Gurevičius, Romualdas

Sveikatos priežiūros kokybė yra vienas iš dažniausiai cituojamų sveikatos politikos principų, o šiuo metu ji yra labai svarbi Europos politikos formuotojų darbotvarkėje tarptautiniu lygiu. Norint užtikrinti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros kokybę, reikia tinkamai parengti sveikatos priežiūros valdymą, pateikti metodus, bei parengti užtikrintą pritaikymą sistemoje. Aukšto lygio sveikatos priežiūros sistemoje, svarbiausias objektas – paciento sveikata. Į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros taikymas leidžia pagerinti priežiūros kokybę, sumažinant jai skiriamas išlaidas. Pasitelkiant šiuos kriterijus yra atsižvelgiama ir gerbiami paciento poreikiai bei pasirinkimai, užtikrinama, kad klinikiniai sprendimai priimami vadovaujantis paciento vertybėmis. Tyrimo objektas: Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė VšĮ VUL Santaros klinikose. Problema: Kokios priežastys mažina stacionarinių paslaugų kokybę VšĮ VUL Santaros klinikose? Tikslas: Išanalizuoti teikiamų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę VšĮ VUL Santaros klinikose. Uždaviniai: Išnagrinėti paslaugų kokybės sąvoką bei jos vertinimo modelius bei metodus; Išanalizuoti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reglamentavimą VšĮ VUL Santaros klinikose; Apžvelgti sveikatos priežiūros kokybės politiką reglamentuojančius teisės aktus ir programas Lietuvoje; Įvertinti VšĮ VUL Santaros klinikų pacientų nuomonę apie teikiamų paslaugų kokybę; Apibendrinti problemines sritis, turinčias įtakos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei VšĮ VUL Santaros klinikose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės metodas; lyginamosios analizės metodas; dokumentų analizės metodas; kiekybinis tyrimo metodas – apklausa; aprašomoji statistika. Išvados: Tiriant techninių paslaugų kokybės aspektus, bendras visų kriterijus vertinimas yra patenkinamas. Respondentai teigiamai vertina šias paslaugas: teikiamų paslaugų platų pasirinkimą; kvalifikuotą medicinos personalą. Taip pat teigiamai vertina, kad įstaigoje yra inovatyvi gydymo įranga. Tačiau mažiau patenkinti yra šiomis paslaugomis: maisto kokybe; patalpų švara bei jaukumu ir gydymo įstaigos darbo laiku. Labiausiai pacientai buvo nusivylę, kad reikėjo ilgai laukti kol buvo suteiktos paslaugos. Analizuojant funkcinius aspektus beveik daugiau nei pusė respondentų jautėsi, jog su jais elgiamasi pagarbiai ir oriai, tačiau ketvirtadalis šios pagarbos nejautė. Gydytojų ir slaugytojų darbą didžioji dauguma respondentų vertino gerai. Labiausiai respondentus tenkino skausmo kontrolė bei gydymo efektyvumas. Respondentai buvo nepatenkinti šiais aspektais: privatumo suteikimu bei trūko informacijos kiekio ir aiškumo iš medicinos personalo. Darbo struktūra: Pirmajame skyriuje yra analizuojama bei nagrinėjama sveikatos priežiūros paslaugų kokybės samprata bei veiklos ir kokybės vertinimo priemonės. Antrajame skyriuje nagrinėjama VUL Santaros klinikų reglamentavimas, esamos kokybės politikos, bei veiklos ataskaitos. Trečiajame skyriuje labiau gilinamasi ir analizuojami sveikatos priežiūros kokybę reglamentuojantys teisės aktai ir programos Lietuvoje. Ketvirtame skyriuje aprašyta kiekybinio tyrimo metodologija, jo esmė bei pritaikymas, atskleidžiami ištirti niuansai. Penktajame skyriuje pateikti gauti duomenys. Jie analizuojami ir lyginami su moksline literatūra. Darbo pabaigoje pateiktos tyrimo išvados, iš jų formuluojami pasiūlymai.

Magistro baigiamajame darbe tiriama hospitalinių infekcijų netolygumai ir šių infekcijų valdymo reglamentavimo taikymas X sveikatos priežiūros įstaigoje. Pirmame skyriuje analizuojami hospitalinių infekcijų ypatumai: hospitalinių infekcijų apibrėžimas, rizikos veiksniai, paplitimas Lietuvoje ir užsienyje. Antrame skyriuje pateikiama hospitalinių infekcijų valdymo aspektai: hospitalinių infekcijų teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, infekcijų kontrolės svarba sveikatos priežiūros įstaigose ir hospitalinių infekcijų sąsajos su socialiniais veiksniais. Trečiame skyriuje pateikiamas hospitalinių infekcijų valdymo reglamentavimo tyrimas X sveikatos priežiūros įstaigoje: tyrimo metodologija, 2021–2023 m. hospitalinių infekcijų duomenų analizė, kokybinio tyrimo rezultatai ir jų aptarimas.

Magistro baigiamajame darbe vertinama COVID-19 pandemijos įtaka gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos veiklos kokybei Vilniaus mieste. Aptariama gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos svarba, jos organizavimas, teisinis reguliavimas ir finansavimas Lietuvoje, pateikti prevencinės programos tyrimų ypatumai. Didelis dėmesys skirtas ankstyvosios diagnostikos vykdymo aprėpčių pristatymui, epidemiologinei situacijai Lietuvoje ir užsienyje bei teisinio reglamentavimo pokyčiams koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Baigiamajame darbe nagrinėjami teisės aktai, kurie tiesiogiai susiję su gimdos kaklelio vėžio prevencine programa. Siekiant įvertinti gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos kokybę Vilniaus mieste COVID-19 pandemijos metu, buvo įgyvendintas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa. Šiame tyrime pasitelktas SERVQUAL modelis, kurio dėka nustatyti pacientų lūkesčiai ir patirtos kokybės vertinimas. Tyrimo duomenų analizei pasitelkta IBM SPSS 26.0 kompiuterine programa, pateiktos išvados ir pasiūlymai.

Magistro baigiamajame darbe tiriama COVID -19 pandemijos įtaka moterų krūties vėžio prevencinei programai, Kauno miesto savivaldybėje. Pirmojoje dalyje analizuojami moterų krūties vėžio prevencinės programos teoriniai aspektai (apibūdinamas krūties vėžys, prevencinė programa, jos nauda, prevencinės programos efektyvumą lemiantys veiksniai, įgyvendinimas). Antroje dalyje pristatoma Covid-19 įtakos moterų krūties vėžio prevencinei programai Kauno miesto savivaldybėje tyrimo metodologija. Trečiojoje dalyje analizuojami tyrimo rezultatai, pateikiamas tyrimo rezultatų aptarimas.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimo samprata, ypatumai ir principai teoriniame lygmenyje, taip pat įvertinta Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimo būklė ir specialistų nuomonė apie svarbiausiu bendradarbiavimo aspektus ir plėtros galimybes. Pirmame skyriuje nagrinėjama bendradarbiavimo teorija, reikalingi aspektai siekiant užtikrinti sėkmingą bendradarbiavimą sveikatos sektoriuje, pabrėžiant teisinį reglamentavimą, taip pat aptariama reikšmė visuomenei, sveikatos specialistams ir sveikatos sistemai, pateikiama užsienio šalių geroji praktika. Antrame darbo skyriuje pateikiamas kokybinio tyrimo metodikos pagrindimas skirtas išsiaiškinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos specialistų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimo būklę ir jų požiūrį šia tema. Trečiame skyriuje analizuojami gauti kokybinio tyrimo rezultatai, daromos įžvalgos leido interpretuoti tyrimo dalyvių nuomonę. Ketvirtame skyriuje kokybinio tyrimo rezultatai lyginami su kitais moksliniais tyrimais ir literatūros šaltiniais, vertinamas tyrimo reikšmingumas. Taip pat darbe pateikiamos išvados ir rekomendacijos, kurios leidžia apibendrinti viso tyrimo esmę ir gautus rezultatus. Prieduose pateikiamas interviu klausimynas ir SSGG analizė, skirta išaiškinti bendradarbiavimo tarp minėtų sveikatos sektorių, kaip galimai naujos sveikatos politikos, vidinius ir išorinius veiksnius.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta išvengiamų hospitalizacijų svarba aktyvaus gydymo savivaldybių ligoninių veikloje, nagrinėjant lietuvių bei užsienio autorių literatūra, Lietuvos Respublikos teisės aktus bei Lietuvos ir užsienio šalių statistinius duomenis. Atliktas kokybinis pusiau struktūruotas interviu tyrimas. Darbas yra suskirstytas į tris pagrindinius skyrius. Pirmame skyriuje yra nagrinėjama išvengiamų hospitalizacijų koncepcija, ambulatoriškai valdomų ligų sąrašo specifika, išvengiamų hospitalizacijų evoliucija Lietuvoje bei kitose šalyse, teisinis išvengiamų hospitalizacijų reglamentavimas. Antrajame skyriuje nagrinėjama Lietuvos sveikatos sektoriaus finansavimo sistema, tame fone įvertinama išvengiamų hospitalizacijų kaina mūsų šalyje, aprašomi šalies savivaldybių ligoninių veiklos vertinimo rodikliai. Trečiajame skyriuje yra aprašomas kokybinio tyrimo interviu su pašnekovais, pateikiami informantų atsakymai į klausimus, jų mintys, pasiūlymai. Pagal gautus atsakymus yra padaromos išvados, bei iškeliamos empirinio tyrimo metu išryškėjusios problemos.

Baigiamajame magistro darbe yra bandoma rasti sąsajų tarp vyrų informuotumo ir dalyvavimo priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Pirmame skyriuje aptariama tiek sergamumo, tiek mirtingumo statistika Tauragės apskrityje, Lietuvoje ir pasaulyje. Aprašomos prevencijos strategijos bei svarbus veiksnys - sveikatos raštingumas. Nagrinėjama priešinės liaukos naviko ankstyvosios diagnostikos programa, jos teisinis reglamentavimas, finansavimas ir rezultatai. Antrame skyriuje yra aprašoma pasirinkta tyrimo metodika, tyrimo instrumentas, tiriamųjų kontingentas ir pasirinkti duomenų analizės būdai. Trečiame skyriuje atliekama kokybinio tyrimo analizė, aprašomi gauti rezultatai. Toliau pateikiamos išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas.