Birštonas, Ramūnas

Artikli eesmärgiks on selgitada, millises ulatuses mõjutab keeleandmetele kohalduv õiguslik režiim keelemudelite arendamist ja kasutamist. Autorid lähtuvad oma käsitluses protsessiskeemist, alustades algandmetest ning lõpetades keeletehnoloogiat sisaldavate valmistoodetega (nt kõneliidesega külmik). Keeletehnoloogias kasutatavad algandmed sisaldavad tihti autoriõiguslikult kaitstavaid teoseid, autoriõigusega kaasnevate õiguste objekte (esitus, salvestus) ja isikuandmeid (isiku hääl, isiku kohta käiv muu info), mida säilitatakse annoteerimata ja annoteeritud andmekogudes. Keelandmete õiguslikke küsimusi on juba varem uuritud. Õiguslikult on läbi uurimata aga keelemudelite õiguslikud aspektid. Autorid on seisukohal, et reeglina ei mõjuta keelemudelite edasist õiguslikku staatust kasutatud algandmete õiguslik režiim, sest autoriõigusega kaitstavad teosed mudelis pigem ei säili. Küll aga võib õiguslikke probleeme tekitada isiku hääle kasutamine keelemudelis. Autorid analüüsivad võimalikke lahendusvariante nende probleemide ületamiseks. Artiklis vaadeldakse ka uue autoriõiguse direktiiviga kehtestatavat andmekaeve regulatsiooni ja selle rakendamist keelemudelite loomise kontekstis.

The authors explore different models of transfer of industrial property on a comparative basis. The article demonstrates that these models differ on a country level and several models may be in use in one legal system. The authors analyze strengths and weaknesses and legal implications of these models in the three Baltic States both at the regulatory level and at the practical level through case studies. The authors conclude that would be preferable to use the model under which the register is vested with negative publicity and the transfer of ownership of industrial property is not made dependent on its recordation.

Straipsnių rinkinyje yra pateikiamas Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių autorių – mokslininkų ir praktikų – požiūris į vykstančią autorių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo reformą, susijusią su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2014/26/ES įgyvendinimu. Straipsniuose aptariama tiek direktyvos įgyvendinimo situacija atskirose valstybėse narėse, tiek konceptualūs reformos aspektai.

The article deals with the issue of exhaustion of trademark rights, which is among the most difficult and controversial questions in the field of intellectual property law. The principle of exhaustion of trademark rights interferes with the scope of trademark owners’ rights as well as the rights of other market participants. Thus, it is important to ensure a fair balance between the interests of both parties, i.e. trademark owners and other market players. Exhaustion of rights being the concept of lex specialis, i.e. trademark law, is closely inter-related with national contract law as well as procedural law of different countries, which makes it difficult to ensure the consistency of case law regarding the application of the principle of exhaustion of trademark rights within different EU (EEA) Member States. The article provides theoretical and practical analysis of some problematic aspects related to the application of the principle of exhaustion of trademark rights, suggesting relevant insights which could serve in trying to find answers in pursuit of more legal certainty and predictability for market participants.

This article reviews the legal experience of Germany, Estonia, Latvia and Lithuania dealing with the films that were created in these countries during the Soviet period. These films do not only form a remarkable part of the cultural heritage of these nations, but also a possible source of revenues as well. Within this context, a particularly acute question concerns the legal fate of digitized versions of these films, inflicting a multitude of copyright law issues, as the majority of these films are still protected by copyright. In contrast to the almost identical legal regulation in the Soviet period, after the collapse of the Soviet Union all the four countries investigated in this paper chose separate ways to address copyright problems which soon arose, resulting in a surprisingly heterogeneous treatment of film copyrights, which spans from considerably user-friendly solutions to factual lockups of the film stock.

Mokslo straipsnių rinkinys „Privatinės teisės doktrina ir praktika. Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui“ skiriamas pažymėti žymaus Lietuvos teisininko ir visuomenės veikėjo, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus dr. Vytauto Pakalniškio septyniasdešimties metų jubiliejų. Atsižvelgiant į profesoriaus V. Pakalniškio mokslinių interesų sritį, rinkinį sudaro septyniolika straipsnių, nagrinėjančių aktualius doktrinos bei praktikos klausimus ir apimančių įvairias privatinės teisės sritis: civilinės teisės bendrąsias nuostatas, fizinius ir juridinius asmenis, atstovavimą, daiktinę teisę, sutarčių teisę, autorių teisę, civilinio proceso teisę bei bankroto teisę, taip pat įžanginiame straipsnyje pateikiama išsami nuosavybės santykių reguliavimo kaitos ir šios kaitos politinių bei teisinių prielaidų apžvalga pereinamuoju laikotarpiu iki Nepriklausomybės atkūrimo ir pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais. Leidinys skirtas, visų pirma, teisininkams – tiek teisės mokslininkams, tiek praktikams, tiek studentams, besidomintiems civilinės teisės ir civilinio proceso teisės problemomis. Tačiau rinkinyje esantys straipsniai gali būti vertingas informacijos šaltinis ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų atstovams