Rapuano, Violeta
Tėvystė ir motinystė aukštojo mokslo institucijose: nelygybės formavimasis siekiant karjerosItem type:Publikacija, [Fatherhood and Motherhood in Higher Education Institutions: the Formation of Inequality in Career Achievement /.]research article[2026][S4][S003][13]; ;Juravičiūtė, Sigita; Regional formation and development studies., 2026, p. 128-140Akademinė karjera grindžiama aukšto produktyvumo lygio, profesinio mobilumo ir nuolatinio pasiekiamumo lūkesčiais, todėl tėvystė ir motinystė akademinėje aplinkoje tampa aktualiu darbo organizavimo ir karjeros galimybių klausimu. Straipsnio tikslas – atskleisti nevienodų karjeros galimybių akademinėse organizacijose vaikų turintiems darbuotojams prielaidas. Tyrimas grindžiamas kokybiniu interpretaciniu dizainu, duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu. Tyrimas išryškino tris tarpusavyje susijusius procesus, kuriems vykstant akademinėje aplinkoje formuojasi nevienodos karjeros galimybės. Tai – profesinių reikalavimų persikėlimas už formaliai apibrėžto darbo laiko ribų, sąlygiškai taikomas ir nevienodai prieinamas lankstumas bei šių procesų poveikis darbuotojų profesiniam tempui, įsitraukimui ir karjeros sprendimams. Nustatyta, kad darbuotojų patirtys skiriasi ir tai priklauso nuo lyties, karjeros etapo bei turimų paramos išteklių. Straipsnyje parodoma, kaip kasdienės akademinio darbo praktikos tampa karjeros galimybių nelygybės formavimosi prielaida.
6 Linking Career Expectations and Internal Marketing: Insights From Highly Skilled ProfessionalsItem type:Publikacija, research article[2026][S1b][S003][27]; ; Business management, 2026, no. 2, p. 62-88 Darbuotojų karjeros ekosistemaItem type:Publikacija, book part[2026][Y4][S003][31]Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 162-192Technologinių perversmų ir žinių visuomenės įsigalėjimo kontekste, auga darbuotojų karjeros vystymo reikšmė organizacijai. Organizacijų galimybės pritraukti ir išlaikyti aukš¬tos kvalifikacijos darbuotojus reikšmingai priklauso nuo to, kokias karjeros plėtros galimybes jos teikia savo darbuotojams. Darbuotojų karjeros procesai ir struktūra, atliepiantys šiuolaikinius individų karjeros poreikius ir iššūkius, padeda organizacijoms užsitikrinti aukštos vertės žmogiškąjį kapitalą, o darbuotojams išlaikyti konkurencingumą organizacijoje ir darbo rinkoje.
18 Žmonių išteklių valdymas: nuo atrankos iki atsisveikinimoItem type:Publikacija, book part[2026][Y4][S003][31]; Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 112-142Efektyvus žmonių išteklių valdymas yra bet kurios sėkmingos organizacijos pagrindas: jis užtikrina, kad darbuotojai būtų motyvuoti, įtraukti ir vertinami. Skatinant teigiamą darbo aplinką ir darbuotojų augimą, ši funkcija atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį organizacijos kelyje į sėkmę. Pagrindinis žmonių išteklių valdymo tikslas – maksimaliai prisidėti prie organizacijos rezultatų. Šiame skyriuje apžvelgsime, kaip ši funkcija praktiškai įgyvendinama siekiant pritraukti, išlaikyti ir oriai atsisveikinti su darbuotojais. Keičiantis istoriniam ir ekonominiam kontekstui, žmonių ištekliai – kaip ribotas išteklius – darė ir tebedaro reikšmingą įtaką organizacijų raidai. „Darbuotojo kelionė“ yra palyginti naujas terminas, apibūdinantis visą laikotarpį, kurį asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai praleidžia su darbdaviu. Pasitenkinimas skirtingais šios kelionės etapais stipriai veikia darbuotojo produktyvumą ir efektyvumą. Visgi esminis žmonių išteklių valdymo siekis – tikslingai nukreipti ir panaudoti žmonių potencialą, kuriant palankiausią aplinką maksimaliems individualiems ir bendriems rezultatams pasiekti.
47 Šiuolaikinės karjeros ypatumai: kaip buvo vakar, pamirškimeItem type:Publikacija, other periodical[2024][S10][S003][1]; ;Grūdienė Solveiga ;Grincevičius TadasGrišina JelenaVerslo žinios [Elektroninis išteklius]., 2024, p. 113 Kaip padėti darbuotojui augti įmonėje, o ne už jos ribųItem type:Publikacija, other periodical[2024][S10][S003][1] ;Grūdienė Solveiga ;Grincevičius Tadas ;Grišina JelenaVerslo žinios [Elektroninis išteklius]., 2024, p. 115 Relationship between Dynamic Learning for Career and EmployabilityItem type:Publikacija, conference paper[2024][P1c][S003][6]; INTED 2024: 18th international technology, education and development conference, 4-6 March, 2024, Valencia, Spain: conference proceedings / edited by L. Gómez Chova, C. González Martínez, J. Lees., p. 4178-4183.In the post-modern era, it is more meaningful to identify individuals' careers in terms of the achievements relating to their work experiences - knowledge, skills, competences - rather than in terms of job titles or career progression. The most important guarantee of career security is employability, the enhancement of career potential - development of career capital and personal career management resources needed in the complex environment. Work tasks, roles, formal and informal training, and relationships with co-workers in organisations serve as career experiences in which the knowledge and skills acquired in the course of these experiences are used in current and future jobs. Dynamic learning is therefore a key process in the career potential development of employees. In the rapidly changing business environment, companies are increasingly confronted with completely new situations and problems where old solutions are not suitable and the situation has to be solved in the here and now, without having time to gather all the necessary information, or with insufficient information. Learning and acting in today's complex context must be agile and integrated. It is therefore believed that a dynamic employee learning process, appropriately designed by the organisation, can meet the need for employee career development on the one hand and organisational adaptability on the other. The aim of the study was to evaluate the relationship between dynamic learning for career and employability in the population of employees working in high-tech companies. The findings of the study confirmed the existence of a positive relationship between a dynamic career learning process and employability.
11 Organizacinio ir individualaus karjeros valdymo lygmenų kompleksiškoje aplinkoje iššūkiai ir galimybėsItem type:Publikacija, research article[2023][P1f][S003][9]Lietuvos aukštųjų mokyklų vadybos ir ekonomikos jaunųjų mokslininkų konferencijų darbai: ES ekonomikos, finansų ir verslo procesai bei tendencijos: 26-oji respublikinė doktorantų ir magistrantų mokslinė konferencija: 2023 m. gegužės 19 d.., p. 370-378.Postmoderniojo pasaulio demonstruojami sisteminės prigimties, nenuspėjamos ir didėjantį pagreitį įgaunančios transformacijos neaplenkia ir karjeros vystymo aplinkos bei jos dalyvių. Karjeros formuojasi asmeninio, organizacinio, ekonominio, socialinio bei platesnio visuomenės istorijos kontekste, todėl atspindi laikmečio aktualijas ir požiūrius. XX a. pabaigoje prasidėjusi vakarietiško karjeros modelio kaita vyksta iki šiol ir, galima teigti, tik didina kaitos greitį bei kryptis. Kaip vienus reikšmingiausių karjeras ir jų valdymo pobūdį keičiančių procesų galima paminėti globalizacijos bangas, žinių visuomenės įsigalėjimą, individualizmo plėtrą, technologijų proveržius. Šių kompleksiškų transformacijų fone formuojasi nauji karjeros modeliai, aktualumai, požiūriai, karjeros vystymo kryptys ir tikslai tiek individo, tiek organizacijos karjeros vystymo lygmenyse. Tikslas – išanalizavus mokslinę karjeros literatūrą identifikuoti ir aptarti organizacijų bei individų karjeros vystymo kompleksiškoje aplinkoje iššūkius ir galimybes. Tyrimų objektas – karjeros vystymas. Straipsnyje nagrinėjama problema formuluojama klausimu: kokie karjeros reiškinio probleminiai aspektai išryškėja kompleksiškoje aplinkoje ir kaip jie galėtų būti sprendžiami organizacijos ir individo karjeros vystymo lygmenyse? Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė ir sintezė. Siekiant iškelto tikslo straipsnyje analizuojama karjeros sampratos kaita, išgryninami karjeros aktualumai ir iššūkiai pasaulinių transformacijų fone bei pasiūlomi galimi identifikuotų karjeros probleminių aspektų sprendimai individų ir organizacijų karjeros vystymo lygmenyse.
20 Teleworking experience of education professionals vs. Management staff: challenges following job innovationItem type:Publikacija, [Досвід дистанційної роботи фахівців освіти та менеджменту: завдання щодо впровадження інновацій]research article[2022][S1a][S003][13]; ; ;Raišys, Simonas JuozapasLučinskaitė-Sadovskienė, RitaMarketing and management of innovations. Sumy : Sumy State University, 2022, iss. 2., p. 171-183The article deals with the problem of teleworking. Due to the constraints of the pandemic, the education sector has undergone a dramatic change, with teachers and students en masse moved to work from home. In the past, digital solutions have gradually penetrated the education sector, but the pandemic has turned the process into social innovation in the broad sense and performance innovation in the narrow sense. The latter aspect is addressed in this article. The paper aims to reveal the effect of the transition to teleworking on employees in the education sector. Based on the survey results, the study reports experiences of higher education and colege professors, secondary schools and vocational schools' teachers and managerial staff in terms of personal wel-being, management quality, and performance. The paper is novel in terms of the scope of the study: it analyses the teleworking issue in different educational institutions. In addition, the study compares the experiences of education staff and managers. There is a lack of such research in the scientific literature in the education sector. The research confirms that telecommuting managers experienced less shock and fatigue than professors and teachers. In addition, university professors proved to be the best prepared to work in innovative ways, but they also rated the performance of their managers' management work the worst among all educational institutions. Meanwhile, while teachers in secondary schools rated telework the most negatively, they rated the ability of their leaders to lead the team in extraordinary conditions the best. The research results can be useful for education leaders and policymakers as well as for researchers dealing with the topics of teleworking, teachers' job performance, employee fatigue, and leadership competencies. performance.
16