Vaitiekienė, Elena

„Lyginamoji konstitucinė teisė“ – pirmasis Lietuvoje vadovėlis, kuriame valstybių konstitucinė teisė nagrinėjama lyginant svarbiausius konstitucinės teisės institutus ir konstitucinių sistemų ypatybes. Vadovėlį parengė Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės ir kitų institutų, taip pat kitose institucijose dirbantys Lietuvos teisės mokslininkai. Jis skirtas visų pirma aukštųjų mokyklų teisės fakultetų studentams, bet bus naudingas ir studijuojantiems politologiją, istoriją, kitus visuomenės mokslus, taip pat suteiks naudingų žinių visiems, kas domisi užsienio valstybių konstitucijomis, konstitucionalizmo raida pasaulio valstybėse.

Straipsnis skirtas politinių partijų teisiniam statusui Lietuvos Respublikoje nagrinėti. Kaip žinia, demokratinis valstybės bei visuomenės valdymas neįsivaizduojamas be politinių partijų instituto, kuris veikia ir Lietuvoje kaip demokratinėje valstybėje. Politinė partija - tai savo pavadinimą turintis, pagal įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Lietuvoje politinių partijų teisinę padėtį apibrėžia šalies Konstitucija ir specialūs įstatymai – 1990 m. Politinių partijų įstatymas ir 2004 m. Politinių partijų ir kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas. Taip pat politinės partijos savo veikloje vadovaujasi ir kitais teisės aktais: Civiliniu kodeksu, Susirinkimų įstatymu ir kt. Straipsnyje vadovaujantis šiais ir kitais teisės aktais yra nagrinėjami politinių partijų požymiai, politinių partijų steigimo bei pasibaigimo pagrindai, politinių partijų veiklos principai ir t. t. Atskiras dėmesys straipsnyje yra skirtas politinių partijų finansavimo (tiek išorinio, tiek vidinio) klausimui, kuris yra aktualus visoms demokratinėms valstybėms. Pastebima, kad įstatymų leidėjas siekia teisiniu reguliavimu užtikrinti politinių partijų veiklos realumą, skaidrumą bei viešumą.

Straipsnyje nagrinėjamas aplinkos apsaugos finansavimo vietiniu (savivaldybių) lygiu klausimas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą aplinkos apsaugos priemones Lietuvoje finansuoja gamtos išteklių naudotojai, valstybė ir savivaldybės. Savivaldybių specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos (SAARSP) valstybiniu lygiu yra papildomas aplinkos apsaugos finansavimo šaltinis, turintis prioritetinę reikšmę savivaldybėse. Straipsnyje analizuojami pagrindiniai SAARSP šaltiniai, programos lėšų naudojimo kryptys bei tvarka, atskleidžiami SAARSP teisinio reguliavimo probleminiai aspektai bei siūlomi galimi jų sprendimo būdai. Dėmesio skiriama ir SAARSP lėšų naudojimo kontrolės klausimams.

The article deals with the problem of legal regulation of citizenship (nationality) of the Republic of Lithuania. The main attention is given to the compliance of the provisions laid down in ordinary law with national constitution, constitutional doctrine and universal standards of legal regulation of issues of citizenship.

This scientific study is the sequel of works from the Department of Constitutional Law, Faculty of Law at Mykolas Romeris University, aimed at widening the knowledge about constitutions and democratic constitutionalism in the context of comparative constitutional law. It should be noted that after 11 March 1990 the independent Lithuanian state was restored, and no studies about constitutions of other countries or constitutional development experience in Europe and other regions of the world were published. The educational publication “Constitutions of Foreign Countries” was released in order to fill this gap, at least partially. The texts of the constitutions of the French Republic, the Federal Republic of Germany, the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland (non-consolidated constitutions), the Finnish Republic, the Estonian Republic, the Latvian Republic, the Polish Republic, the United States of America and the Russian Federation were published within. The texts were translated from the respective foreign languages. Compilers of the publication wrote afterwards that it was sought to present the constitutions in the Lithuanian language which was very important in the awakening of constitutionalism, as well as the constitutions that expressed specific political and legal features in Europe. [...]

This scientific study is the sequel of works from the Department of Constitutional Law, Faculty of Law at Mykolas Romeris University, aimed at widening the knowledge about constitutions and democratic constitutionalism in the context of comparative constitutional law. It should be noted that after 11 March 1990 the independent Lithuanian state was restored, and no studies about constitutions of other countries or constitutional development experience in Europe and other regions of the world were published. The educational publication “Constitutions of Foreign Countries” was released in order to fill this gap, at least partially. The texts of the constitutions of the French Republic, the Federal Republic of Germany, the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland (non-consolidated constitutions), the Finnish Republic, the Estonian Republic, the Latvian Republic, the Polish Republic, the United States of America and the Russian Federation were published within. The texts were translated from the respective foreign languages. Compilers of the publication wrote afterwards that it was sought to present the constitutions in the Lithuanian language which was very important in the awakening of constitutionalism, as well as the constitutions that expressed specific political and legal features in Europe.