Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20295
Now showing1 - 3 of 3
  • Item type:ETD,
    Nacionalinių strategijų įgyvendinimo veiksmingumas, pritraukiant mokinius į profesines mokyklas
    [The Effectiveness of Implementing National Strategies in Attracting Students to Vocational Schools]
    magister thesis[2026][S003]
    Lemkienė, Gitana

    Profesinio mokymo patrauklumas pastaraisiais metais tampa prioritetine Lietuvos švietimo politikos kryptimi, lemiančia jaunimo profesinius pasirinkimus bei atitiktį darbo rinkos poreikiams. Nors strateginiuose dokumentuose įtvirtintas siekis didinti PM prestižą, visuomenėje vyraujantys stereotipai vis dar riboja jo, kaip lygiavertės alternatyvos akademiniam ugdymui, suvokimą. Dėl to iškelta pagrindinė tyrimo problema - kokią įtaką profesinio mokymo patrauklumui bei mokinių pasirinkimams turi nacionalinių ir institucinių strategijų įgyvendinimas? Tyrimo objektas - nacionalinės ir institucinės strategijos, skirtos mokinių pritraukimui į profesines mokyklas. Šio tyrimo tikslas - įvertinti nacionalinių ir institucinių strategijų veiksmingumą, pritraukiant mokinius į profesines mokyklas. Siekiant iškelto tikslo sprendžiami tokie darbo uždaviniai: Įvertinti nacionalines ir institucines (PM) strategijas, susijusias su mokinių pritraukimo tikslais, priemonėmis ir įgyvendinimu; Išanalizuoti PM patrauklumą lemiančius veiksnius nacionaliniu ir tarptautiniu kontekstu; Ištirti Lietuvos profesinių mokyklų socialinių dalininkų požiūrį į taikomų strategijų veiksmingumą; Išskirti veiksmingas profesinių mokyklų strateginio planavimo ir įgyvendinimo praktikas mokinių pritraukimo kontekste. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė ir kokybinis tyrimas, derinant dokumentų analizės ir pusiau struktūruoto interviu metodus. Empirinis tyrimas, derinant kiekybinius ir kokybinius metodus, atskleidė, kad profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje išlieka netolygus. Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenų analizė parodė, kad, nors stojančiųjų srautai išlieka santykinai stabilūs, tačiau fiksuojamas itin aukštas (apie 38 proc.) mokinių pasitraukimo lygis. Tai rodo ribotą gebėjimą užtikrinti mokymosi tęstinumą ir mokinių išlikimą programose. Ekspertų interviu rezultatai patvirtino, kad nacionalinių strategijų įgyvendinimas instituciniu lygmeniu išlieka fragmentiškas. Nors strateginiuose dokumentuose numatyti tikslai yra aiškūs, jų praktinį poveikį riboja nepakankamai konkrečios įgyvendinimo priemonės, projektinis finansavimas, lėtas programų atnaujinimas, regioniniai netolygumai bei ribotas darbdavių įsitraukimas. Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžiausią poveikį mokinių pritraukimui daro kompleksinės strategijos, apimančios nuoseklią komunikaciją, ankstyvą profesinį orientavimą, galimybę praktiškai išbandyti profesijas, modernią infrastruktūrą, pameistrystės plėtrą ir ilgalaikes partnerystes su darbdaviais. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos.

      4  11
  • Item type:ETD,
    Lietuvos švietimo tarptautinimo politikos įtaka bendrojo ugdymo kokybei
    [The Impact of Lithuanian Education Internationalization Policy on the Quality of General Education]
    magister thesis[2026][S003]
    Juškienė, Vilma Salomėja

    Darbo tema - Lietuvos švietimo tarptautinimo politikos įtaka bendrojo ugdymo kokybei. Darbo aktualumas kyla iš augančio švietimo tarptautinimo vaidmens Europos Sąjungos ir Lietuvos švietimo politikoje bei siekio gerinti bendrojo ugdymo kokybę stiprinant ir plečiant pedagogų kompetencijas, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir inovatyvių, pažangių ugdymo metodų taikymą. Švietimo tarptautinimo veiklos švietimo politikoje dažnai siejamos su ugdymo kokybės gerinimu, tačiau išlieka neaišku, kokį realų poveikį jos daro pedagogų kvalifikacijos tobulėjimui ir bendrojo ugdymo kokybei. Tyrimo problema - nepakankamai aiškus, moksliniais tyrimais nepagrįstas ryšys tarp bendrojo ugdymo įstaigų dalyvavimo švietimo tarptautinimo veiklose, pedagogų kompetencijų tobulėjimo ir bendrojo ugdymo kokybės rodiklių. Tyrimo objektas – Lietuvos švietimo tarptautinimo politika bendrojo ugdymo srityje, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir kompetencijų plėtra dalyvaujant tarptautiniuose projektuose bei to poveikis bendrojo ugdymo kokybei. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos švietimo tarptautinimo politikos, formuojamos ES kontekste ir įgyvendinamos bendrojo ugdymo srityje, poveikį pedagogų kvalifikacijos tobulėjimui bei ugdymo kokybei. Tyrime taikyti metodai: mokslinės literatūros analizė, tarptautinių ir nacionalinių dokumentų analizė, antrinių duomenų analizė ir pusiau struktūruotas interviu. Statistiniai duomenys analizuoti remiantis „Erasmus+“, eTwinning ir Nordplus programų 2024 – 2025 m. veiklos ataskaitose pateiktais duomenimis. Kokybiniame tyrime dalyvavo 6 informantai: bendrojo ugdymo įstaigų vadovai, pedagogai ir švietimo tarptautinimo programas administruojančios institucijos specialistas, interviu duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigų dalyvavimo švietimo tarptautinimo veiklose apimtys didėja, ypač „Erasmus+“ programos lėšomis finansuojamų veiklų. Nustatyta, kad dalyvavimas tarptautinėse veiklose prisideda prie pedagogų profesinio tobulėjimo, skaitmeninių, komunikavimo, tarpkultūrinių, kalbinių kompetencijų stiprinimo, inovatyvesnių, pažangesnių ugdymo metodų taikymo, įtraukaus, integruoto, projektinio mokymo plėtojimo bei augančios mokinių motyvacijos ir aktyvesnio įsitraukimo į ugdymo procesą. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad bendrojo ugdymo įstaigų dalyvavimas švietimo tarptautinimo veiklose ugdymo kokybę dažniausiai veikia netiesiogiai, bet per pedagogų kompetencijų tobulėjimą, ugdymo proceso pokyčius, bendradarbiavimo kultūros stiprėjimą ir mokyklos mikroklimato kaitą.

      4  27
  • Item type:ETD,
    Lietuvos tautinių mažumų švietimo kokybės užtikrinimo politika ir problemos
    [Quality Assurance Policy and Problems in the Education of National Minorities in Lithuania]
    magister thesis[2026][S003]
    Czerniawska, Iwona

    Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje kokybiškas švietimas žmogui, visuomenei, valstybei yra labai svarbus reiškinys. Jis skatina žmonių kūrybiškumą, inovatyvumą. Be prieinamo kokybiško švietimo valstybės tampa mažiau konkurencingos. Kokybiškas švietimas taip pat yra labai svarbus socialinei lygybei ir pažangai. Ugdymo rezultatų tyrimų duomenys rodo, kad mokinių, besimokančių tautinių mažumų kalbomis pasiekimai dažnai yra žemesni. Tai liudija švietimo kokybės skirtumus tarp mokyklų ir išryškina iššūkius tautinių mažumų švietimo srityje. Darbe keliama problema – kokie veiksniai gali lemti tautinių mažumų mokyklų mokinių švietimo kokybės užtikrinimą, t. y. tautinių mažumų mokinių pasiekimų augimą? Tyrimo objektas – Lietuvos lenkų tautinės mažumos švietimo kokybės užtikrinimo politika ir problemos. Tyrimo tikslas – identifikuoti veiksnius, lemiančius lenkų tautinės mažumos mokyklų, ugdymą organizuojančių vien lenkų kalba, švietimo kokybę. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: 1. Apžvelgti tarptautinę praktiką ir Lietuvos švietimo politiką tautinių mažumų atžvilgiu; 2. Išanalizuoti švietimo kokybės parametrus, lemiančius mokinių pasiekimus; 3. Aptarti lenkų tautinės mažumos švietimo sąlygas ir mokinių pasiekimus; 4. Identifikuoti, kaip galima būtų pagerinti Lietuvos lenkų tautinės mažumos mokinių pasiekimų rezultatus. Suformuluoti ginamieji teiginiai: 1. Ugdymo metodų ir priemonių, pritaikytų lietuvių kalbos ir literatūros mokymui(-si) mokyklų, ugdymo procesą organizuojančių lenkų kalba, mokiniams stoka veikia jų pasiekimus šioje srityje; 2. Vilniuje, taip pat Vilniaus ir Šalčininkų rajono vietovėse, kuriose veikia atskiros lenkų ir lietuvių kalba ugdymo procesą organizuojančios įstaigos, mokinių pasiekimų rezultatai iš esmės yra panašūs. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, nacionalinių ir tarptautinių dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė, antrinių duomenų analizė, ekspertų interviu. Duomenims apdoroti naudotas turinio (content) analizės metodas. Tiriamajame darbe apžvelgta tarptautinė ir Lietuvos švietimo politika tautinių mažumų atžvilgiu, išanalizuoti švietimo kokybės sampratos elementai bei jų įtaką mokinių pasiekimų rezultatams, aptartos mokyklų, ugdančių lenkų kalba, sąlygos ir mokinių pasiekimai. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymas dėl atitinkamai paruoštų ugdymo priemonių, metodų ir atitinkamai paruoštų mokytojų stokos vis dar kelia nemažai iššūkių ir daro įtaką mokinių rezultatams. Ekspertų nuomone, būtina taisyti šitą situaciją. Ekspertai taip pat pažymi, kad tų pačių vietovių mokyklų, ugdančių lenkų arba lietuvių kalba, mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai nesiskiria. Darbo struktūra – darbą sudaro lentelių, paveikslų sąrašai, įvadas, 4 skyriai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka ir priedai.

      10  30