Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22356
Rodoma1 - 6 iš 6
  • Item type:Publikacija,
    Kaimiškųjų teritorijų tvarkymo reguliavimas
    [Management of rural territories]
    research article[2012][S5][S003][12]
    Darnaus vystymosi strategija ir praktika = Sustainable development strategy and practice : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, [t.] 1(6)., p. 111-122

    Kaimiškųjų teritorijų tvarkymas reguliuojamas teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais. Straipsnyje analizuojamo procesai, kurių metu formuojamos ūkių žemės valdos ir kinta žemės ūkio naudmenų bei miškų plotai. Žemės reformos laikotarpiu svarbia priemone ūkių žemės valdų padidinimui yra ūkių veiklai reikalingos žemės pirkimas iš valstybės ir privačių asmenų. Straipsnyje pateikiamos Vakarų Europos valstybių teisės aktų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės perleidimą, nuostatos. Lietuvos Respublikoje perspektyvių ūkių žemės valdų formavimas yra viešasis interesas, atitinkantis konstitucinius reikalavimui racionaliam žemės išteklių naudojimui. Pateikiami siūlymai tobulinti įstatymus taip, kad šią žemę įsigytų tik žemės ūkio veiklos subjektai. Be to, ūkių žemės valdos turi būti kompaktiškos, sudarant sąlygas efektyviai ūkininkauti. Siekiant racionaliai naudoti žemės ūkio naudmenas ir miškus, straipsnyje nagrinėjamos šių gamtos išteklių išsaugojimo problemos. Nustatyta, kad per 1990–2012 m. laikotarpį naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas Lietuvoj sumažėjo 21,6 proc., o miškų plotas padidėjo 8,3 proc. Pateikiami siūlymai, kaip stabilizuoti žemės ūkio naudmenų ploto mažėjimą. Rekomenduojama, kad santykis tarp žemės ūkio naudmenų ir miškų būtų nustatomas rengiant kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus. Leidimai paversti žemės ūkio naudmenas ir miškus kitomis naudmenomis turėtų būti išduodami tik vadovaujantis šiais planavimo dokumentais. Be to, įstatymai turi griežčiau riboti žemės ūkio naudmenų panaudojimą užstatymui ir kitiems ne žemės ūkio tikslams. Žemės ūkio naudmenų teisinė apsauga turi būti analogiška miško žemės apsaugai.

      29
  • Item type:Publikacija,
    Nepriklausomoje Lietuvoje atliktų žemės ūkio paskirties žemės pertvarkymo darbų lyginamoji analizė
    [Comparative analysis of the agricultural land re-management works in the independent Lithuania]
    research article[2012][S1b][S003][14]
    Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration / Mykolo Romerio universitetas, Kauno technologijos universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, t. 11, Nr. 2., p. 246-259 :

    Vykdant žemės reformą šalies mastu vienas iš svarbiausių uždavinių – tinkamai pertvarkyti žemės ūkio teritorijas, atsižvelgiant į gamybos techninį lygį ir ūkininkavimo ekonominius veiksnius. Straipsnyje palyginti tarpukario Lietuvoje ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo laikotarpiu vykdyta žemės ūkio politika, žemės reformos darbų uždaviniai bei pasiekti rezultatai. Žemės santykių pokyčiai reformų metu analizuoti agrarinių teritorijų racionalaus naudojimo požiūriu, taikant šiuos vertinimo kriterijus: kaip išspręstas žemės naudotojų aprūpinimas žeme ir kaip žemėtvarkos procese buvo suformuotos ūkių žemėnaudos. Tyrimams panaudoti įstatymai, kita teisinė bei metodinė medžiaga ir statistiniai duomenys. Dėl nevienodų politinių jėgų siekių bei skirtingų vykdytų žemės reformos tikslų skiriasi ir jų rezultatai: 1919–1940 m. laikotarpiu valstiečių nuosavos žemės plotas padidėjo daugiau kaip 516 tūkst. ha, o 1991–2010 m. laikotarpio pabaigoje ūkinės struktūros naudojo tik 81,7 proc. žemės reformos pradžioje stambiųjų ūkių turėtos žemės, arba 610 tūkst. ha mažiau. Be to, ūkiai dar tik 45 proc. savo naudojamos žemės turi įgiję nuosavybės teise. Vidutinis žemės ūkio paskirties žemės sklypo dydis sumažėjo nuo 7,8 ha 1937 m. iki 2,8 ha 2011 m. Siekiant sudaryti palankias sąlygas žemės ūkio paskirties žemės naudotojų veiklai, siūloma tobulinti žemės ūkio politikos kryptis ir įstatymus, numatant paramą ūkiams, įsigyjantiems jų perspektyvių žemėnaudų ribose esančią žemę bei pradėjusiems naudoti apleistą žemę.

      7  15
  • Item type:Publikacija,
    Klaipėdos miesto įtaka kaimiškųjų teritorijų žemės naudojimui
    [The influence of Klaipeda city on the land use in rural areas]
    research article[2011][S5][S003][12];
    Gaudėšius, Rimvydas
    Darnaus vystymosi strategija ir praktika = Sustainable development strategy and practice : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011, [t.] 1(5)., p. 52-63

    Šiuolaikinį Lietuvos kraštovaizdį suformavo ne tik natūralūs gamtiniai procesai, bet ir žmogaus veikla. Žemės poreikį tam tikrai veiklai apsprendžia gyventojų tankumas, žemės naudojimo intensyvumas bei civilizacijos pasiekimai. Žymiausi žemės naudojimo pakitimai yra miestų įtakos zonoje esančiose teritorijose. Pastaruosius 10–20 metų didžiųjų Lietuvos miestų priemiestinėse zonose formuojasi vertingų savybių neturintis priemiestinis kraštovaizdis, kuris keičia mūsų šaliai būdingąjį kaimiškąjį kraštovaizdį. Plečiant statybas yra mažinama derlinga žemės ūkio paskirties žemė, kurios ištekliai yra riboti ir kuri yra pagrindinė gamybos priemonė žemės ūkyje. Aiškios teritorijų planavimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas turėtu būti kiekvienos modernios valstybės pamatas. Būtina, kad kuriamas kraštovaizdis būtų biologiškai visavertis, estetiškas, socialiai priimtinas, patogus ir ekonomiškas. Straipsnyje išnagrinėti statistiniai ir grafiniai duomenys apie gyvenamosios statybos plėtrą Klaipėdos rajono seniūnijose. Nustatytas pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo intensyvumas ir urbanizuojamų teritorijų ryšys su rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Keliamas duomenų apie žemės naudojimo pokyčius kaupimo ir analizės poreikis. Daromos išvados apie urbanizacijos proceso įtaką žemės ūkio paskirties žemės naudojimui. Pateikiami pasiūlymai įstatymų pataisoms ir žemės ūkio paskirties žemės apsaugai teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese bei vykdant efektyvesnę žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

      42
  • Item type:Publikacija,
    Stabilių kraštovaizdžio objektų išdėstymo bei keitimo teisinis reglamentavimas
    [Legal regulation on the arrangement and change of the stable objects in the landscape]
    research article[2011][S5][S003][13]
    Darnaus vystymosi strategija ir praktika = Sustainable development strategy and practice : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011, [t.] 1(5)., p. 39-51

    Kraštotvarka apibrėžiama kaip teritorijų planavimo priemonėmis vykdomas žmonių veiklos organizavimas ir aplinkos tvarkymas teritorijos naudojimo socialiniams, ekonominiams ir ekologiniams interesams suderinti ir harmoningam kultūriniam kraštovaizdžiui kurti. Esminiai kraštovaizdžio pakeitimai Lietuvoje vyko įgyvendinant žemės valdymo ir sodybų išdėstymo pertvarkymą žemės reformų metu. Šiuo metu kraštovaizdžio formavimas reguliuojamas teritorijų planavimo dokumentais bei norminiais teisės aktais, kuriais vadovaujasi institucijos, išduodančios leidimus vykdyti statybas bei žemės naudmenų sudėties pakeitimą. Siekiant formuoti kultūrinį kaimiškąjį kraštovaizdį, ypač svarbu tinkamai suprojektuoti ilgalaikių teritorinių objektų išsidėstymą ir žemės naudmenų ribų pakeitimą. Tokiais objektais laikytina užstatytos bei urbanizuotinos teritorijos, keliai su tvirta danga, dirbamos žemės laukai su sausinimo sistemų įrenginiais ir miškai bei kiti laukų apsauginiai želdiniai. Straipsnyje išanalizuoti metodiniai reikalavimai sodybų ir kelių tinklo projektavimui Tarpukario Lietuvoje bei šiuo metu, rengiant žemėtvarkos planavimo dokumentus. Nustatyta, jog esami norminiai teisės aktai per mažai reglamentuoja reikalavimus vienkiemių gyvenamųjų sodybų išdėstymui kraštovaizdyje ir kelių tinklo, suderinamo su ūkių žemėnaudų vidaus teritorine struktūra, formavimui. Pateikiami siūlymai planavimo normatyvams, kurie būtų naudojami rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir kitus specialiuosius planus agrarinėse teritorijose.

      27
  • conference paper[2011][T2][S003][1]
    Darnaus vystimosi strategija ir praktika : tęstinė mokslinė konferencija, 2011 05 25 / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011., p. 1
      5
  • Item type:Publikacija,
    Žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja apribojimai vykdant žemės reformą
    [Limitations of Land Possession, Use and Disposition Implementing Land Reform]
    research article[2006][S5][T004][6];
    Liaskovskaja, Jelena
    Darnaus vystymosi strategija ir praktika : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2006. ISBN 9955190507., p. 61-66

    Žemės valdymas neišvengiamai susijęs su jos savininko ar naudotojo veiklos reglamentavimu, kurį nustato teisės aktai bei teritorijų planavimo dokumentai. Nustatyti apribojimai apima imperatyvinius reikalavimus laikytis tam tikros žemės naudojimo paskirties ir teritorijų tvarkymo režimo, tausoti vertingas žemės savybes, vykdyti tokią veiklą, kuri nepakenktų aplinkai, kraštovaizdžiui, statiniams ar įrenginiams. Tačiau privačios žemės savininkų teisių apribojimai galimi tik tais atvejais, jeigu jie būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ar nacionalines vertybes, taip pat siekiant visuomeniškai būtinų tikslų. Straipsnyje nagrinėjami apribojimai, susiję su natūralių (gamtinių) kraštovaizdžių apsauga, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu apsauga ir statinių apsauga, taip pat disponavimo žeme ir žemės įsigijimo apribojimai. Apribojimų, reglamentuojančių žemės naudojimo sąlygas, pagrįstumas yra įrodytas Konstitucinio teismo nutarimuose. Juose pažymima, kad žemės, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Tačiau Lietuvoje būtina atsakingiau vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, sujungti į vieningą sistemą teritorijų planavimo dokumentų bei nekilnojamojo tuno kadastro informaciją. Tobulintini įstatymai, kurie turėtų nustatyti griežtesnius reikalavimus našių dirbamos žemės plotų ir dirvožemio išsaugojimui bei sudaryti palankesnes sąlygas racionalaus dydžio ūkių formavimuisi.

      13