Meškys, Linas
Bankroto administratoriaus nešališkumo užtikrinimas Baltijos šalyse: bankroto administratoriaus skyrimo aspektaiItem type:Publication, [Securing bankruptcy administrator impartiality: appointment procedure in the Baltic States]research article[2014][S4][S001][18]; Matekonytė, UgnėVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka (12) : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : proceedings of scientific articles (12) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2014, [t.] 12., p. 63-80Šiame straipsnyje analizuojamos ir vertinamos įmonių bankroto administratoriaus nešališkumo užtikrinimo galimybės Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikose per bankroto administratoriaus skyrimo prizmę. Nors kiekvienoje iš Baltijos šalių bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina skirtingą ir specifinę bankroto administratoriaus skyrimo procedūrą, tačiau tuo pačiu nešališko bankroto administratoriaus paskyrimą siekiama užtikrinti per tas pačias teisinio reguliavimo sritis: bankroto administratoriaus veiklos principus, draudimus tam tikriems asmenims dėl jų suinteresuotumo administruoti bankrutuojančią įmonę ir bankroto administratoriaus skyrimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje nagrinėjama, kaip kiekvienoje šių sričių įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama nešališko bankroto administratoriaus atrankos ir paskyrimo, vertinamas šio teisinio reguliavimo efektyvumas, trūkumai, atliekama Baltijos šalių bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintų skirtingų bankroto administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkų lyginamoji analizė bei pateikiamos galimybių užtikrinti bankroto administratoriaus nešališkumą išvados.
34 21 Juridinio asmens teisinė atsakomybė aplinkosaugos srityje: veiksmingumo problematika įgyvendinant darnaus vystymosi tikslusItem type:Publication, [Legal liability of legal entity in the sphere of environment protection: problem of effectiveness in the context of sustainable development]research article[2008][S4][S001][8]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 3(105)., p. 67-741992 m. Rio de Žaneire vykusiame Pasaulio Viršūnių susitikime, kuriame kaip savarankiška valstybė dalyvavo ir Lietuva, darnus vystymasis buvo įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija, kurios esmė - aplinkosaugos, ekonominių bei socialinių visuomenės tikslų tarpusavio kompromisas ir dama. Juridiniai asmenys, siekdami savo veiklos tikslų, neretai ekonominį tikslą iškelia aukščiau už kitus ir ne mažiau svarbius aplinkosaugos bei socialinius tikslus ir taip kėsinasi į darnaus vystymosi ideologijos įgyvendinimą. Viena iš priemonių norint užtikrinti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą - darnus juridinių asmenų teisinės atsakomybės aplinkosaugos srityje teisinis reguliavimas ir veiksmingas šio instituto taikymas. Šiame straipsnyje siekiama sistemiškai ištirti juridinio asmens teisinės atsakomybės aplinkosaugos srityje veiksmingumą įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus. Tuo tikslu straipsnyje pristatoma darnaus vystymosi ideologijos samprata, aptariamos juridinio asmens teisinės atsakomybės aplinkosaugos srityje rūšys bei tiriama juridinio asmens administracinės, civilinės bei baudžiamosios atsakomybės aplinkosaugos srityje veiksmingumo problematika įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus.
12 54 Aplinkosaugos priemonių reikšmė siekiant darnaus vystymosi tikslųItem type:Publication, [The importance of environmental means for the achievement of the tasks of sustainable development]research article[2008][S4][S001][6]Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio Universitetas, 2008, Nr. 10(112)., p. 17-22Sparčiai didėjanti pasaulio ekonominės plėtros neigiama intervencija į aplinką tapo viena iš svarbiausių daugelio šalių problemų, o poreikis apsaugoti aplinką - visos žmonijos iššūkiu. Prieš keletą dešimtmečių tarptautinė pasaulio bendruomenė rado universalų būdą, padedantį siekti aplinkos apsaugos tikslų, nepaneigiant nemažiau svarbių ekonominių bei socialinių visuomenės interesų, - tai darnus vystymasis, tapęs šiuolaikinių valstybių ilgalaike vystymosi ideologija. Vienas iš būdų, galinčių padėti pasiekti darnaus vystymosi rezultatą, - aplinkosauginių, ekonominių bei socialinių tikslų kompromisą - tai aplinkosauginės informacijos ir aplinkosaugos teisės pažeidimų viešas skelbimas, kuriuo visuomeninių santykių dalyviai yra skatinami savanoriškai paklusti aplinkosaugos reikalavimams. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti aplinkosaugos priemonių - aplinkosauginės informacijos ir aplinkosaugos teisės pažeidimų viešo skelbimo sampratą bei ištirti šių priemonių reikšmę siekiant darnaus vystymosi tikslų.
26 13 Juridinių asmenų administracinė atsakomybėItem type:Publication, [Administrative liability of legal entity: problems and solutions proving the fault of legal entity]research article[2006][S4][S001][8]Jurisprudencija: mokslo darbai. , 2006, Nr. 4(82)., p. 61-68Straipsnyje analizuojama teoriniu ir praktiniu požiūriu aktuali juridinio asmens, kaip administracinės atsakomybės subjekto, teorinė problema, atskleidžiamos juridinių asmenų kaltės nustatymo problemos, siūlomi galimi sprendimo būdai, taip pat apžvelgiamos juridinio asmens, kaip administracinės atsakomybės subjekto, reglamentavimo tendencijos Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje. Siekiant atskleisti kaltės nustatymo juridiniams asmenims problematiką bei pasiūlyti sprendimo būdus, straipsnyje iš pradžių aptariamos juridinio asmens esmės aiškinimo teorijos, pateikiama juridinio asmens sąvoka ir požymiai, administracinės atsakomybės sąvoka, atsiradimo pagrindas ir būtinasis požymis. Šiame darbe taip pat atskleidžiamas glaudus administracinės ir baudžiamosios atsakomybių ryšys. Analizuojama kaltės nustatymo juridiniams asmenims problematika taikant administracinę at-sakomybę, pasitelkus teorijas, kuriomis nustatoma juridinių asmenų kaltė baudžiamojoje atsakomybėje. Autorius, remdamasis trimis juridinio asmens atsakomybės teorijomis, straipsnio pabaigoje suformuluoja išvadas.
94 14 Europos Sąjungos aplinkosaugos principo "teršėjas moka" įgyvendinimas Lietuvos Respublikos teisės sistemojeItem type:Publication, [Implementation of European Union environment protection principle „polluter pays“ in the Republic of Lithuania law system]research article[2006][S4][S001][8]Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 3(81)., p. 56-63Aplinkosaugos principas „teršėjas moka“ – vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos aplinkosaugos principų, reiškiantis, kad visa atsakomybė už taršą arba naudojant gamtos išteklius padarytą žalą aplinkai tenka teršėjams arba naudotojams. Šiame straipsnyje aptariamas aplinkosaugos principas „teršėjas moka“, nagrinėjama, ar šis principas yra įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, ar yra priimti teisės aktai, kuriais būtų įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/ET dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), kokiose strategijose įtvirtintas principas „teršėjas moka“, kokiais teisės aktais jis yra įgyvendinamas. Apžvelgus valstybės strategijas bei išnagrinėjus priimtus bei rengiamus priimti teisės aktus prieinama prie straipsnio pabaigoje suformuluotu išvadų.
11 20 Juridinių asmenų administracinė atsakomybė aplinkosaugos srityjeItem type:Publication, [Administrative liability of legal entities in the sphere of environment protection: opportunity of consolidation of doctrine of "strict liability"]research article[2006][S4][S001][8]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 9(87)., p. 76-83Griežtos atsakomybės (angl. strict liability) doktrina – tai kaltės įrodymo privalomumu paremtos atsakomybės (angl. fault-based liability) išimtis, kurios vyraujantis ir esminis elementas –atsakomybės taikymas asmenims neįrodinėjant jų kaltės. Šios doktrinos tikslas – sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio ir nereikalingų nuostolių, priverčiant juos imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinus ūkio subjektų (t. y. juridinių asmenų) civilinę atsakomybę už aplinkos apsaugos teisės pažeidimus, neatsižvelgiant į ūkio subjektų kaltę, žengtas svarbus žingsnis įtvirtinant griežtos atsakomybės doktriną taikant civilinę atsakomybę aplinkosaugos srityje. Lietuvoje vis dar išlieka aktuali juridinių asmenų administracinės atsakomybės aplinkosaugos srityje problema. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti griežtos atsakomybės doktrinos įtvirtinimo galimybę taikant juridiniams asmenims administracinę atsakomybę aplinkosaugos srityje. Straipsnyje apžvelgiama griežtos atsakomybės doktrinos kilmė ir samprata, atskleidžiama doktrinos vieta juridinių asmenų atsakomybės kontekste, analizuojamas griežtos atsakomybės įsitvirtinimas aplinkosaugos srityje.
41 12