Kučaidze, Nadežda
Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo aspektaiItem type:ETD, [General education schools funding aspects]master thesis[2010][S004]Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010-01-05Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas yra aktualus valstybei ir visuomenei klausimas, keliantis nemažai nepasitenkinimų bei diskusijų, tačiau literatūros, mokslinių darbų, publikacijų arba mokslinių straipsnių Lietuvoje šia tema nėra daug. Literatūroje su bendrojo lavinimo mokyklų finansavimu susiję klausimai nagrinėjami mažai, nepakankamai, didesnis dėmesys skiriamas kitoms švietimo problemoms. Iš pirmo žvilgsnio bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas atrodo elementarus ir nesudėtingas procesas, kadangi pagrindiniai dalykai yra sureguliuoti teisės aktų, o mokyklos finansuojamos ne pirmą dieną, todėl visiems viskas turėtų būti aišku. Tačiau panagrinėjus ir pasigilinus į mokyklų finansavimo proceso esmę, metodus bei pagrindinius principus, kyla klausimas – ar tikrai šalies pasirinktas finansavimo modelis yra geriausias, efektyviausias ir optimaliausias? Tam, kad atsakyti į šį klausimą, būtinas nuoseklus, nuodugnus ir išplėstas, pagrįstas teoriniais, praktiniais, moksliniais ir kitas argumentais bei faktais, tyrimas. Tyrimo problema – išsiaiškinti, kaip vyksta tikslinių valstybės biudžeto lėšų paskirstymas bendrojo lavinimo mokykloms pagal principą „pinigai paskui mokinį“, ar užtektų vien šio finansavimo mokyklos gyvybingumui palaikyti bei norimai bendrojo lavinimo paslaugų kokybei užtikrinti. Tyrimo objektas – bendrojo lavinimo mokyklų (pradinių, pagrindinių, vidurinių ir gimnazijų) finansavimas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir argumentuotai pagrįsti, ar bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistema šių dienų Lietuvoje yra efektyvi, skaidri ir tinkama norimai švietimo paslaugų kokybei užtikrinti bei mokyklos funkcionavimui palaikyti. Tyrimo uždaviniai: 1. detaliai ištirti bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemą Lietuvoje, t.y. išsiaiškinti bei paanalizuoti esamą finansavimo modelį, jo efektyvumą, pagrįstumą, bei panagrinėti kiekvieną įmanomą bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo šaltinį, didesnį dėmesį skiriant „mokinio krepšeliui“, kaip pagrindiniam mokyklų finansavimo principui; 2. atliki bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelių lyginamąją analizę, palyginant Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų XX a. pab. finansavimo sistemą su dabartine, išryškinant esminius praeito periodo finansavimo sistemos trūkumus, bei palyginti Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelius, nustatant aktualiausius Lietuvai; 3. remiantis atliktu moksliniu tyrimu, kurio tikslas – sužinoti, kaip mokyklos bendruomenės nariai (mokytojai ir mokinių tėvai) vertina dabartinę mokyklų finansavimo sistemą, atlikti bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo vertinimą iš mokesčių mokėtojų pusės, pateikiant argumentus „už“ ir „prieš“ esamą mokyklų finansavimą bei galimas finansavimo alternatyvas. Tyrimo hipotezė: Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas pagal principą „pinigai paskui mokinį“ yra pagrįstas, efektyvus, optimalus, užtikrina tikslą gerinti švietimo paslaugų kokybę. Papildomas finansavimas nėra/yra būtinas. Tyrimo metodai: 1. Teoriniai: kokybiniai metodai – surinktų duomenų aprašymas, interpretacija, apibendrinimas, lyginamoji ir vertinamoji analizė. 2. Empiriniai: teisinės bazės, reguliuojančios bendrąjį lavinimą bei su bendrojo lavinimo mokyklų finansavimu susijusių nuostatų teisinė analizė. Mokslinės literatūros (publikacijų, straipsnių, mokslinių darbų, konferencijų medžiagos bei užsakomųjų mokslinių tyrimų) analizė. Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės narių anketinė apklausa. Magistro baigiamojo darbo struktūrą sudaro trys dalys – pirmoje dalyje buvo analizuojamas esamas bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelis, atlikta išsami kiekvieno finansavimo šaltinio analizė, didesnis dėmesys buvo skiriamas „mokinio krepšeliui“ kaip pagrindiniam bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo principui. Antroje darbo dalyje nagrinėta XX a. pab. mokyklų finansavimo sistema, nustatyti jos pagrindiniai trūkumai ir apžvelgtos mokyklų finansavimo reformos, jų pagrindiniai tikslai bei teisinis reglamentavimas, taip pat atlikta Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelių lyginamoji analizė ir išskirti aktualiausi Lietuvai modeliai. Trečioje darbo dalyje buvo nagrinėjamas bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės narių požiūris į esamą finansavimo sistemą ir mokymosi kokybę, nustatytos galiojančios mokyklų finansavimo sistemos praktinės problemos. Magistro baigiamojo darbo pagrindinės išvados: 1. Vienas iš pagrindinių mokinio krepšelio įvedimo tikslų – skatinti bendrojo lavinimo mokyklų finansinį savarankiškumą, kad mokyklos galėtų konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis ir teikti geresnės kokybės ugdymo paslaugas, tačiau dabar veikiantis mechanizmas nesuteikia mokykloms galimybės disponuoti biudžeto lėšomis savo nuožiūra, kadangi yra nustatytos taisyklės, griežtai reglamentuojančios kiek, kam ir kokia mokinio krepšelio lėšų dalis turi būti skirta. 2. Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemų lyginamosios analizės metu buvo nustatyta, kad apie 40 proc. valstybių bendrojo lavinimo mokyklų turi visišką arba dalinį finansinį savarankiškumą, tuo tarpu didžioji dalis valstybių ateities perspektyvose numato suteikti mokykloms daugiau finansinės laisvės, kadangi tai viena iš pagrindinių priemonių siekti geresnės mokyklų teikiamų ugdymo paslaugų kokybės. 3. Atlikus Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemų lyginamąją analizę buvo išskirti keli Lietuvai aktualūs mokyklų finansavimo modeliai – tai Danijos-Maltos, Švedijos, Belgijos-Flamandų bendruomenės ir Škotijos finansavimo modeliai. 4. Bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės narių požiūrio į bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemą ir ugdymo kokybę tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis respondentų dabartinę bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemą vertina patenkinamai ir jų nuomone bendrojo lavinimo paslaugų kokybė nuo 2002 m. pagerėjo, todėl galima teigti, kad mokinio krepšelio įvedimas turėjo teigiamos įtakos ugdymo paslaugų kokybei. 5. Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas pagal principą „pinigai paskui mokinį“ yra pagrįstas, efektyvus, sąlygoja teisingą ir skaidrų lėšų paskirstymą mokykloms, bei užtikrina tikslą gerinti švietimo paslaugų kokybę, tačiau jo įgyvendinimo priemonės turi būti tobulinamos. Tyrimo metu nustatyta, kad dabartinis bendrojo lavinimo mokyklos finansavimas yra nepakankamas ir yra būtinas papildomas finansavimas. Atsižvelgiant į tai, magistro baigiamojo darbo hipotezė pasitvirtino iš dalies.
10 32