Paužaitė, Rasa

Straipsnyje nagrinėjama vienos iš konfiskuotino turto rūšių – nusikalstamu būdu gauto turto samprata, turinys, teisinio reglamentavimo bei taikymo teismų praktikoje problemos. Daroma išvada, kad Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte ši konfiskuotino turto rūšis apibrėžta netiksliai, todėl neapima visų galimų nusikalstamo praturtėjimo formų. Teismai, spręsdami klausimą dėl konfiskuotino turto apimties, turėtų atsižvelgti ne tik į Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio formuluotes, bet ir į Tarybos pamatinių sprendimų, suderintų su Baudžiamuoju kodeksu, nuostatas ir tikslus. Straipsnyje taip pat analizuojamas nusikalstamos veikos dalyko konfiskavimo pagrįstumas. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kuriais kontrabandos dalyko konfiskavimas buvo pripažintas pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, daroma išvada, kad egzistuojanti Lietuvos teismų praktika šiuo klausimu turės būti keičiama.

Straipsnyje analizuojamos turto konfiskavimo taikymo problemos, kai nusikalstama veika padaroma žala. Daroma išvada, kad šių institutų santykis turi būti pagrįstas tiek nukentėjusiųjų nuo nusikalstamos veikos asmenų teisės gauti žalos atlyginimą užtikrinimo, tiek turto konfiskavimo paskirties įgyvendinimo pusiausvyra. Turto konfiskavimas negali būti taikomas, jeigu nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas teisėtiems savininkams arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos atlyginimo. Tačiau kai Žalos padarymas nukentėjusiajam nesusijęs su kaltininko praturtėjimu iš nusikalstamos veikos, šie du institutai baudžiamojoje byloje turi būti taikomi kartu. Baudžiamajame įstatyme nėra nustatytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos esant būtinybei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, todėl pateikiami pasiūlymai dėl BK 72 straipsnio papildymo. Straipsnyje taip pat siūloma įteisinti galimybę atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iš konfiskuotino turto (įskaitant nusikalstamu būdu gautą turtą) su sąlyga, kad valstybė įgytų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į tą sumą, kuria iš konfiskuotino turto buvo atlyginta žala. Toks teisinis mechanizmas turėtų būti įgyvendinamas teismo sprendimo skirti turto konfiskavimą vykdymo stadijoje.

Straipsnyje analizuojama turto konfiskavimo samprata tarptautinėse konvencijose bei Europos Sąjungos teisės aktuose ir išryškinamos šios poveikio priemonės teisinės prigimties problemos skirtingų valstybių nacionalinėje teisėje. Daroma išvada, kad turto konfiskavimo teisinis statusas priklauso nuo jo taikymo apimties bei konkrečios valstybės teisės tradicijų. Be to, didelę reikšmę šiuo aspektu turi praktinių kovos su nusikalstamumu poreikių, kurie lemia būtinybę nustatyti kuo lankstesnes turto konfiskavimo taikymo sąlygas, įvertinimas. Nagrinėdama turto konfiskavimo teisinę prigimtį Lietuvos baudžiamojoje teisėje autorė kritikuoja jo priskyrimą baudžiamojo poveikio priemonių institutui ir siūlo jam suteikti savarankišką statusą baudžiamajame įstatyme. Straipsnyje taip pat keliami turto konfiskavimo sankcijos ribų baudžiamojoje teisėje probleminiai klausimai ir pateikiami galimi jų sprendimo variantai.