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizatoriams.

Magistro baigiamajame darbe „Socialinio darbuotojo perfekcionizmo sąsajos su profesiniu perdegimu“ analizuojamos socialinio darbuotojo perfekcionizmo ir profesinio perdegimo sąsajos, remiantis mokslinės literatūros analizės, anketinės apklausos bei statistinės duomenų analizės metodais. Tyrime dalyvavo 403 socialiniai darbuotojai, dirbantys įvairias socialines paslaugas Lietuvoje teikiančiose įstaigose. Teorinėje magistro baigiamojo darbo dalyje aptariamos perfekcionizmo (aukšti standartai, tvarkingumas, prieštaringumai) ir profesinio perdegimo (nuasmeninimas, emocinis išsekimas, sumažėjęs asmeninis efektyvumas) sampratos, formos, pasireiškimo ypatumai bei galimos jų tarpusavio sąsajos socialinio darbuotojo profesinėje veikloje. Empirinėje darbo dalyje pateikiami ir pagrindžiami pasirinkti tyrimo metodologijos aspektai, apibendrinami ir interpretuojami gauti kiekybinės apklausos rezultatai, kurių pagrindu pateikiamos išvados bei rekomendacijos. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma respondentų linkę į perfekcionizmą – pasižymi aukštų standartų siekimu, tvarkingumu ir organizuotumu, o daliai jų būdingas vidinis konfliktas tarp turimų lūkesčių ir pasiektų rezultatų. Taip pat paaiškėjo, kad socialiniai darbuotojai savo profesinėje veikloje nepatiria profesinio perdegimo – jie išlaiko emocinį jautrumą klientams, savo profesinį efektyvumą vertina vidutiniškai ir, nors kartais susiduria su sunkumais, pavyzdžiui, jaučia nuovargį po darbo dienos, o darbą su žmonėmis vertina kaip didelį krūvį, tačiau nėra emociškai išsekę. Statistinė duomenų analizė parodė, kad tam tikri demografiniai požymiai gali turėti įtakos tiek perfekcionizmo, tiek profesinio perdegimo simptomų pasireiškimui. Taip pat, tarp perfekcionizmo ir profesinio perdegimo nustatyti aštuoni statistiškai reikšmingi ryšiai iš devynių galimų, kurie atskleidė, kad būdo bruožas perfekcionizmas gali būti susijęs su padidėjusia profesinio perdegimo patyrimo tikimybe socialiniame darbe.

Mokytojo lyderystė, diegiant STEAM ugdymo modelį. Darbo tikslas: Išnagrinėti mokytojų lyderystės raišką diegiant STEAM ugdymo modelį. Tyrimo uždaviniai: 1) Apibrėžti mokytojų lyderystės sampratą; 2) Atskleisti STEAM ugdymo modelio sąrangą; 3) Pagrįsti mokytojo vaidmenį ir lyderystę STEAM sąrangą; 4) Išanalizuoti mokytojų lyderystės patirtis diegiant STEAM ugdymo modelį mokykloje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė; lyginimo, apibendrinimo ir sisteminimo metodai; pusiau struktūruotas interviu su užsienio mokyklose dirbančiais įvairių sričių mokytojais, kurie savo darbe taiko STEAM ugdymą, siekiant sužinoti jų patirtis ir atskleisti temą. Surinkti duomenys analizuojami content analizės būdu. Tyrimo dalyvių imtis: Tyrime dalyvavo 8 mokytojai iš įvairių šalių, įskaitant Lietuvą, kurie savo darbe taiko STEAM ugdymą. Darbo struktūra: Teorinėje darbo dalyje apibrėžta mokytojų lyderystės samprata, atskleista STEAM ugdymo modelio sąranga; pagrįstas mokytojo vaidmuo ir jo lyderystė STEAM ugdyme. Empirinėje darbo dalyje buvo atliktas kokybinis tyrimas – STEAM ugdymą savo darbe diegiančių užsieniečių mokytojų patirtys. Tyrimo rezultatai: Tyrimo dalyviai, pasidalinę savo patirtimi darbe su STEAM ugdymu, atskleidė savo, kaip mokytojų lyderių, savybes: mentorius, tarpininkas, konsultantas, treneris, įkvėpėjas ir savo asmeninėmis savybėmis rodantis kitiems pavyzdį. Tokie mokytojų lyderių vaidmenys atsiskleidžia esant mokytojų pasitikėjimu savo kompetencija ir žiniomis. Tą rodo informantų savo veiklų ir kompetencijos įsivertinimas. Tyrimas parodė, kad mokytojo drąsą ir pasiryžimą taikyti STEAM ugdymą tiesiogiai lemia jo pasirengimas įgyjant bei atnaujinant žinias. Tyrimo dalyviai įvardijo taikomus mokymo metodus STEAM ugdyme: akcentuojamos praktinės mokinių veiklos, būtinas tarpdisciplininis ugdymas ir be galo reikšmingas mokytojų bendradarbiavimas. Taip pat išryškėjo kliūtys ir iššūkiai, su kuriais susiduria mokytojai integruojantys STEAM: mokytojų kompetencijų ir žinių stoka, švietimo sistemos netobulumai, abejonė dėl tinkamų mokymo metodų pasirinkimo, finansiniai resursai, nepakankamas mokytojų bendradarbiavimas, laiko trūkumas, STEAM vertinimo nebuvimas. Nepaisant iššūkių egzistavimo, STEAM ugdymo nauda ir mokinių ugdymosi pokyčiai – akivaizdūs. Tyrimo dalyviai pabrėžia augančias mokinių kompetencijas – savarankiškumas, pasitikėjimas savimi, atsakomybė už savo mokymąsi, komandinis darbas, kūrybinis mąstymas, socialinė emocinė sveikata. Šie įgūdžiai per praktinę ir tarpdisciplininę veiklą, gerina mokinių ugdymo rezultatus. Tyrimo dalyviai – mokytojai lyderiai – pasisako apie mokinių žinias, geresnį jų įsisavinimą.

Šio magistro darbo tikslas – ištirti IKT įrankių panaudojimą X mokyklos MVS ir įvertinti jų įtaką mokyklos veiklai. Tyrimas atliktas taikant mišrių metodų strategiją, apimančią dokumentų analizę, kiekybinį ir kokybinį tyrimus. Tyrimo rezultatai parodė, kad X mokyklos MVS struktūra atitinka šiuolaikines tendencijas ir „Švietimas 5.0“ reikalavimus. Nustatyta, kad IKT įrankiai teigiamai veikia administracijos darbo procesus, didina darbuotojų pasitenkinimą ir suteikia galimybių tobulinti kompetencijas. Vis dėlto, tyrimas taip pat atskleidė tam tikrus iššūkius, susijusius su MVS diegimu ir naudojimu, ypač darbuotojų nepasirengimą. Tyrimo išvados pabrėžia IKT įrankių svarbą šiuolaikinėje mokykloje ir jų potencialą gerinti mokyklos veiklą. Rekomenduojama toliau stiprinti darbuotojų IKT kompetencijas, tobulinti MVS ir skatinti IKT integraciją į visus mokyklos veiklos aspektus.

Baigiamojo darbo tema: Mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybės ir iššūkiai diegiant STEAM į ugdymo procesą. Darbo tikslas – Išanalizuoti mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybes ir iššūkius diegiant STEAM į ugdymo procesą. Metodologija: tyrime taikytas kiekybinis tyrimas, parengta anketa, kurioje dalyvavo 337 bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai. Siekta patvirtinti arba paneigti tyrime iškeltą hipotezę: mokytojai, kurie per metus dalyvavo ne mažiau kaip 9 valandas STEAM kompetencijų tobulinimo kursuose, dažniau taiko STEAM metodikas ugdymo procese, lyginant su tais, kurie tokiuose mokymuose dalyvavo mažiau arba nedalyvavo visai. Tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant statistinės analizės metodus, tokius kaip koreliacinė analizė ir regresinė analizė, vertinant mokytojų dalyvavimo kvalifikacijos tobulinimo veiklose dažnumą, STEAM metodų taikymo dažnį ir jų tarpusavio ryšį. Darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės dalys: įvadas, kuriame išdėstoma tyrimo problema, tikslas, uždaviniai ir hipotezė; teorinė dalis, kurioje aptariama STEAM ugdymo samprata, mokytojų kompetencijų tobulinimo svarba bei pagrindiniai iššūkiai; empirinė dalis, kurioje pateikiami tyrimo rezultatai, duomenų analizė ir jų interpretacija; bei išvadų ir rekomendacijų dalis, kurioje apibendrinami tyrimo rezultatai ir pateikiamos siūlomos priemonės STEAM metodų diegimo efektyvumui gerinti. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad mokytojai, kurie per metus dalyvavo ne mažiau kaip 9 valandas STEAM kompetencijų tobulinimo kursuose, dažniau taiko STEAM metodikas ugdymo procese, lyginant su tais, kurie tokiuose mokymuose nedalyvavo arba dalyvavo mažiau. Rezultatai rodo, kad intensyvesnis dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo veiklose tiesiogiai veikia mokytojų gebėjimą taikyti šiuolaikines ugdymo metodikas. Norint užtikrinti efektyvesnį STEAM metodų diegimą, būtina orientuotis į praktinius mokymus, kurie ne tik suteiktų teorinių žinių, bet ir skatintų mokytojus kurti, eksperimentuoti ir integruoti technologijas į ugdymo procesą. Tarpdalykinis bendradarbiavimas, organizuojant bendrus metodinius susitikimus ir seminarus, yra būtinas, kad mokytojai galėtų keistis patirtimi ir prisitaikyti prie įvairių disciplinų poreikių. Mokytojų pasitikėjimas savo gebėjimais, įgytas dalyvaujant tobulinimo kursuose, užtikrina, kad STEAM metodų taikymas taps efektyvesnis ir prisidės prie šiuolaikinių ugdymo tikslų įgyvendinimo, ypač ugdant mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą spręsti kompleksines problemas.

Šiame magistro darbe nagrinėjamas švietimo politikos poveikis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės formavimui Lietuvoje. Siekiama ištirti, kaip švietimo politikos sprendimai lemia ugdymo procesų kokybę, prieinamumą ir ilgalaikį poveikį vaikų raidai. Darbo idėja kyla iš aktualumo užtikrinti, kad ankstyvasis ugdymas atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, būtų orientuotas į visapusišką vaiko vystymąsi bei mažintų socialinę nelygybę. Pagrindinis darbo tikslas – ištirti švietimo politikos vaidmenį ir efektyvumą, formuojant kokybišką ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistemą, kuri atlieptų vaikų ir šeimų poreikius, stiprintų socialinį teisingumą ir užtikrintų ilgalaikius teigiamus rezultatus tiek individualiu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Tyrimas remiasi teorine literatūros ir teisės aktų analize, kurioje aptariamos pagrindinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo politikos kryptys, tarptautiniai kokybės modeliai bei jų pritaikymas Lietuvoje. Tyrime naudojami mišrūs metodai – atliekami pusiau struktūruoti interviu su ugdymo įstaigų administracijos atstovais ir pedagogais bei kiekybinės apklausos, siekiant įvertinti švietimo politikos priemonių efektyvumą praktikoje. Gauti rezultatai leis atskleisti pagrindinius švietimo politikos iššūkius, toki us kaip nevienodas ugdymo prieinamumas miestuose ir regionuose, kvalifikuotų pedagogų trūkumas, kokybės stebėsenos ir vertinimo spragos, bei pasiūlys rekomendacijas, skirtas ugdymo kokybės gerinimui. Tyrimas siekia ne tik prisidėti prie teorinio švietimo politikos poveikio ikimokyklinio ugdymo kokybei supratimo, bet ir pasiūlyti praktinių įžvalgų politikos formuotojams bei švietimo įstaigoms, siekiant kurti veiksmingesnę ir nuoseklesnę ankstyvojo ugdymo sistemą.

Tema. IKT taikymo švietimo srityje tyrimų raida: Lietuvos mokslo darbų metaanalizė. Prieš daugiau nei 60 metų buvo pradėti pirmieji informatikos tyrimai Lietuvoje. Nuo to laiko prasidėjo laipsniškas informacinių komunikacinių technologijų diegimas į Lietuvos švietimą. Tam buvo išleisti įvairūs įsakymai, strategijos, kuriose buvo numatyti tikslai, uždaviniai, finansavimas tam, kad būtų kokybiškai diegiama IKT į Lietuvos švietimą. Šiais laikais ugdymas nebeįsivaizduojamos be šių technologijų. Tiek užsienio, tiek Lietuvos tyrėjai analizuoja IKT taikymą švietime įvairiausiais aspektais. Tačiau kaip keitėsi IKT raida Lietuvos švietime? Nuo ko viskas prasidėjo, kokie buvo žingsniai link šiuolaikinio skaitmenizuoto švietimo. Šiame darbe keliama problema: Kaip keitėsi IKT taikymo švietimo srityje tyrimų metodologija? Kokiais aspektais dažniausiai nagrinėjami IKT taikymas švietimo srityje? Kokie dažniausiai pasirenkami tyrimo dalyviai, duomenų rinkimo instrumentai? Kokios išvados dažniausiai gaunamos analizuojant IKT švietime? Tyrimo tikslas: išanalizuoti IKT taikymo švietimo srityje mokslinių tyrimų raidą. Tyrimo uždaviniai. 1. Apžvelgti kaip keitėsi IKT raida Lietuvos švietime. 2. Aptarti metaanalizės metodą. 3. Išanalizuoti Lietuvos mokslo darbų IKT taikymo švietimo srityje metodologijos dinamiką. Informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė bei dokumentų reglamentuojančių informacinių komunikacinių technologijų diegimą į Lietuvos švietimą, aptarimas. Kiekybinė ir kokybinė metaanalizė. Pagrindinės išvados: tyrimas atskleidė, kad atliekant tyrimus susijusius su IKT taikymu Lietuvos švietime dažniausiai naudojamas kiekybinis metodas. Išanalizavus kiekybinių, kokybinių ir mišrių tyrimų temas rasta, kad tarpusavyje kartojasi tik vienas raktinis žodis – virtualus. Didžiausias per metus išleistas publikacijų kiekis yra 8, tai buvo 2014 metais. Po vieną publikaciją išleista – 2002, 2005, 2011, 2015, 2019 ir 2021 metais. Nustatyta, kad dažniausiai pasirenkami tiriamieji buvo bendrojo lavinimo mokytojai (n=12). Taip pat labai dažnai tiriamieji buvo universiteto studentai (n=9) ir pradinių klasių mokiniai (n=5). Suskaičiavus tyrimo instrumentus, nustatyta, kad dažniausiai buvo naudojama anketa – 37. Iš to galima daryti prielaidą, kad taip yra dėl to, kad tuo laikotarpiu daugiausiai buvo atlikta kiekybinio tipo tyrimų. Buvo išskirtos 6 stambios švietimo sričių kategorijos: suaugusiųjų švietimas, bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, specialusis ugdymas. Išanalizavus mokslinių tyrimų išvadas nustatyta, kad teigiamos patirties naudojant IKT Lietuvos švietime yra ženkliai daugiau nei neigiamos patirties.