Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20293
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:ETD,
    Kontrakto samprata ir kontraktų sistema romėnų sutarčių teisėje
    [The Concept of Contract and the System of Contracts in the Roman Contract Law]
    master thesis[2020][S001]
    Strazdaitė, Eglė

    Šiuolaikinėje visuomenėje Romėnų teisė pripažįstama įtakinga, jos įtakingumą lemia tai, kad savo sukurtais teisinio reguliavimo ir reglamentavimo pagrindais paveikė vėlesnį teisės formavimąsi. Kadangi, romėnų teisėje vyravo kontraktinis nominalizmas, kurio egzistavimą lėmė tai, kad buvo kuriama uždara kontraktų sistema, ilgainiui civilinei apyvartai pradėjo kelti problemos, kurias Romėnų teisininkai bandė išspęsti bevardėmis sutartimis. Contractus innominati (bevardės sutartys) buvo savotiškas bandymas išplėsti uždarą kontraktų sistemą. Įvertinus romėnų teisės kontrakto sampratą ir jų visumą, skirtą valstybės prekybinių ir ekonominių santykių palaikymui, taip pat atskleidus kontraktų sistemos veiksmingumą, efektyvumą ir probleminius klausimus, esant sparčiai tobulėjančiai civilinei apyvartai romėnų teisinėje visuomenėje, nustatyta, kad: nuolatos sudarinėjami susitarimai – naujosios bevardės sutartys, kurios galiojo ir jau Justiniano laikais tapo tokios gerai įsitvirtinusios, kad turėjo joms suteiktus vardus: mainų, komiso, taikos, dovanojimo sutartys, nors ir „išėjo“ už romėnų teisėje egzistavusio kontraktinio nominalizmo ribų, šių susitarimų galiojimo pripažinimas, buvo išties svarbus žingsnis sutarčių laisvės principo įgyvendinimo link, kuris pasireiškė vienu iš šiuolaikinei civilinei teisei itin reikšmingu etapu – bevardžių sutarčių instituto sukūrimu.

      19  30
  • Item type:ETD,
    Įgyjamosios senaties institutas romėnų privatinėje teisėje: istorinė raida ir rūšys
    [Prescription in Roman Private Law: Forms and Historical Development]
    master thesis[2015][S001]
    Labokas, Kazimieras

    Šiame magistriniame darbe tyrinėjamas įgyjamosios senaties institutas romėnų privatinėje teisėje. Siekiama išsiaiškinti veiksnius, galimai nulėmusius įgyjamosios senaties susiformavimą Senovės Romoje, tyrinėjama usucapio, longi temporis praescriptio ir kitų įgyjamosios senaties rūšių raida ir taikymo praktika nuo XII lentelių įstatymų iki Justiniano laikų. Darbo pabaigoje romėnų jurisprudencijos pasiekimai susiejami su šiandieniniu įgyjamosios senaties reglamentavimu, išryškinami reguliavimo panašumai ir skirtumai. Nurodomos situacijos, kuriose romėnų jurisprudencijos pasiekimai, įgyjamosios senaties srityje, gali būti panaudojami sprendžiant šiuolaikines teisines problemas.

      6  10