Banevičiūtė, Aušra
Demokratinės vertybės viduramžių bažnyčiojeItem type:Publication, [The democratical principles in middle ages of Christianian Church]conference paper[2007][P2b][S002][5]Mokslinės minties šventė - 2007 : studentų tarptautinių mokslinių konferencijų pranešimai, [2007 m. balandžio 19-20 d., Vilnius] / Mykolo Romerio universiteto Studentų mokslinė draugija. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2007. ISBN 9789955190592., p. 448-452Šiame darbe trumpai apžvelgiami pamatiniai demokratijos atsiradimo ir įsitvirtinimo šaltiniai ir kokią reikšmę joms įsigalėti turi bažnytinės, arba dar kitaip vadinamos kanonų, teisės demokratinės nuostatos ir vertybės. Remiantis šiuolaikine demokratija, straipsnyje pabrėžiama, kad jos struktūros daug ką perėmė iš krikščionybės. Taip pat nurodama, kad ji, būdama sekuliarizuotas krikščionių bažnyčios struktūros variantas, yra perėmusi krikščioniškuosius turinius ir kodus. Nors modernioji demokratija kilo krikščioniškajame pasaulyje, kultūriškai ir istoriškai susijusi su krikščionybe, tačiau ji galutinai susiformavo atmetusi krikščioniškąjį pasaulėvaizdį, pateikusi kitokias vertybes, nekrikščionišką požiūrį į žmogų ir jo galutinius tikslus. Krikščionybė ir moderni demokratija teikia skirtingus atramos taškus priimant asmeniškai svarbius ir politiškai reikšmingus sprendimus, vertinant žmogų bei jo vietą pasaulyje. Remiantis vertybių lygmeniu, krikščionybė yra vienintelė atsvara demokratijai, nes riboja polinkį į įstatymą įsprausti visa, kas sietina su iki galo neracionalizuojamu žmogaus asmeniu. Ji pateikia būdą spręsti tipiškai demokratinius moralinius konfliktus. Demokratija, kurioje esama įstatymų ir dvasios sintezės, pati siekia būti dvasios reprezentuotoja ir save pateikia kaip asmeniškai vertingą „vertybę‘‘ ir sukuria į įstatymus telpančią moralę.
21 18