Juknytė-Petreikienė, Inga
Nacionalinių strategijų įgyvendinimo veiksmingumas, pritraukiant mokinius į profesines mokyklasItem type:ETD, [The Effectiveness of Implementing National Strategies in Attracting Students to Vocational Schools]magister thesis[2026][S003]Lemkienė, GitanaProfesinio mokymo patrauklumas pastaraisiais metais tampa prioritetine Lietuvos švietimo politikos kryptimi, lemiančia jaunimo profesinius pasirinkimus bei atitiktį darbo rinkos poreikiams. Nors strateginiuose dokumentuose įtvirtintas siekis didinti PM prestižą, visuomenėje vyraujantys stereotipai vis dar riboja jo, kaip lygiavertės alternatyvos akademiniam ugdymui, suvokimą. Dėl to iškelta pagrindinė tyrimo problema - kokią įtaką profesinio mokymo patrauklumui bei mokinių pasirinkimams turi nacionalinių ir institucinių strategijų įgyvendinimas? Tyrimo objektas - nacionalinės ir institucinės strategijos, skirtos mokinių pritraukimui į profesines mokyklas. Šio tyrimo tikslas - įvertinti nacionalinių ir institucinių strategijų veiksmingumą, pritraukiant mokinius į profesines mokyklas. Siekiant iškelto tikslo sprendžiami tokie darbo uždaviniai: Įvertinti nacionalines ir institucines (PM) strategijas, susijusias su mokinių pritraukimo tikslais, priemonėmis ir įgyvendinimu; Išanalizuoti PM patrauklumą lemiančius veiksnius nacionaliniu ir tarptautiniu kontekstu; Ištirti Lietuvos profesinių mokyklų socialinių dalininkų požiūrį į taikomų strategijų veiksmingumą; Išskirti veiksmingas profesinių mokyklų strateginio planavimo ir įgyvendinimo praktikas mokinių pritraukimo kontekste. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė ir kokybinis tyrimas, derinant dokumentų analizės ir pusiau struktūruoto interviu metodus. Empirinis tyrimas, derinant kiekybinius ir kokybinius metodus, atskleidė, kad profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje išlieka netolygus. Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenų analizė parodė, kad, nors stojančiųjų srautai išlieka santykinai stabilūs, tačiau fiksuojamas itin aukštas (apie 38 proc.) mokinių pasitraukimo lygis. Tai rodo ribotą gebėjimą užtikrinti mokymosi tęstinumą ir mokinių išlikimą programose. Ekspertų interviu rezultatai patvirtino, kad nacionalinių strategijų įgyvendinimas instituciniu lygmeniu išlieka fragmentiškas. Nors strateginiuose dokumentuose numatyti tikslai yra aiškūs, jų praktinį poveikį riboja nepakankamai konkrečios įgyvendinimo priemonės, projektinis finansavimas, lėtas programų atnaujinimas, regioniniai netolygumai bei ribotas darbdavių įsitraukimas. Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžiausią poveikį mokinių pritraukimui daro kompleksinės strategijos, apimančios nuoseklią komunikaciją, ankstyvą profesinį orientavimą, galimybę praktiškai išbandyti profesijas, modernią infrastruktūrą, pameistrystės plėtrą ir ilgalaikes partnerystes su darbdaviais. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos.
4 11