Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20416
Rodoma1 - 2 iš 2
  • Item type:ETD,
    Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įgyvendinimas taikant bendradarbiavimo modelį, kaip kokybės užtikrinimo mechanizmą
    [Implementation of preschool and primary education using a collaborative model as a quality assurance mechanism]
    master thesis[2024][S003]
    Junevičienė, Dovilė

    Auganti ikimokyklinio ugdymo aprėptis skatina ieškoti būdų ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo(si) kokybei užtikrinti. Investicijos į švietimo kaitos procesus ne visada yra efektyvios ir atitinkančios švietimo ekspertų lūkesčius. Todėl ugdymo įstaigų vadovams tenka ieškoti inovatyvių ugdymo įstaigos veiklos vadybos būdų, o pedagogams gilinti metodikos žinias norint efektyviai gerinti mokinių pasiekimus ir užtikrinti jiems mokymosi sėkmę ateityje. Šiandien sudėtinga įvardinti ugdymo kokybės požymius. Kiekviena šalis yra pasirinkusi skirtingus aspektus pagal jos švietimo politiką ir ugdymo sistemos vientisumą. Taigi žengiant kokybės įgyvendinimo keliu svarbu turėti platesnę ugdymo kokybės sampratą išplečiant paieškas už klasės ir mokyklos ribų. Lietuvos ir Europos švietimo ekspertų ir edukologų nuomone partnerysčių kūrimas, kolegialus pedagogų bendradarbiavimas bei ugdymo įstaigos ir tėvų sąveika sukuria galimybę tobulinti ugdymą(si) pasitelkiant institucinį bendradarbiavimą kaip priemonę. Todėl šiame darbe keliami šie probleminiai klausimai: kaip vyksta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas? Kiek reikšmingas bendradarbiavimas geresniam ugdymo proceso kūrimui? Kaip vadovai palaiko bendradarbiavimo idėją, kaip priemonę padedančią kurti veiksmingą įstaigos vadybą? Kiek vadovų ir pedagogų lyderystė bei siekis įgyti naujų kompetencijų tarnauja bendradarbiavimui? Darbo tikslas: ištirti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas vykdančių mokyklų institucinio bendradarbiavimo ypatumus ir atskleisti jų reikšmingumą vaiko ugdymosi kokybei. Tyrimo objektas: institucinis ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų bendradarbiavimas ir jo reikšmingumas vaiko ugdymo(si) kokybei. Darbo uždaviniai: atlikti ugdymo įstaigų institucinio bendradarbiavimo sampratos teorinę analizę ir atskleisti jo reikšmingumą ugdymo kokybei; identifikuoti kiek sėkmingų partnerysčių kūrimas padeda bendradarbiaujančių ugdymo įstaigų vadovams siekti įstaigos veiklos kokybės taikant pusiau struktūruoto interviu metodą; ištirti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų pedagogų bendradarbiavimo tikimybę ir formas taikant tikslinės grupės metodą; remiantis moksline literatūra ir gautų duomenų analize, sukurti bendradarbiavimo modelį užtikrinantį sėkmingą ugdymos(si) tęstinumą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir kokybinio tyrimo individualaus interviu bei tikslinės grupės diskusijos strategija. Tyrimo rezultatai. Atvejo tyrime dalyvavo dvi ikimokyklinio, priešmokyklinio ir (ar) pradinio ugdymo programas vykdandčios ugdymo įstaigos. Išanalizavus vadovų interviu duomenis paaiškėjo, kad bendruomenės sutelktumas užtikrina sklandesnį ugdymo įstaigos tikslų įgyvendinimą. Vadovai įžvelgia bendradarbiavimo prasmę kaip vieną iš būdų tobulinti ugdymo kokybę ypač tais atvejais kai reikia užtikrinti vaikui sklandų ikimokyklinio ugdymo pakopos baigimą ir perėjimą į pradinį ugdymą. Didesnė tėvų įtrauktis į ugdymo procesą pastebima A įstaigoje, tuo tarpu B įstaiga apsiriboja informavimu apie vaiko ugdymą(si). Vaikų darželį ir mokyklą bendradarbiauti skatina ugdytinių pažangos ir pasiekimų klausimai. Ryškesnė lyderystės raiška būdinga mokyklos pedagogams.

      141
  • Item type:ETD,
    Dėstytojo vaidmuo nesavarankiškai atliktų studijų darbų prevencijoje Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstaigose
    [The role of the academic staff in the prevention of contract cheating in the higher schools of the Republic of Lithuania]
    master thesis[2024][S003]
    Žonych, Anastasija

    Nesavarankiškas studijų darbų rengimas tampa vis sudėtingesnė aukštojo mokslo sektoriaus problema. Kadangi šio akademinio sąžiningumo pažeidimo būdas grindžiamas studentams įsigyjant originalius studijų darbus, dėstytojų vaidmuo yra ypatingai svarbus akademinio nesąžiningumo pažeidimo prevencijoje. Todėl šiame darbe bus siekiama išsiaiškinti kokiais būdais vyksta ir kodėl svarbus dėstytojų vaidmuo nesavarankiškai atliktų studijų darbų problemos prevencijoje Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose. Probleminiai klausimai: Kodėl dėstytojų vaidmuo nesavarankiškai atliktų studijų darbų problemos prevencijoje Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose yra ypatingai svarbus? Kaip reiškiasi dėstytojų vaidmuo nesavarankiškai atliktų studijų darbų problemos prevencijoje Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose? Darbo tikslas: identifikuoti dėstytojo vaidmens modelį nesavarankiškai atliktų studijų darbų prevencijoje Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose. Darbo uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą ir atliktus mokslinius tyrimus, susijusius su nesavarankiškai atliktų studijų darbų problema; atskleisti šiuolaikinių technologijų daromą įtaką nesavarankiškai atliktų darbų atvejų paplitimui; ištirti dėstytojo vaidmens, nesavarankiškai atliktų studijų darbų prevencijoje, reglamentavimą Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir jo analizę moksliniuose darbuose; identifikuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų vaidmenį nesavarankiškai atliktų darbų problemos valdyme. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių analizės metodas, dokumentų analizė, kokybinis interviu metodas. Tyrimo rezultatai: Teorinės mokslinės literatūros analizės metu buvo atskleista, kad nesavarankiškas atliktų studijų darbų pateikimas – vienas iš grubiausių akademinio sąžiningumo pažeidimų. Atlikus mokslinės literatūros analizę ir atliktus mokslinius tyrimus, susijusius su nesavarankiškai atliktų darbų problema, daroma išvada, kad studentų sprendimą įsigyti studijų rašto darbą lemia vidiniai studentų veiksniai. Teisės aktų analizės metu nustatyta, kad akademiniame pasaulyje nėra atrasto veikiančio teisinio mechanizmo, kuris užkirstų kelią nagrinėjamo pažeidimo atsiradimui. Apibendrinant atliktą mokslinės literatūros, analitinių apžvalgų ir teisės aktų analizę, galima teigti, kad dėstytojų vaidmuo nesavarankiškai atliktų darbų problemos prevencijoje yra ypatingai svarbus. Apibendrinus mokslinių šaltinių informaciją, identifikuotas teorinis dėstytojo vaidmens modelis. Mokslinės literatūros analizės metu identifikuota, kad mokslininkai daugiausiai dėmesio skiria studentų motyvacijai pirkti studijų rašto darbus, nei dėstytojų vaidmens prevencijoje analizei. Atlikus teisės aktų analizę pastebima, kad dėstytojų vaidmenį akademinio sąžiningumo užtikrinime reglamentuoja aukštųjų mokyklų Akademinės etikos kodeksai. Nustatyta, kad dėstytojai privalo laikytis akademinės etikos principų ir besąlygiškai informuoti atsakingus asmenys apie akademinio sąžiningumo pažeidimą. Atlikus kokybinio tyrimo duomenų analizę buvo identifikuotas praktinis dėstytojų vaidmens modelis nesavarankiškai atliktų studijų darbų prevencijoje. Remiantis gautais kokybinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad dėstytojų vaidmuo akademinio nesąžiningumo prevencijoje pasireiškia per studentų edukaciją (ugdymas) ir reiškinio prevencijos reglamentavimą (kontrolė). Kokybinio tyrimo analizės metu nustatyta, kad dėstytojai yra nusistatė dėl akademinio nesąžiningumo netoleravimo. Tyrimo metu identifikuota, kad dalis dėstytojų nuspręstų nutylėti identifikavus nesavarankiškai atliktą studijų darbą, Todėl remiantis išanalizuotais tyrimo duomenimis buvo identifikuotas praktinis dėstytojų vaidmens modelis, kuris sudarytas iš dėstytojų a) veiklos akademinio nesąžiningumo prevencijoje ir b) kompetencijų, kuriomis turi pasižymėti aukštųjų mokyklų dėstytojai.

      30