Butėnienė, Vilija
Rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveika tarporganizacinės vadybos požiūriuItem type:ETD, [Inter-organizational management approach to organizational interaction in handicraft sector]master thesis[2012][S003]Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012-01-04Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali ir reikšminga, siekiant stiprinti rankdarbių sektoriaus pozicijas, nes be darnios organizacijų sąveikos sektoriaus egzistavimo tąsa, tuo labiau – sėkminga plėtra sunkiai įsivaizduojama. Pagrindinė problema, nagrinėjama baigiamajame magistro darbe – rankdarbių sektoriuje veikiančių organizacijų sąveikos neadekvatumas rankdarbių sektoriaus plėtrai. Baigiamojo darbo objektas – organizacijų sąveika rankdarbių sektoriuje. Magistro baigiamojo darbo tikslas – ištyrinėti ir apibrėžti pagrindinius rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos bruožus Lietuvoje ir pagrįsti šių organizacijų sąveikos plėtros galimybes tarporganizacinės vadybos požiūriu. Uždaviniai: 1. Atlikti lyginamąją Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros analizę organizacijų sąveikos tematika. 2. Išnagrinėti specifinius rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos bruožus ir bendrąsias tendencijas, būdingas Lietuvai. 3. Nustatyti veiksnius, kurie lemia veiksmingą sąveiką tarp organizacijų rankdarbių sektoriuje. 4. Parengti rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos modelį. Darbe buvo tikrinama hipotezė, kad rankdarbių verslą plėtojančioms ir palaikančioms įmonėms būdingas palyginti paviršutiniškas – kooperacijos – tarpusavio ryšys, o tarporganizacinės vadybos principai iš esmės nėra taikomi. Dėl to praktikoje egzistuojanti rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveika nėra efektyvi. Rengiant magistro baigiamąjį darbą, buvo panaudoti šie tyrimų metodai: mokslinės ir metodinės literatūros analizė, statistinė analizė, anketinė apklausa ir pusiau struktūrizuotas interviu. Darbo rezultatai: 1. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu išnagrinėtas holistinės vadybos ir socialinės atsakomybės, kaip tarporganizacinės vadybos pagrindo, turinys ir reikšmė. 2. Antroje dalyje organizacijų sąveika nagrinėta tarporganizacinės vadybos kontekste. Nustatyta, jog mokslininkų labiausiai apibendrintos ir apibrėžtos organizacijų sąveikos formos yra integracinis bendradarbiavimas, kooperacija, partnerystė, sąveikavimas konkuruojant, tinklai ir sąjunga. Buvo išnagrinėta, jog sąveikaujant organizacijoms gali kilti problemų, susijusių su žmonėmis ir tarpusavio santykiais, operacijomis, strategine darbotvarke ir rezultatais. Nustatyta, jog organizacijų sąveikos modeliai apibrėžia vidinės ir išorinės aplinkų įtaką sąveikai. 3. Trečioje dalyje apžvelgti Lietuvos rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikai būdingi bruožai. Nustatyta, jog Lietuvos rankdarbių sektoriuje veikia daug pavienių amatininkų, o organizacijų nėra daug. Sektoriaus organizacijų sąveika yra menkai išplėtota. Įvardytos Lietuvoje veikiančios organizacijos, kurios skatina sektoriaus organizacijų sąveiką. 4. Ketvirtoje dalyje pateikta rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos tyrimo duomenų analizė. Tyrimo metu nustatyta, jog rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveika vertinama palankiai, nes sudaroma galimybė sukurti kokybiškesnį produktą arba paslaugą. Išsiaiškinta, jog Lietuvos rankdarbių sektoriuje vyraujančios sąveikos formos – koordinavimas ir partnerystė. Sektoriaus organizacijos mažai dėmesio skiriama visuomenės lūkesčiams tenkinti. Įvardytos organizacijų sąveikos plėtros kliūtys. Parengtas rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos modelis. Pagrindinės darbo išvados ir rekomendacijos yra šios: 1. Organizacijų sąveikos modeliai apibrėžia vidinės ir išorinės aplinkų įtaką sąveikai, sudarant prielaidas nagrinėti susijusių organizacijų sąveiką tarporganizacinės vadybos, kuri jungia holistinės vadybos ir socialinės atsakomybės idėjas, požiūriu. 2. Organizacijų sąveika nagrinėjamų organizacijų praktikoje daugiausia įgyvendinama esant poreikiui ir apima siaurą interesų sritį. Lietuvos rankdarbių sektoriuje itin mažai dėmesio skiriama visuomenės lūkesčiams tenkinti. 3. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai organizacijų sąveikai rankdarbių sektoriuje, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas tikslų suderinamumui, visoms sąveikaujančioms šalims naudingiems mainams ir bendroms visuomenės vertybėms. 4. Remiantis sudarytu rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos modeliu, gali būti įgyvendinti organizacijų suinteresuotųjų šalių reikalavimai ir suderinti su konkrečiais organizacijų tikslais ir vertybėmis, taip sudarant prielaidas kurti abipusiai naudingą sąveiką ilguoju laikotarpiu. Rankdarbių sektoriaus organizacijų sąveikos modelis padėtų organizacijoms adekvačiai reaguoti į esamą padėtį sektoriuje. 5. Rankdarbių sektoriaus organizacijoms nebūdinga kooperacija, o tarporganizacinės vadybos principai iš esmės nėra taikomi. Dėl to darbo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino dalinai. Darbo struktūra: įvadas, teorinė dalis, metodologinė dalis, praktinė dalis, išvados ir rekomendacijos, literatūra, priedai.
13 9