Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20293
Now showing1 - 8 of 8
  • book[2016][V1][S001][520];
    Vėlyvis, Stasys
    ;
    Misevičiūtė, Rūta Agnė
    Vilnius: Registrų centras, 2016

    Šis leidinys "Imperatoriaus Justiniano digestai arba pandektos, II ir III knygos" yra bene reikšmingiausio romėnų teisės šaltinio – Justiniano Digestų – vertimo į lietuvių kalbą tęsinys po 2010 m. VĮ Registrų centro leidyklos išleistos „Imperatoriaus Justiniano Digestų, arba Pandektų“ I knygos (I–XXII skyriai). Dabar skaitytojas supažindinamas su II ir III knygų turiniu. Kartu su lotyniškuoju pateikiamas lietuviškas Digestų tekstas. Rytų Romos imperatoriaus Justiniano pastangomis sudarytas didžiausias ir išsamiausias romėnų teisės rinkinys Corpus iuris civilis (Civilinės teisės sąvadas) visais laikais darė didžiulę įtaką teisinių santykių reguliavimui ir ginčų sprendimui. Digesta, arba Pandectae – reikšmingiausia minėtojo teisės sąvado dalis, kurioje išdėstytos žymiausių romėnų teisininkų darbų ištraukos apie civilinę, arba piliečių, teisę, pabrėžusią teisingumo, geros valios, protingumo ir sąžiningumo principų prioritetą. Skaitytojui pateikiamos antroji (I–XV skyriai) ir trečioji (I–VI skyriai) Digestų knygos apima keletą itin svarbių romėnų civilinės ir teismo proceso teisės klausimų: ginčų dėl teisės nagrinėjimo ir procesinės veiklos organizavimo, teisminės gynybos universalumo, postulacinio veiksnumo, t. y. galimybės asmeniškai ginti savo teises teisme. Aptariant paktų – neformalizuotų susitarimų – problematiką atsiskleidžia romėnų sutarčių teisės transformacijos, tad galima įsitikinti, jog vienas iš svarbiausių dabartinės civilinės teisės principų – sutarties laisvės – užgimė iš senovės Romos teisinės minties. Leidinio pabaigoje pateikiamas reikšmingiausių II ir III knygose minimų asmenvardžių aiškinamasis žodynas. Knygos "Imperatoriaus Justiniano digestai arba pandektos, II ir III knygos" sudarytojai ir vertėjai viliasi, kad šis leidinys, kaip ir pirmasis, bus įdomus romėnų teisės ir jos istorijos šaltinis, pateiks atsakymų į klausimus apie nemažos dalies šiuolaikinės civilinės teisės ir civilinio proceso institutų bei principų genezę, jų susiformavimo ir raidos priežastis.

      76
  • Item type:Publication,
    Gajaus institucijos
    [Gaii institutiones]
    book[2012][K4a][S001][504];
    Vilnius: Registrų centras, 2012
      57
  • research article[2011][S5][S001][17]
    Milinis, Albertas
    ;
    Российский ежегодник уголовного права : ежегодник права / Санкт-Петербургский государсвенный университет. Санкт-Петербург : Юридическая книга, 2011, Но. 3-5., p. 85-101
      5
  • research article[2010][S5][S001][24]
    Vėlyvis, Stasys
    ;
    Teisė į teisminę gynybą civilinio proceso reformos kontekste : mokslinių straipsnių rinkinys [Elektroninis išteklius] / Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. - 1 elektron. opt. diskas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2010. ISBN 9789955192275., P. 39-62

    Pagrindinis šios publikacijos tikslas – atidžiau pažvelgti į teisę į teisminę gynybą kaip svarbiausią romėnų privatinės teisės plėtojimo, teisinio reguliavimo spragų šalinimo ir jo harmonizavimo su sparčiai kintančiu socialinių santykių turiniu priemonę. Ypatingą romėnų privatinei teisei būdingą ieškinį – naujų teisinio reguliavimo principų bei nuostatų kūrimą (teisėkūrą), kuri įgyvendinama teisės taikymo procese, o tiksliau išmaniai plečiant teisės į teisminę subjektinių teisių gynybą apimtį ir modifikuojant jos turinį, publikacijos autoriai sistemiškai aptaria kai kuriuos svarbius romėnų privatinės materialinės teisės institutus, kaip antai, bonitarinę nuosavybę, kai kurias teises į svetimus daiktus (hipoteką, emfiteuzę), pretorinį paveldėjimą, atstovavimą kaip materialinės ir proceso teisės institutą, kurie romėnų teisėje būtent ir susiformavo numatant atitinkamų faktiškai visuomenėje susiklostančių santykių procesinę gynybą. Dėmesys straipsnyje skiriamas ir procesinių priemonių, kurias romėnų pretoriai naudojo minėtiems tikslams, struktūrinėms ypatybėms atskleisti. Manytina, jog romėnų teisės praktika, pasireiškianti kaip teisėkūra, įgyvendinama vykdant jurisdikcinę veiklą, yra ir šiandien reikšmingas efektyvaus, operatyvaus ir racionalaus teisės plėtojimo, kurio dėka pozityvioji teisė įmanomai labiau atitinka bendrąjį teisingumo principą ir realius teisės subjektų poreikius, pavyzdys. Lietuvos teisės moksle toks diskursas yra naujas ir, manytina, svarbus ne tik romėnų teisės studijoms, bet taip pat atskleidžiantis ir šiandien aktualius, bet ne visuomet iki galo įvertintus teisės į teisminę teisių gynybą galimybių bei jos reikšmės aspektus.

      27
  • Item type:Publication,
    Prawo rzymskie - elementy wspólnej europejskiej kultury prawnej (na tle litewsko - polskich związków kulturowych)
    [Roman law: general elements of european legal culture in the context of lithuanian - polish cultural relations]
    conference paper[2009][P1e][S001][12]
    Europejskość ojczyzn Litewsko-polskie związki literackie, kulturowe i językowe = Tėvynių europietiškumas : lietuvių-lenkų literatūriniai, kultūriniai ir kalbiniai ryšiai : straipsnių rinkinys, parengtas pranešimų, skaitytų tarptautinėje mokslo konferencijoje 2008 m. spalio 23-24 d. Vilniaus universitete, pagrindu / Pod redakcją Mirosława Dawlewicza ; Vilniaus universitetas. Polonistikos centras. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2009. ISBN 9789955335061., P. 29-40

    Roman law is often being understood as one of the attributes of the European and Western civilisation. As such it is treated not only in legal literature but also in fiction, memoirs and publicist literature. In this context Roman law becomes the embodiment of the highest ethic values or a metaphor of the right and human law. In the face of the Nazi aggression a Polish poet Mieczyslaw Jastrun wrote that it fell to his lot to live in such a time and such a state in which Roman law became invalid. Walerian Meysztowicz claimed that religion manifested to Jews, the Greek philosophy and Roman Law is a compound of incomparable values forming European civilisation. Meanwhile Czeslaw Milosz in his speech delivered at the Nobel prize award ceremony spoke about values acquired in this part of Europe, which „have penetrated out of thick walls of our university, memorized formulas of Roman law, out of ancient history and literature of Poland." The present paper aims at discussing attitudes of prominent Polish and Lithuanian personalities towards the significance of Roman law and the conclusion is drawn that Roman Law is a social value uniting Poland and Lithuania from the old times as well as integrating them into European civilisation.

      5
  • research article[2008][S5][S001][20]
    Šiuolaikinės civilinio proceso teisės paskirtis. Vilnius : Registrų centras, 2008. ISBN 9789955300359., p. 130-149
      18
  • book[2007][K2c][S001][144]; ; ;
    Nekrošius, Vytautas.
    Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2007

    Pirmasis rašytinis romėnų teisės šaltinis — XII lentelių įstatymai (leges duodecim tabularum) — vėlesnės romėnų teisės užuomazga, kuri buvusi tokia tobula, jog visos civilizuotas tautos nuosekliai ją perėmė pritaikydamos savo reikmėms. Mes taip pat iki šios dienos naudojamės šia teise. Trys kertinę reikšmę turinčios sąvokos, kurias generavo bei XII lentelių įstatymų nuostatose įtvirtino romėnų teisė: privatinės nuosavybės teisė, testamentas daiktinių teisių ir prievolių atribojimas sudaro ir šiuolaikinės civilinės teisės pagrindą. Šiame leidinyje pateikiamas pirmasis XII lentelių įstatymų teksto rekonstrukcijos vertimas į lietuvių kalbą bei jų nuostatų komentaras, kurie padės atidžiau patyrinėti senovės Romos istoriją, giliau pažinti romėnų teisę, jos šaltinius, teisinės minties raidą.

      94