Smirnova, Oksana

The article attempts to show how the theory of Frame Semantics and the resources of the lexical database FrameNet can be used for teaching/learning terminology of specialised domains. The article discusses the principles of Frame Semantics and presents a use case of application of the frame-based methodology for developing classification of terminology of the selected financial subdomain for learning/teaching purposes. The use case focuses on terms denoting concepts that compose ‘CAUSE-RISK’ frame which was developed on the basis of several related frames in the FrameNet database. The stages of the use case and its outcomes are described in detail and the benefits of application of the methodology for learning/teaching specialised vocabulary are provided. Hopefully, the provided insights will give ideas to teachers of foreign languages for specific purposes and help to develop effective terminology teaching/learning techniques.

Straipsnyje pristatomi deskriptyviosios terminologijos tyrimo principai bei empirinis daugiažodžių terminų su žodžiu rizika tyrimas, kurio tikslas – taikant tekstynų lingvistikos metodus, surinkti terminus iš ES finansų srities dokumentų tekstynų ir atlikti jų formaliosios sandaros analizę. Tyrimo tikslams buvo sukaupti keturi tekstynai: finansų srities dokumentų anglų kalba (802 933 žodžiai), prancūzų kalba (940 655 žodžiai) ir lietuvių kalba (639 279 žodžiai) bei lygiagretusis anglų–prancūzų–lietuvių kalbų tekstynas. Iš tekstynų surinkta 210 terminų, kuriuose žodis rizika eina pagrindiniu dėmeniu: 70 angliškų terminų ir po tiek pat jų atitikmenų prancūzų ir lietuvių kalbomis. Žodžio rizika pasirinkimą lėmė tai, kad šis žodis buvo dažniausias visų trijų kalbų tekstynuose. Terminų atpažinimui ir surinkimui buvo naudojamos dvi kompiuterinės programos – AntConc ir AntPConc. Dirbta tokiais etapais: • dažniausių žodžių, galinčių būti terminų branduoliu, angliškame, prancūziškame ir lietuviškame tekstynuose nustatymas ir vieno iš jų (žodžio rizika) atrinkimas tolesnei analizei; • žodžio rizika kolokacijų ir daiktavardinių junginių su pagrindiniu dėmeniu rizika ir jo kairiaisiais bei dešiniaisiais kolokatais nustatymas angliškame tekstyne; • daiktavardinių junginių, laikytinų daugiažodžiais terminais, atrinkimas; • atrinktų angliškų terminų prancūziškų ir lietuviškų atitikmenų nustatymas. Pritaikyta metodologija leido rezultatyviai surinkti daugiažodžius terminus iš daugiakalbių tekstynų. Tai duoda pagrindą teigti, kad ji gali būti taikoma terminų kaupimui bei tyrimams. Surinktų terminų formaliosios sandaros analizė atskleidė keletą svarbių terminų darybos tendencijų tiriamose kalbose: • vyraujantis terminų tipas pagal dėmenų skaičių visose trijose tiriamose kalbose yra dvižodžiai terminai; tai rodo, kad ES terminų kūrėjai laikosi kalbos ekonomijos principo ir stengiasi kurti kuo trumpesnius daugiažodžius terminus; • tik keletas angliškų ir prancūziškų terminų turi daugiau kaip 2–3 dėmenis; tuo tarpu lietuviški terminai, susidedantys iš 4 ir daugiau dėmenų, sudaro beveik ketvirtadalį surinktų terminų; • anglų ir lietuvių kalbų terminų darybos modeliuose vyrauja prepozicinė ir postpozicinė modifikacija, o prancūzų kalbos – postpozicinė modifikacija; • daugumos anglų ir lietuvių kalbų terminų priklausomieji dėmenys yra daiktavardžiai ir būdvardžiai, o prancūzų kalboje – prielinksninės konstrukcijos. Formaliosios sandaros analizės rezultatai suteikia informacijos, kuri gali būti naudinga terminų kūrėjams ir vertėjams. Tyrimo metu nustatyti sintaksinių struktūrų modeliai gali būti taikomi, kuriant kompiuterinius lingvistinius metodus automatiniam terminų atpažinimui be iš anksto pasirinktų raktinių žodžių.

The article provides a corpus-driven analysis of 70 English multiword terms and their equivalents in French and Lithuanian including the word risk as a head noun from the EU legal acts and discusses the principles of Frame Semantics and FrameNet project. Firstly, the theoretical principles of analysis (concept of a frame and its practical application in FrameNet) were defined. Secondly, the contrastive analysis of financial terms definitions was conducted. Afterwards, the extracted terms were classified in Risk_scenario according to their meaning. The research proved that the theoretical principles of Frame Semantics, developed by the project FrameNet, may be applied for the semantic analysis of financial terms including the word risk. The frame Risk_scenario provides a background of beliefs and experiences that are necessary to interpret the lexical meaning of the word risk whose meaning cannot be perceived without the understanding of the concepts related to it – assets, protagonist, harmful event, situation, degree, place, and time.

Translation of terminology is an essential factor and often a challenging task in the translation of legal acts. Various databases are available to facilitate the translation process and ensure its quality. The main inter-institutional terminology database of the European Union is IATE (“Inter Active Terminology for Europe”). The aim of the paper is to conduct a contrastive analysis of a group of English, French and Lithuanian economic terms based on the information provided in IATE. The object chosen for the research is the English, Lithuanian and French multi-word terms including the word market. In total, 266 terms were collected from IATE: 90 English terms and their equivalents in French and Lithuanian. The paper presents a classification of the terms into semantic categories according to various aspects of markets (object of the market, place of the market, duration of the market availability, degree and nature of competition among the market participants, production stage of the items offered in the market, etc.), compares the formal structure of the English terms and their French and Lithuanian equivalents and reveals the tendencies of term formation in the investigated languages. Finally, the paper discusses the problem of synonymy of the terms and the data provided in the term entries of IATE.

Sudėtinių terminų priklausomasis būdvardis apibrėžia pagrindiniu dėmeniu nusakomo konkretaus arba abstraktaus daikto dydį, svarbumą, vertę, bendrumą, visuotinumą, paskirtį, pagrindiniu dėmeniu nusakomo veiksmo trukmę, veikėjus ir kt. Visiškai nevartojami būdvardžiai turintys emocinį atspalvį bei reiškiantys subjektyvią autoriaus nuomonę. Lietuvių kalboje priklausomieji daiktavardžiai prijungiami tiesiogiai, pagrindiniam dėmeniui reikalaujant tam tikto jų linksnio (paprastai kilmininko), o prancūzų kalboje, kurioje nėra linksnio kategorijos, priklausomieji daiktavardžiai prisijungiami su prielinksniais. Lietuvių kalbos priklausomieji būdvardžiai ir daiktavardžiai visuomet eina prieš pagrindinį dėmenį, o prancūzų kalboje priklausomieji daiktavardžiai eina po jo, o būdvardžių vieta gali skirtis, priklausomai nuo jų semantikos ir ilgumo. Tyrimo metu rasta nemažai lietuvių ir prancūzų kalbų sudėtinių terminų struktūrinių nesutapimų, pavyzdžiui, lietuvių dviejų pakopų konstrukciją atitinka prancūzų kalbos vienos pakopos konstrukcija arba abiejose kalbose esančią vienos pakopos konstrukciją sudaro skirtingų tipų dėmenys ir pan. Šiuos skirtumus lemia skirtinga tiriamų kalbų struktūra ir leksikos išgalės. Tyrimas išryškina lietuvių ir prancūzų kalbų sudėtinių terminų formaliosios sandaros skirtumus bei dėmenų semantines ypatybes, į kurias svarbu atsižvelgti tiek verčiant terminus, tiek kuriant naujus terminus ar mokantis taisyklingai juos vartoti.