Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20416
Rodoma1 - 10 iš 11
  • Item type:ETD,
    Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkiai bendrojo ugdymo mokyklose: Šalčininkų rajono atvejis
    [Challenges in Implementing Inclusive Education in General Education Schools: The Case of Šalčininkai District]
    magister thesis[2026][S003]
    Tyškevič, Ivona

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkiai bendrojo ugdymo mokyklose, analizuojant Šalčininkų rajono atvejį. Darbo aktualumą lemia nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioję Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais bendrojo ugdymo mokyklos įpareigojamos sudaryti sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytis kartu su bendraamžiais. Problema siejama su tuo, kad teisinis įtraukiojo ugdymo reglamentavimas ne visada užtikrina sklandų jo įgyvendinimą praktikoje. Tyrimo objektas. Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžiose bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo klausimas. Su kokiais iššūkiais susiduria Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžios bendrojo ugdymo mokyklos, įgyvendindamos įtraukųjį ugdymą po 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusių Švietimo įstatymo pakeitimų? Tyrimo tikslas - išanalizuoti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkius Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžiose bendrojo ugdymo mokyklose, atsižvelgiant į Švietimo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Tyrimo uždaviniai. 1. Išanalizuoti įtraukiojo ugdymo sampratą, raidą ir pagrindinius principus mokslinėje literatūroje. 2. Atskleisti įtraukųjį ugdymą reglamentuojančių teisės aktų kaitą Lietuvoje. 3. Išnagrinėti įtraukiojo ugdymo organizavimo aspektus bendrojo ugdymo mokyklose. 4. Identifikuoti pagrindinius įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkius, su kuriais susiduria Šalčininkų rajono savivaldybei pavaldžių bendrojo ugdymo mokyklų vadovai, mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai. Tyrimo rezultatai parodė, kad įtraukusis ugdymas mokyklose suprantamas nevienodai, o po teisinių pokyčių pagrindinės praktinės problemos išliko aktualios. Dažniausiai įvardyti iššūkiai yra švietimo pagalbos specialistų ir mokinio padėjėjų trūkumas, mokytojų praktinių kompetencijų stoka, didėjantis darbo krūvis, laiko, metodinių priemonių ir finansavimo trūkumas, fizinės aplinkos pritaikymo ribotumai bei bendradarbiavimo su tėvais sunkumai. Išvadose pabrėžiama, kad sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui būtinos ne tik teisinės prielaidos, bet ir realūs žmogiškieji, finansiniai, organizaciniai ištekliai, savalaikė pagalba bei nuoseklus mokyklos bendruomenės bendradarbiavimas. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, empirinio tyrimo metodologija, tyrimo rezultatų analizė, diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.

      2  12
  • Item type:ETD,
    Mokytojas kaip lyderis įgyvendinant atnaujintą bendrojo ugdymo turinį
    [The Teacher as a Leader in Implementing the Updated Curriculum of General Education]
    magister thesis[2025][S003]
    Sungailienė, Ieva

    Magistro darbe pateikiami švietimo pokyčiai įgyvendinant atnaujintas ugdymo turinio programas bei mokytojų vaidmuo ir lyderystės apraiškos juos įgyvendinant. Pirmoje dalyje išanalizuotos lyderystės formos kaip transformacinė, transakcinė ir pasidalytoji lyderystė ir jų apraiškos ugdymo įstaigose. Taip pat mokytojų lyderystės svarba švietimo sektoriuje bei lyderiams būdingos kompetencijos ir savybės. Antroje dalyje pateikiami konkretūs pokyčiai susiję su programų atnaujinimu: įstatymai reglamentuojantys pokyčius, bendrųjų programų atnaujinimo etapai, turinio pokyčiai orientuoti bendrųjų kompetencijų ugdymą. Trečiojoje dalyje išanalizuoti realūs mokytojų veiksmai ruošiantis realizuoti atnaujintas ugdymo programas savo pamokose, sunkumai su kuriais jie susiduria ir mokytojų lyderystės apraiškos įgyvendinant pokyčius.

      13  17
  • Item type:ETD,
    Ikimokyklinių įstaigų mokytojų taikomi lyderystės veiksmai ir strategijos, skatinant bendradarbiavimą įtraukiojo ugdymo procese informacinių technologijų pagalba
    [Leadership Actions and Strategies Implemented by Preschool Teachers to Foster Collaboration in the Inclusive Education Process Through the Use of Information Technology]
    magister thesis[2025][S003]
    Petrauskienė, Justina

    Magistro darbe identifikuoti konkretūs veiksmai ir strategijos, kurias taiko ikimokyklinės pakopos pedagogai, siekdami skatinti bendradarbiavimo procesą bei taikyti informacines komunikacines technologijas įtraukiojo ugdymo procese. Pirmoje darbo dalyje išanalizuota lyderystės samprata, transformacinė ir bendradarbiaujanti, etiška lyderystė, aptartos lyderiui būdingos savybės švietimo aplinkoje. Antroje darbo dalyje išnagrinėtas technologijų vaidmuo švietime, IKT panaudojimo galimybės įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Trečioje darbo dalyje išanalizuotos bendradarbiavimo formos ir šio proceso reikšmė. Ketvirtoje darbo dalyje pristatyta tyrimo metodika ir gauti rezultatai, kuriais siekta atskleisti, kaip praktikoje yra taikomi pokyčių lyderystės veiksmai, siekiant skatinti tarpusavio bendradarbiavimą naudojant informacines technologijas įtraukiojo ugdymo procese.

      3
  • Item type:ETD,
    Vadovo lyderystės raiška įgyvendinant pokyčius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: Utenos rajono atvejis
    [The expression of the leader's leadership in the implementation of changes in a preschool education institution: the case of the Utena district]
    magister thesis[2025][S003]
    Kaziukaitienė, Lina

    Magistro baigiamojo darbo „Vadovo lyderystės raiška įgyvendinant pokyčius ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: Utenos rajono atvejis“ Aktualumas. Lietuvoje išgyvena nemažai pokyčių šiuolaikiniame švietimo kontekste. Kiekviena įstaiga susiduria su poreikiu pasirengti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, privalomojo ugdymo amžiaus ankstinimui, atnaujintos priešmokyklinio ugdymo ir atsinaujinančių ikimokyklinio ugdymo programų įgyvendinimui. Pokyčių procese itin svarbus vaidmuo tenka įstaigų vadovų lyderystei. Tyrimo objektas: Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystės raiška Tyrimo tikslas: nustatyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo lyderystės raiškos požymius, reikalingus įgyvendinant pokyčius įstaigoje. Uždaviniai: 1.Išnagrinėti lyderystei būdingas kompetencijas ir gebėjimų spektrą, aptariant lyderystės sąvokas, modelius, principus, raiškos ypatumus, kompetencijas; 2.Išanalizuoti teoriniu aspektu ugdymo įstaigų vadovų lyderystės galimybes pokyčių kontekste; 3.Apibūdinti pokyčius ikimokykliniame ugdyme aptariant privalomojo ugdymo ankstinimo situaciją, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo siekį, ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimo proceso ypatumus; 4.Identifikuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams reikalingus lyderystės raiškos elementus: asmenines savybes, naudojamas priemones, būdus, padedančius ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinti pokyčius. Darbe taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, strateginių dokumentų ir teisės aktų analizė, struktūruotas interviu, turinio (content) analizė. Atlikus empirinį tyrimą gautos esminės išvados: sėkminga lyderystė pasireiškia aiškiai komunikuojant, pasidalijant darbus, vadovaujantis žinomo lyderio pavyzdžiu, akcentuojant pasiektą tikslą, įvertinant sekėjus; ikimokyklinio ugdymo įstaigų lyderiams svarbiausios asmeninės savybės yra organizaciniai gebėjimai, mokymosi siekis, komunikaciniai gebėjimai, drąsa, konfliktų valdymas ir empatija; ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai savo asmeninę lyderystės raišką įgyvendina bendradarbiaudami, puoselėdami pasitikėjimu grįstus santykius, siūlydami naujas iniciatyvas, idėjas, taikydami motyvacines priemones, rodydami asmeninį pavyzdį ir taikydami komandinio darbo metodus bei teikdami reikalingą pagalbą; ikimokyklinio ugdymo įstaigoms svarbūs ir reikšmingi pokyčiai yra itraukiojo ugdymo principų įgyvendinimas, ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimas bei jaučiama socialinio konteksto kaita; atnaujinant ikimokyklinio ugdymo programas vadovo lyderystė pasireiškia formuojant komandas, motyvuojant ir palaikant darbuotojus, organizuojant ir planuojant veiklas; Vadovo lyderystė pokyčių įgyvendinimo sėkmei pasireiškia asmeniniu nusiteikimu pokyčiui ir darbuotojų nuteikimu veiklai.

      7  14
  • Item type:ETD,
    Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įgyvendinimas taikant bendradarbiavimo modelį, kaip kokybės užtikrinimo mechanizmą
    [Implementation of preschool and primary education using a collaborative model as a quality assurance mechanism]
    master thesis[2024][S003]
    Junevičienė, Dovilė

    Auganti ikimokyklinio ugdymo aprėptis skatina ieškoti būdų ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo(si) kokybei užtikrinti. Investicijos į švietimo kaitos procesus ne visada yra efektyvios ir atitinkančios švietimo ekspertų lūkesčius. Todėl ugdymo įstaigų vadovams tenka ieškoti inovatyvių ugdymo įstaigos veiklos vadybos būdų, o pedagogams gilinti metodikos žinias norint efektyviai gerinti mokinių pasiekimus ir užtikrinti jiems mokymosi sėkmę ateityje. Šiandien sudėtinga įvardinti ugdymo kokybės požymius. Kiekviena šalis yra pasirinkusi skirtingus aspektus pagal jos švietimo politiką ir ugdymo sistemos vientisumą. Taigi žengiant kokybės įgyvendinimo keliu svarbu turėti platesnę ugdymo kokybės sampratą išplečiant paieškas už klasės ir mokyklos ribų. Lietuvos ir Europos švietimo ekspertų ir edukologų nuomone partnerysčių kūrimas, kolegialus pedagogų bendradarbiavimas bei ugdymo įstaigos ir tėvų sąveika sukuria galimybę tobulinti ugdymą(si) pasitelkiant institucinį bendradarbiavimą kaip priemonę. Todėl šiame darbe keliami šie probleminiai klausimai: kaip vyksta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas? Kiek reikšmingas bendradarbiavimas geresniam ugdymo proceso kūrimui? Kaip vadovai palaiko bendradarbiavimo idėją, kaip priemonę padedančią kurti veiksmingą įstaigos vadybą? Kiek vadovų ir pedagogų lyderystė bei siekis įgyti naujų kompetencijų tarnauja bendradarbiavimui? Darbo tikslas: ištirti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas vykdančių mokyklų institucinio bendradarbiavimo ypatumus ir atskleisti jų reikšmingumą vaiko ugdymosi kokybei. Tyrimo objektas: institucinis ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų bendradarbiavimas ir jo reikšmingumas vaiko ugdymo(si) kokybei. Darbo uždaviniai: atlikti ugdymo įstaigų institucinio bendradarbiavimo sampratos teorinę analizę ir atskleisti jo reikšmingumą ugdymo kokybei; identifikuoti kiek sėkmingų partnerysčių kūrimas padeda bendradarbiaujančių ugdymo įstaigų vadovams siekti įstaigos veiklos kokybės taikant pusiau struktūruoto interviu metodą; ištirti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų pedagogų bendradarbiavimo tikimybę ir formas taikant tikslinės grupės metodą; remiantis moksline literatūra ir gautų duomenų analize, sukurti bendradarbiavimo modelį užtikrinantį sėkmingą ugdymos(si) tęstinumą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir kokybinio tyrimo individualaus interviu bei tikslinės grupės diskusijos strategija. Tyrimo rezultatai. Atvejo tyrime dalyvavo dvi ikimokyklinio, priešmokyklinio ir (ar) pradinio ugdymo programas vykdandčios ugdymo įstaigos. Išanalizavus vadovų interviu duomenis paaiškėjo, kad bendruomenės sutelktumas užtikrina sklandesnį ugdymo įstaigos tikslų įgyvendinimą. Vadovai įžvelgia bendradarbiavimo prasmę kaip vieną iš būdų tobulinti ugdymo kokybę ypač tais atvejais kai reikia užtikrinti vaikui sklandų ikimokyklinio ugdymo pakopos baigimą ir perėjimą į pradinį ugdymą. Didesnė tėvų įtrauktis į ugdymo procesą pastebima A įstaigoje, tuo tarpu B įstaiga apsiriboja informavimu apie vaiko ugdymą(si). Vaikų darželį ir mokyklą bendradarbiauti skatina ugdytinių pažangos ir pasiekimų klausimai. Ryškesnė lyderystės raiška būdinga mokyklos pedagogams.

      141
  • Item type:ETD,
    Dėstytojo vaidmuo nesavarankiškai atliktų studijų darbų prevencijoje Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstaigose
    [The role of the academic staff in the prevention of contract cheating in the higher schools of the Republic of Lithuania]
    master thesis[2024][S003]
    Žonych, Anastasija

    Nesavarankiškas studijų darbų rengimas tampa vis sudėtingesnė aukštojo mokslo sektoriaus problema. Kadangi šio akademinio sąžiningumo pažeidimo būdas grindžiamas studentams įsigyjant originalius studijų darbus, dėstytojų vaidmuo yra ypatingai svarbus akademinio nesąžiningumo pažeidimo prevencijoje. Todėl šiame darbe bus siekiama išsiaiškinti kokiais būdais vyksta ir kodėl svarbus dėstytojų vaidmuo nesavarankiškai atliktų studijų darbų problemos prevencijoje Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose. Probleminiai klausimai: Kodėl dėstytojų vaidmuo nesavarankiškai atliktų studijų darbų problemos prevencijoje Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose yra ypatingai svarbus? Kaip reiškiasi dėstytojų vaidmuo nesavarankiškai atliktų studijų darbų problemos prevencijoje Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose? Darbo tikslas: identifikuoti dėstytojo vaidmens modelį nesavarankiškai atliktų studijų darbų prevencijoje Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose. Darbo uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą ir atliktus mokslinius tyrimus, susijusius su nesavarankiškai atliktų studijų darbų problema; atskleisti šiuolaikinių technologijų daromą įtaką nesavarankiškai atliktų darbų atvejų paplitimui; ištirti dėstytojo vaidmens, nesavarankiškai atliktų studijų darbų prevencijoje, reglamentavimą Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir jo analizę moksliniuose darbuose; identifikuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų vaidmenį nesavarankiškai atliktų darbų problemos valdyme. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių analizės metodas, dokumentų analizė, kokybinis interviu metodas. Tyrimo rezultatai: Teorinės mokslinės literatūros analizės metu buvo atskleista, kad nesavarankiškas atliktų studijų darbų pateikimas – vienas iš grubiausių akademinio sąžiningumo pažeidimų. Atlikus mokslinės literatūros analizę ir atliktus mokslinius tyrimus, susijusius su nesavarankiškai atliktų darbų problema, daroma išvada, kad studentų sprendimą įsigyti studijų rašto darbą lemia vidiniai studentų veiksniai. Teisės aktų analizės metu nustatyta, kad akademiniame pasaulyje nėra atrasto veikiančio teisinio mechanizmo, kuris užkirstų kelią nagrinėjamo pažeidimo atsiradimui. Apibendrinant atliktą mokslinės literatūros, analitinių apžvalgų ir teisės aktų analizę, galima teigti, kad dėstytojų vaidmuo nesavarankiškai atliktų darbų problemos prevencijoje yra ypatingai svarbus. Apibendrinus mokslinių šaltinių informaciją, identifikuotas teorinis dėstytojo vaidmens modelis. Mokslinės literatūros analizės metu identifikuota, kad mokslininkai daugiausiai dėmesio skiria studentų motyvacijai pirkti studijų rašto darbus, nei dėstytojų vaidmens prevencijoje analizei. Atlikus teisės aktų analizę pastebima, kad dėstytojų vaidmenį akademinio sąžiningumo užtikrinime reglamentuoja aukštųjų mokyklų Akademinės etikos kodeksai. Nustatyta, kad dėstytojai privalo laikytis akademinės etikos principų ir besąlygiškai informuoti atsakingus asmenys apie akademinio sąžiningumo pažeidimą. Atlikus kokybinio tyrimo duomenų analizę buvo identifikuotas praktinis dėstytojų vaidmens modelis nesavarankiškai atliktų studijų darbų prevencijoje. Remiantis gautais kokybinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad dėstytojų vaidmuo akademinio nesąžiningumo prevencijoje pasireiškia per studentų edukaciją (ugdymas) ir reiškinio prevencijos reglamentavimą (kontrolė). Kokybinio tyrimo analizės metu nustatyta, kad dėstytojai yra nusistatė dėl akademinio nesąžiningumo netoleravimo. Tyrimo metu identifikuota, kad dalis dėstytojų nuspręstų nutylėti identifikavus nesavarankiškai atliktą studijų darbą, Todėl remiantis išanalizuotais tyrimo duomenimis buvo identifikuotas praktinis dėstytojų vaidmens modelis, kuris sudarytas iš dėstytojų a) veiklos akademinio nesąžiningumo prevencijoje ir b) kompetencijų, kuriomis turi pasižymėti aukštųjų mokyklų dėstytojai.

      30
  • Item type:ETD,
    "Tarptautiškumas namuose” kaip studijų kokybės veiksnys valstybinėse kolegijose
    ["Internationalisation at Home" as a Factor of Study Quality in State Colleges]
    master thesis[2024][S003]
    Jurgelionienė, Rūta

    Magistro baigiajame darbe nagrinėjama tarptautiškumo namuose poveikis koleginių studijų kokybei. Teorinėje darbo dalyje aptariama Lietuvos kolegijų raida 2000-2023 metais. Nagrinėjamos tarptautiškumo samprata, jo motyvai. Aptariami „ tarptautiškumo namuose, „ tarptautiškumo užsienyje“, „visapusiško tarptautiškumo“ skirtumai. Nagrinėjama Lietuvos aukštojo mokslo stufdijų kokybė tarptautiškumo aspektu, apžvelgiami ES ir nacionaliniai teisės aktai ir dokumentai, reglamentuojantys, analizuojantys kolegijų tarptautines veiklas. Empirinėje dalyje analizuojamas ekspertų požiūris į tarptautiškumo sampratą, tarptautiškumo tikslus, edukacinę ir socialinę aplinką, naudojamus išorės ir vidinius kokybės vertinimo instrumentus. Apžvelgiami tyrimo rezultatai, tarptautiškumo namuose poveikis studijų kokybei, pateikiamos įžvalgos ir rekomendacijos.

      10  13
  • Item type:ETD,
    Mokymosi visą gyvenimą sistemų užtikrinimas kintančio pasaulio iššūkių valdymui: Lietuvos ir pasirinktų Europos Sąjungos valstybių, kurių suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose rodikliai aukštesni, lyginamoji analizė
    [Ensuring lifelong learning systems for managing the challenges of a changing world: a comparative analysis of Lithuania and selected European Union countries with higher rates of adult participation in lifelong learning activities]
    master thesis[2023][S003]
    Kežytė, Genovaitė

    Gyvename pokyčių ir iššūkių laikais – ekonominiai, politiniai, technologiniai pokyčiai, pasaulinė COVID-19 pandemija, karo Ukrainoje situacija daro didžiulę įtaką ir kelia sumaištį tiek žmonių darbinėse veiklose, tiek jų gyvenimuose. Vis dažniau tenka dirbti neapibrėžtumų aplinkoje ir priimti sprendimus atitinkančius tokią aplinką. Dėl tokių didžiųjų tendencijų kaip globalizacija, technologijų pažanga ir demografiniai pokyčiai keičiasi visuomenė, keičiasi darbo pobūdis, didėja aukštesnio lygio bei naujų įgūdžių paklausa. Šios globalios tendencijos sustiprina poreikį kurti į ateitį orientuotą, lanksčią ir veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą. Mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimas kintančio pasaulio iššūkių valdymui Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse tampa prioritetiniu tikslu. Tyrimo problema – kaip mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimas padeda valdyti kintančio pasaulio iššūkius? Tyrimo hipotezė – holistinis požiūris į mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimą sąlygoja kintančio pasaulio iššūkių valdymą. Darbo tikslas – atlikti mokymosi visą gyvenimą sistemų užtikrinimo kintančio pasaulio iššūkių valdymui lyginamąją analizę Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimo kintančio pasaulio iššūkių valdymui aktualių aspektų analizę. 2. Atlikti Europos Sąjungos ir nacionalinio lygmens mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimo kintančio pasaulio iššūkių valdymui reglamentavimo ir iniciatyvų analizę. 3. Atlikti Lietuvos ir pasirinktų Europos Sąjungos valstybių, kurių suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose rodikliai aukštesni, mokymosi visą gyvenimą sistemų reglamentavimo ir iniciatyvų lyginamąją analizę. 4. Atlikti Lietuvos ir pasirinktų Europos Sąjungos valstybių, kurių suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose rodikliai aukštesni, mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimo komponentų lyginamąją analizę. 5. Atlikti Lietuvos ir pasirinktų Europos Sąjungos valstybių, kurių suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose rodikliai aukštesni, dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose ir įsitvirtinimo darbo rinkoje duomenų lyginamąją analizę. 6. Nustatyti pasirinktų Europos Sąjungos valstybių, kurių suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą veiklose rodikliai aukštesni lyginant su Lietuva, mokymosi visą gyvenimą sistemų užtikrinimo kintančio pasaulio iššūkių valdymui pranašumus. Darbo metodai: tyrimo uždaviniams atlikti taikoma mišrių tyrimo metodų prieiga. Mokymąsi visą gyvenimą reglamentuojančių dokumentų analizė ir sisteminimas, turinio analizė, lyginamoji analizė, aprašomoji statistika bei grafinis duomenų vaizdavimas (logografijos metodas). Globalios tendencijos viena su kita glaudžiai susiję, išryškina mokymosi visą gyvenimą sistemos užtikrinimo kintančio pasaulio iššūkių valdymui svarbą, palankių sąlygų užtikrinimo asmenims plėtoti karjeros planavimui būtinų kompetencijų svarbą. Išskirtos tyrimo problemos priežastys bei numatomos pasekmės nurodo kompleksinių, integralių sprendimų bei priemonių poreikį neutralizuoti galimoms neigiamoms ateities iššūkių tendencijų pasekmėms. ES dokumentuose svarbiuose suaugusiųjų švietimui, mokymuisi visą gyvenimą išskiriami pagrindiniai aspektai – įtraukaus, kokybiško suaugusiųjų švietimo, mokymosi visą gyvenimą skatinimas labiau atsižvelgiant į besimokančiųjų poreikius, suteikiant lanksčias galimybes bei motyvuojančias priemones aktyviau dalyvauti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo veiklose. Tuo pačiu skatinant suaugusiųjų švietimo sistemas tapti lankstesnėmis, atsparesnėmis, labiau pritaikytomis veiksmingai spręsti kintančio pasaulio iššūkius. Ankstesnio mokymosi pripažinimo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo, karjeros projektavimo, profesinio orientavimo paslaugų plėtojimo ir prieinamumo skatinimas pasitelkiant tokias priemones, kaip Individualios mokymosi sąskaitos ir Galimybes atverianti sistema, kuriomis siekiama didinti suaugusiųjų švietimo, mokymosi visą gyvenimą patrauklumą ir prieinamumą. Teorinėje dalyje išnagrinėti dokumentai bei atlikta lyginamoji analizė išryškino holistinio požiūrio į suaugusiųjų švietimą, mokymąsi visą gyvenimą svarbą, sistemos visumos suvokimo svarbą, jos sudedamųjų dalių sąveikos ir nuolatinio jų pertvarkymo poreikio svarbą, atliepiant kintančio pasaulio iššūkiams ir sėkmingam jų valdymui.

      19  10
  • Item type:ETD,
    Gimnazijos vadovų ir mokytojų lyderystės raiškos nustatymas ir vertinimas vaikų fizinio aktyvumo skatinimo kontekste: atvejo tyrimas
    [Determination and Assessment of Leadership Expression of Headmasters and Teachers in the Context of Promoting Children's Physical Activity: A Case Study]
    master thesis[2023][S003]
    Karpavičiūtė, Gerda

    Magistro baigiamajame darbe analizuojamas mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystės sistemos elementų veiksmingumas vaikų fizinio aktyvumo skatinimo kontekste. Darbo įvade pristatomas temos aktualumas, jos ištirtumas, darbo tikslas ir uždaviniai jam įgyvendinti. Taip pat pateikiami pagrindiniai tyrimo metodai ir strategija. Pirmojoje darbo dalyje aptariama lyderystės samprata, jos svarba švietimo kontekste, akcentuojant mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystės reikšmę, bei analizuojama mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo situacija Lietuvoje ir užsienio šalyse. Antrojoje darbo dalyje pateikiama atvejo kiekybinio tyrimo rezultatų analizė, kuria nustatyti tyrimo objekte veikiantys pasidalytosios lyderystės sistemos elementai ir jų veiksmingumas skatinant vaikų fizinį aktyvumą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos, kaip gerinti fizinio aktyvumo integraciją į ugdymo turinį siekiant įtraukti mokinius į aktyvią veiklą.

      60  28
  • Item type:ETD,
    Veiksnių, lemiančių Lietuvos tautinių mažumų mokinių pasiekimus, analizė
    [Analysis of Factors Determining the Achievements of Lithuanian National Minority Students]
    master thesis[2022][S003]
    Sviglinskienė, Olga

    Tautinės mažumos sudaro nemažą Lietuvos gyventojų dalį, todėl Lietuva įgyvendina tarptautinius ir nacionalinius įsipareigojimus tautinių mažumų teisių apsaugos srityje, sudarydama sąlygas tautinėms mažumoms mokytis gimtosios kalbos, gimtąja kalba ir išmokti valstybinę kalbą tiek, kad būtų galima sėkmingai dalyvauti šalies gyvenime. Kasmet prastėjantys tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatų problema yra itin aktuali Lietuvos švietimo sistemai, kadangi tautinės mažumos kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai įtakoja valstybės gyvenimą. Daugėjant mokinių, neišlaikiusių lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos egzamino surinkusių žemą balų skaičių, skaičius, auga mokinių, kurie negaus valstybės finansuojamos vietos aukštosiose mokymo įstaigose, skaičius. Todėl yra svarbu išryškinti veiksnius, lemiančius nevalstybine (lenkų, rusų) kalba besimokančių mokinių pasiekimus. Siekiant atliepti Lietuvos švietimo sistemos prioritetus aktualizuojant tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatų klausimus, šiame darbe keliama mokslinė problema: Kokie veiksniai turi įtakos tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatams? Koks yra ryšys tarp tautinių mažumų mokinių švietimo organizavimo ir veiksnių, įtakojančių mokinių pasiekimų rezultatus? Magistro darbo objektu pasirinktas tautinių mažumų mokinių pasiekimus lemiantys veiksniai. Darbe siekiama atskleisti veiksnius, lemiančius tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatus. Darbo tikslas konkretinamas šiais uždaviniais: 1) Analizuojant mokslinę ir metodinę literatūrą, įvertinti Lietuvos patirtį ugdant tautinių mažumų mokinius. 2) Analizuojant teisės aktus, įvertinti tautinių mažumų mokyklų tinklą ir personalą. 3) Analizuojant tautinių mažumų mokinių NMPP, PUPP ir VBE rezultatus, išryškinti pasiekimų rezultatų problemas. 4) Taikant anketavimo metodą, identifikuoti veiksnius, lemiančius tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatus. Darbe naudoti mokslinės ir metodinės literatūros analizės, teisės aktų, statistinės analizės ir anketinės apklausos metodai. Teorinėje darbo dalyje atskleidžiama švietimo organizavimas Lietuvoje, tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatai, veiksniai, įtakojantys mokinių pasiekimų rezultatus bei jų sąsajos, aptariami Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimų rezultatai šia tema. Atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa. Anketa sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: demografiniai klausimai; mokinių pasiekimų rezultatus lemiančių veiksnių klausimynas ir mokyklos veiklos kokybės klausimynas. Tyrime dalyvavo 393 Lietuvos tautinių mažumų (lenkų, rusų) bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų. Pagrindinė išvada – tautinių mažumų mokinių pasiekimų rezultatai statistiškai reikšmingai stipriu koreliaciniu ryšiu susiję su socialine atskirtimi, namų aplinka, tėvų įtaka ir požiūriu į mokslą, dėmesiu vaiko pažangai, pasikeitusiu pačių mokinių požiūriu į mokymąsi (motyvacija, tikslo siekis), švietimo įstaigų vadovų ir mokytojo kompetencija, aktyvių mokymo metodų, IKT taikymu, mąstymo, argumentavimo skatinimo per pamokas. Todėl galima daryti prielaidą, kad tautinių mažumų švietimo įstaigų tinklo pertvarka pagerintų ugdymo kokybę.

      52  38